Vytenis Andriukaitis

Andriukaitis mano, kad Lietuva neturi atsisakyti "Sputnik V" vakcinos

(atnaujinta 18:25 2021.02.09)
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis pažymėjo, kad Lietuvos valdžia neturi politizuoti vakcinų klausimo

VILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Socialdemokratas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis antradienį, spaudos konferencijos metu, Seime pareiškė, kad Lietuva neturi atsisakyti Rusijoje pagamintos vakcinos "Sputnik V". 

Pasak Andriukaičio, reikia naudoti kuo daugiau saugių skiepų ir efektyvių vakcinų, neišskiriant ir Rusijoje gaminamų "Sputnik V" vakcinų.

"Noriu sureaguoti dėl "Sputnik" vakcinos, kaip Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys. Pats blogiausias dalykas, kai vakcinų klausimai yra politizuojami. Akivaizdu, kad Europos vaistų agentūra turėtų patvirtinti "Sputnik" vakcinos saugumo, efektyvumo ir kokybės klausimus, ir tuomet reikia galvoti, kaip užtikrinti vakcinavimą visame pasaulyje, įskaitant visą Europos regioną, kuris apima 53 valstybes, naudojant kuo daugiau įmanomų saugių ir efektyvių vakcinų. Nesvarbu, ar tai bus "AstraZeneca", ar "Sputnik", ar "Pfizer" ir taip toliau", — antradienį Seime sakė politikas.

"Pandemijos grėsmė milžiniška ir žmonių gyvybės yra pati svarbiausia vertybė, o visa kita jau yra antraeiliai dalykai", — pridūrė jis.

Praėjusios savaitės vizito Maskvoje metu Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis išreiškė viltį, kad Europos vaistų agentūra patvirtins Rusijoje sukurtos vakcinos "Sputnik V" efektyvumą ir artimiausiu laiku ji bus naudojama ES. Jis taip pat "Sputnik V" vakciną pavadino "gera žinia žmonijai".

Reaguodama į tai Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė vakciną nuo koronaviruso "Sputnik V" pavadino "hibridiniu ginklu", kurį Rusijos valdžia neva naudoja įtakai paskleisti pasaulyje.

Rusija smarkiai sukritikavo Lietuvos vyriausybės vadovės pareiškimą. Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis pavadino jį "rusofobiškomis nesąmonėmis", o Rusijos ambasada Lietuvoje pabrėžė, kad tarptautiniu mastu pripažinti vakcinos rodikliai viską pasako, nepaisant klaidingos informacijos bangos ir šališkų pareiškimų.

Vakcina "Sputnik V" 

Rugpjūčio mėnesį Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną "Sputnik V" nuo COVID-19, kurią sukūrė Gamalėjaus centras kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu. 

Vaistas yra paremtas žmogaus adenovirusinių vektorių platforma ir apima dviejų komponentų įvedimą trijų savaičių intervalu. Pagrindinis privalumas yra efektyvumas ir ilgalaikių neigiamų pasekmių nebuvimas.

Vasario 2 dieną "The Lancet" paskelbė vakcinos "Sputnik V" trečiojo klinikinių tyrimų etapo rezultatus. Ekspertai nustatė, kad vaisto veiksmingumas siekia 91,6 proc.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Vytenis Andriukaitis, Lietuva, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (269)
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas siūlo įtraukti Kiniją į nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą

(atnaujinta 13:53 2021.03.04)
Anot politiko, taip Lietuva aiškiai pasakys, kad ji nebus "Kinijos kontroliuojamoje technosferoje"

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą.

Kaip ketvirtadienį per žvalgybos tarnybų kasmetinį viešą grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymą Seime kalbėjo Kasčiūnas, viena iš idėjų yra įvardinti konkrečius “nedemokratinių” valstybių gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę Lietuvos ir nacionaliniam saugumui, ir neturėtų būti naudojama diegiant 5G ryšį.

"Taip mes aiškiai pasakysime, kad mes nebūsime Kinijos kontroliuojamoje technosferoje“, –  sakė Seimo komiteto vadovas.

Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie tai vertina kaip "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Anksčiau Kasčiūnas Kiniją šiais metais įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai. Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos KLR investicijas į strateginius įrenginius, o Kinijos bendrovių dalyvavimas įgyvendinant 5G ryšius net nebus aptariamas.

Tegai:
5G, Lietuva, Kinija, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Bendra Europos kariuomenė "susilpnins" Baltijos šalių saugumą, pareiškė Kasčiūnas
Lietuva nutraukė tiesiogines derybas su Rusija dėl dažnių 5G ryšiams plėtoti
Seimas: 5G tinkle montuosima įranga turėtų atitikti nacionalinio saugumo interesus
Kremlius, archyvinė nuotrauka

VSD pavadino Rusiją "didžiausia grėsme" Lietuvai

(atnaujinta 15:16 2021.03.04)
Taip pat Lietuvos specialiųjų tarnybų pranešime minimi įvykiai Baltarusijoje, Astravo AE, Kinija, COVID-19 pandemija ir kibernetinis saugumas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Valstybės saugumo departamentas kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos paviešino Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pavadino Rusiją "didžiausia grėsme" Lietuvai.

Dokumentas paviešintas Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje. 

Ataskaitoje teigiama, kad "grėsmę" Lietuvai kelia "uždara ir represyvi Rusija, nes ją vis mažiau varžo tarptautinės normos ir tarptautinės bendruomenės nuomonė". 

"Rusijos režimas, stiprindamas savo valdžią, imituoja demokratinius procesus — rinkimus, konstitucijos keitimą, bet iš tikro žiauriai susidoroja su savo oponentais. Santykiuose su tarptautine bendruomene Rusijos valdžia agresyviais veiksmais pati didina savo izoliaciją ir konfliktų galimybes”, — teigiama dokumente.  

Lietuvos specialiosios tarnybos mano, kad Rusijos retorikoje užsienio politikos klausimais stiprėja "izoliacionizmo tendencijos". Teigiama, kad Rusijos prioritetu taps "įtakos stiprinimas kaimyninėse valstybėse ir Kremlių dar mažiau varžys ne tik tarptautinės normos, bet ir tarptautinė opinija".

Rusijos istorinė politika VSD ataskaitoje

Dokumente kalbama ir apie Rusijos istorijos politiką, kurią Lietuvos žvalgyba laiko "agresyvia". Kalbama apie 2020 metų balandžio mėnesį įsigaliojusios baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už sovietų karių kapų ir paminklų suniokojimą ar sunaikinimą, įstatymo nuostatos galioja ir veiksmams, įvykdytiems už Rusijos teritorijos ribų.

Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje buvo užfiksuotas atvejis, kai Lietuvos savivaldos pareigūnai sulaukė Rusijos atstovų "grasinimų", kad prieš juos bus panaudotos Rusijos Federacijos baudžiamosios teisės normos, jei jie nevykdys sovietų karo paveldo objektų renovacijos ir priežiūros projektų taip, kaip to nori Rusija.

Saugumo tarnybos mano, kad panašią tendenciją atspindi ir tarptautinės trijų Lietuvos teisėjų paieškos paskelbimas už nuosprendį Sausio 13-osios byloje. 

"Nors Vakarų valstybės supratingai reagavo į Lietuvos prašymą nebendradarbiauti su Rusija šiuo klausimu, tačiau taip siekiama įbauginti Lietuvos pareigūnus atlikti savo darbą", — teigiama ataskaitos komentare.

2019 metais Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 2020 metų gruodžio mėnesį jiems buvo pareikšti kaltinimai.

Tyrimų komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus.

Kalbant apie pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus,  Lietuvos žvalgyba neigia Rusijos kišimąsi. Ataskaitoje sakoma, kad specialiosios tarnybos neužfiksavo Maskvos bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus.

Rusijos karinė galia

Lietuvos specialiosios tarnybos yra susirūpinę Rusijos karine galia, kurį ataskaitoje vadinama "pagrindiniu įtakos užsienyje išlaikymo ir sklaidos įrankiu". 

Be to, Lietuvos pusė susirūpinusi Rusijos žvalgybine veikla, kuri esą nukreipta prieš Lietuvą.

"Dėl COVID-19 pandemijos Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomos žmogiškosios žvalgybos prieš Lietuvą mastas sumažėjo. Nepaisydamos apribojimų, Rusijos tarnybos vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio regionuose. Padidėjus nuotolinio darbo ir elektroninių paslaugų mastams auga ir kibernetinio šnipinėjimo grėsmė", — teigiama pranešime.

Kinijos vaidmuo VSD ataskaitoje

Kinija kartu su Rusija ataskaitoje priskiriama "autoritarinėms valstybėms", kurios, pasinaudodamos ekstremalia COVID-19 situacija, "užsikrėtusių asmenų kontaktų atsekimą, kuris yra vienas pagrindinių metodų kontroliuoti SARS-CoV-2 viruso plitimą, iš dalies pavertė į priverstinį didelio masto gyventojų stebėjimą". 

Pasak Lietuvos specialiųjų tarnybų, pandemijos sukelta situacija  Rusija ir Kinija taip pat naudojasi siekdamos globalių tikslų – pakenkti priešiškomis laikomoms valstybėms arba, priešingai, pagerinti savo tarptautinį įvaizdį. 

Įvykiai Baltarusijoje

Reikšmingiausiu politiniu įvykiu Lietuvos kaimynystėje žvalgybos ataskaitoje  įvardinta politinė krizė Baltarusijoje, kuri kilo išsiveržus gyventojų nepasitenkimui dėl suklastotų prezidento rinkimų. Rinkimuose laimėjo dabartinis lyderis Aleksandras Lukašenka, tačiau opozicija ir dalis Vakarų šalių mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja.

"Užtikrinti A. Lukašenkai palankius rezultatus buvo bandoma ir Baltarusijos ambasadoje Vilniuje. Baltarusijos pareigūnai sąmoningai vykdė itin griežtą ir ilgą rinkėjų dokumentų bei fizinę patikrą metalo detektoriumi, į ambasadą vienu metu įleisdami tik po 1–2 Baltarusijos piliečius. Tai buvo daroma siekiant neleisti balsuoti visiems norintiems asmenims", — teigiama dokumente.

Tichanovskajai pasitraukus į Lietuvą, Lietuvoje ėmė formuotis "vienas iš opozicijos centrų". Pažymįta, kad Lietuvos parama Baltarusijos pilietinei visuomenei sukėlė Lukašenkos įniršį, kuris buvo išreikštas "padidėjusiu kariniu aktyvumu prie Lietuvos ir Lenkijos sienų bei kitais grasinimais”. Pažymėta, kad visa tai nepadarė esminio poveikio Lietuvos ir regiono saugumui, bet nestabilaus režimo pasirengimas ir galimybė imtis kraštutinių veiksmų valdžios išlaikymui kelia įtampą Lietuvos kaimynystėje.

Ataskaitoje teigiama, kad "Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos didina ir neseniai veikti pradėjusi nesaugi Astravo atominė elektrinė". Tekste AE vadinama Rusijos projektu. Taip pat VSD išreiškė susirūpinimą dėl Baltarusijos siekių apeiti prekybos elektra ribojimus ir realizuoti Astrave pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje.

Apie Rusijos ir Baltarusijos specialiąsias tarnybas

Kaip ir praėjusiais metais, pranešime teigiama, kad Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos bando verbuoti Lietuvos piliečius. Jie esą "agresyviai veikia prieš Lietuvos piliečius, bet tik savo teritorijoje, nes Lietuvoje nėra palankių sąlygų veikti užsienio žvalgybos tarnybų darbuotojams su diplomatine priedanga".

"Tai lemia, kad didesnę tikimybę susidurti su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis turi tie Lietuvos piliečiai, kurie aktyviai keliauja į šias valstybes, turi jose asmeninių ar verslo ryšių", — teigiama tekste.

Nors valstybėms kovojant su pandemija sumažėjo kelionių ir dėl to krito žmogiškosios žvalgybos mastai, tačiau “vėliau viskas grįš į ankstesnį aktyvumą”, teigiama pranešime.

Kibernetinis saugumas

Dokumente teigiama, kad Lietuvos visuomenę paveikti bandyta informacinėmis-kibernetinėmis atakomis. 2020 metais įvykdytos 9 informacinės-kibernetinės operacijos, "kurių metu pasinaudojant kibernetinėmis priemonėmis buvo įsilaužta į institucijų interneto puslapius, siuntinėjami suklastoti laiškai ir taip platinama melaginga informacija". 

Tuo tarpu specialiosios tarnybos teigia, kad šios atakos nepaveikė didelės visuomenės dalies, bet "turėjo įtakos marginalioms grupėms".

Apskritai valstybių kova su COVID-19 paskatino destruktyvių sąmokslo teorijų sklaidą, kas iš dalies būdinga ir Lietuvai. Valstybėje buvo kelios dešimtys bandymų rengti protesto akcijas prieš kovai su pandemija skirtus ribojimus, bet jie nebuvo itin sėkmingi.

Teigiama, kad tokių protestų organizatoriai pademonstravo neblogus koordinavimo įgūdžius, o jų mąstysenai "didelę įtaką daro Kremliaus propaganda". 

Taip pat pažymėta, kad didžiausią grėsmę sėkmingai kovai su pandemija kelia prieš skiepus nukreiptos sąmokslo teorijos.

Mitas apie "Rusijos grėsmę"

Lietuvos valdžia nuolat teigė, kad Rusija kelia rimtą "grėsmę" šaliai. Tokia pat pareiškimai buvo ir ankstesniuose VSD pranešimuose. Tada buvo teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos bando "verbuoti Lietuvos piliečius", o Lietuvos politiniai ir visuomenės veikėjai, palaikantys ryšius su Rusijos Federacija ir Baltarusija ar turintys ten giminaičių, "dažnai patenka į Kremliaus akiratį".

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga siekiant padidinti NATO kontingento ir karinės technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų. 

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėja savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Jis pažymėjo, kad Rusija norėtų matyti tokį patį kolegų Lietuvoje požiūrį.

Tegai:
Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Vakarai jį laiko pagrindine grėsme: Rusijos laivynas pakeis flagmaną
JAV ir NATO bando demonizuoti Rusiją, sako karo ekspertas
Vokietijos generolas Rusiją pavadino didžiausia grėsme NATO
Lenkijos žiniasklaida imitavo branduolinio karo tarp Rusijos ir NATO scenarijų
NATO pagyrė Rusijos priešlėktuvines sistemas "Pancir"
Bellingcat įkūrėjas Eliotas Higinsas, archyvinė nuotrauka

Melagienų fabrikas ir tikri jo savininkai

(atnaujinta 15:13 2021.03.04)
"Bellingcat" pastaruoju metu vėl atsidūrė naujienose. Personažas, kurį žiniasklaida reklamuoja kaip jo kūrėją, "Eliotas Higinsas" išleido knygą

Jo kolega "Hristo Grozev", dar žinomas kaip "Morisas Rakushitskis", pažadėjo naujų apreiškimų. Šių apreiškimų kaina jau seniai žinoma — klastotės apie Donbase numuštą "Boeing", apie cheminę ataką Gutoje, apie Skripalių ir Navalno apnuodijimą niekada nesivargino patikimumu.

Apie šiuos prasimanymus rimtai kalbėti neįmanoma — jie tiesiog kompromituoja tiriamosios žurnalistikos žanrą. Daug įdomesnis yra pačio "Bellingcat" pagrindas. Kaip atsirado šis netikras fabrikas?

2010 metų pradžioje JAV karinės žvalgybos Afganistane vadovas Maiklas Flinas paskelbė įdomų pranešimą "Fixing Intel".

Partizaninis karas kėlė iššūkius, su kuriais nerangios žvalgybos struktūros negalėjo susidoroti. Flinas ir jo bendraautoriai pakvietė kolegas imti informaciją iš visų, kurie buvo pasirengę ja dalytis — vietinių gyventojų, žurnalistų, NVO ir moterų organizacijų atstovų, JT darbuotojų, pilietinių aktyvistų.

Reikėjo informacijos ne tik apie kariuomenę, bet apią viską, kas vyko šalyje. Kartu išslaptinti viską, kas įmanoma, gausiai pateikiant surinktą informaciją NATO sąjungininkams, žurnalistams, NVO, apskritai visiems.

Teisingai suformuota ir paduota informacija tapo ginklu. Ji vietos gyventojams parodė, kaip okupantai jais rūpinasi, atplėšdami gyventojus nuo partizanų. Iš išorės tai leido pademonstruoti ryškų Amerikos demokratijos įvaizdį, kuris atnešė teisėtvarką į Vidurinius Rytus. Specialiai atrinkti analitikai turėjo rūšiuoti informaciją — Flinas patarė išrinkti "talentingiausius ir alkaniausius". Jie turėjo pastebėti visas smulkmenas, mokėti dirbti su geolokacija ir su atviraisiais šaltiniais. Apibendrindami, autoriai citavo amerikiečių žvalgybos veteraną Samuelį Vilsoną: "90% informacijos", — manė buvęs JAV gynybos žvalgybos agentūros vadovas, gaunama iš atvirų šaltinių. <...> Tikrasis žvalgybos herojus yra Šerlockas Holmesas, ne Džeimsas Bondas".

Maždaug tuo metu britų armijos karininkas Bobas Seeley tarnavo Afganistane. Anglijos laikraščiai jį vadina skautu, tačiau jokių įrodymų nepateikiama. Galbūt nuo 2008 iki 2017 metų Irake, Afganistane, Libijoje ir Sirijoje Bobas Seeley tikrai buvo užsiėmęs kuo nors kitu.

Nors ir dabar, tapusi viešoju politiku, Seeley elgiasi kaip Štirlicas. Jis nepaskelbė nė vienos nuotraukos, kurioje būtų įamžinti jo artimieji, tėvai ar paslaptinga žmona. Perų knygoje jo žmona įvardinta kaip "Nata Rasimas", tačiau informaciniame lauke jos pėdsakų nėra. Seeley visur pasirodo vienas ir, beje, aktyviai kovoja už homoseksualų teises.

Jo biografija savaip įdomi. Seeley kilęs iš kilmingos šeimos, kuri prieš šimtmetį buvo viena turtingiausių Anglijoje. Jo kilmė skamba kaip eilėraštis — ten vien baronai, baronetai, valdytojai, ministrai, parlamentarai. Visi sūnūs mokėsi Harrow mieste, kartais Vinstonas Čerčilis ar princas Filipas tampdavo krikštatėviais. Neseniai Seeley tapo susijęs su aktoriumi Benediktu Kemberbeču, taip pat garsiu aristokratu. Kaip didžiausią Wight salos žemės savininką, vietiniai 2017 metais Seeley išrinko į Parlamentą pagal šeimos tradiciją. Ten konservatorių parlamentaras propaguoja agresyviai antirusišką darbotvarkę.

Baigęs Harrow, 1990-ųjų pradžioje Bobas Seeley dirbo stringeriu posovietinėje erdvėje. Jis rašė pranešimus iš Kijevo, Tiraspolio, Čečėnijos. Pagrindinis jo darbdavys buvo "The Times".

2012 metų pradžioje internete pasirodė tinklaraštis "Juoduko Mozės". Tai Franko Zappos dainos pavadinimas. Seeley mėgsta roko muziką, kurį laiką netgi dirbo Didžiosios Britanijos MTV ir gražiai groja gitara.

Vėliau žiniasklaida "Juoduką Mozę" pavadins "puikiu tinklaraštininku", tačiau iš tikrųjų jo skaityti yra absoliučiai neįmanoma. Tai tik laikraščių straipsnių rinkinys — nuobodus, monotoniškas, nejuokingas.

Pirmą kartą "Mozė" aptarė asmens duomenų vagystės iš Ruperto Murdocho skandalą. Tada visuomenei kilo rimtų įtarimų, kad Australijos žiniasklaidos magnatui dirba korumpuoti žvalgybos pareigūnai. Tinklaraštis "Mozė" stropiai nukreipė skaitytojus nuo šios temos, visas rodykles nukreipęs į Scotland Yard. Tačiau niekas jo neskaitė. Vienas ar du komentarai — maksimumas, kurio sulaukdavo "puikus tinklaraštininkas" iš savo auditorijos.

Po kurio laiko "Mozė" pereina prie Sirijos temos. Neatrastas tinklaraštininkas, matyt, daro tai, ką turėjo padaryti "gabus ir alkanas" analitikas Flinas ataskaitoje. Jis peržiūri į YouTube įkeliamus vaizdo įrašus iš Sirijos ir aptarnauja juos įrėmindamas tinkamus pavadinimus. Pvz .: "Apie tuziną negyvų kūdikių su žaizdomis тгщ šrapneliщ!"

Tačiau tinklaraštininkas neanalizuoja informacijos, bet iškart viską pritaiko prie atsakymo. Jis vienareikšmiškai kaltina Sirijos valdžią dėl Hulos tragedijos, nors tolesnis tyrimas parodė, kad žudynes įvykdė kovotojai. Tai visai ne intelektas, o gryna, distiliuota propaganda.

Tada jį "surado" ir pristatė visuomenei "The New York Times" karo korespondentas, buvęs jūrų pėstininkas, kuris vienu metu vadovavo laikraščio Maskvos biurui CJ Chivers. Jis skelbia ginklų eksporto iš Kroatijos į Siriją tyrimą. Jo straipsnyje teigiama, kad medžiagą pateikia tinklaraštininkas, rašantis slapyvardžiu Juodukas Mozė. Iš tikrųjų jo vardas yra "Eliotas Higinsas".

Didžiosios Britanijos ir Amerikos žiniasklaida pradeda reklamuoti Eliotą Higinsą. "Kuklus akiniuotas žmogus", "inteligentiškas botanikas", "geekas" — ir tuo pačiu jis atskleidžia Sirijos režimo "nusikaltimus". Šis vardas nuorod į garsųjį poetą, pavardė panaši į "Pigmaliono“ šou herojų — labai lengva įsiminti. Tačiau, nepaisant to, kad Higinsas aštuonerius metus pozavo žiniasklaidoje, apie jo tėvus nieko nežinoma. Taigi jo vardą ir pavardę galima lengvai sugalvoti — highly likely, kaip mėgsta sakyti mūsų partneriai.

Nėra duomenų, kad jis iš tikrųjų gyvena Lesteryje su žmona turke ir dviem vaikais. Visiškai nesuprantama, kaip jis uždirbo pinigus, jei tiesiogine to žodžio prasme ištisas paras leisdavo YouTube. Kas sumokėjo už jo būstą ir pragyvenimo išlaidas — nejaugi ne visą darbo dieną pašte dirbanti žmona?

Ir kaip bakalauro studentas, kuris buvo išmestas iš visų darbų, nemokėjo jokių užsienio kalbų, netarnavo armijoje ir, jo paties pripažinimu, "susigaudo ginkluose ne geriau nei bet kuris "X-Box" žaidėjas" staga virto profesionaliu karo analitiku?

Buvo daug dalykų, kurių pats Higinsas negalėjo paaiškinti. 2013 metais jam simpatizuojantis "New Yorker" korespondentas paklausė, kodėl jis pasirinko šį vardą savo tinklaraščiui. "Netyčia", — atsakė tinklaraštininkas.

"Bellingcat" buvo įrašytas Higinso vardu, o jame ėmė rodytis nauji antirusiški "apreiškimai". Nė vienas iš jų nebuvo patvirtintas įrodymais. Tačiau kiekvienas tapo pretekstu vykdyti informacinius išpuolius prieš Rusiją ir paskesnes sankcijas.

Per šį laiką Bobas Seeley tapo visuomenės politiku ir garbingu karo analitiku. Parlamentaras kuria vis daugiau karingų tekstų. Po "Brexit" Didžioji Britanija pagal jo planą turėtų tapti "globali" — tai yra primesti savo valdymą visiems "partneriams". Seeley paskyrė Rusijai savo pagrindinio priešo vaidmenį. Jis susiedavo visas savo baimes su Rusija — tai Rusija siunčia savo šnipus, tai užsiima dezinformacija, tai apskritai "veda prieš mus trečią pasaulinį karą ir laimi!".

"Dešimt būdų apsisaugoti nuo agresyvios Rusijos", "Penkiasdešimt Rusijos instrumentų hibridiniame kare prieš Vakarus" — Seeley akivaizdžiai turi kažkokią nesveiką fiksaciją Rusijos tema. Kažkas jam tikriausiai nutiko 90-aisiais posovietinėje erdvėje.

Kaip karo analitikas, jis plėtoja "netradicinio karo" temą — tai yra dezinformaciją, propagandą, provokacijas, aktyvius įvykius socialiniuose tinkluose. Būtent tai daro "Bellingcat".

Seeley padarė politinį pasirodymą 2018 metais. Jis surengė "Bellingcat" spaudos konferenciją parlamente apie Skripalių istoriją. "Štai mūsų šiuolaikinis Šerlokas Holmsas, — supažindino kolegas su Higinsu ir Grozevu, — jų skaitmeniniai detektyviniai tyrimai yra tiesiog unikalūs".

Nuo tada parlamentaras atvirai tarnavo "Bellingcat". Jis supažindino Eliotą Higinsą su "Atlantic Council" ir Kembridžo Henrio Džeksono draugija — agresyviausi rusofobiškų idėjų centrai. Dievas žino, kokius santykius palaiko "geekas iš Lesterio" ir aristokratas iš Vaito salos, tačiau labiausiai juos jungia jų neapykanta Rusijai.

Įdomu tai, kad vienas ryškiausių Bobo Seeley protėvių, generolas Džonas Seeley, pirmasis baronas Mottistone'as, visą gyvenimą draugavo su Čerčiliu, užėmė aukštus postus šalyje ir tuo pat metu, nuvykęs į Vokietiją, buvo visiškai sužavėtas fiureriu: "Ponas Hitleris, — sakė jis grįžęs pas Anglijos perus — visiškai sąžiningas, nuoširdus ir nesavanaudiškas". Tikriausiai Hitlerio "Drang nach Osten" idėją paveldėjo Seeley.

Jo kolegos "Bellingcat", paslaptingojo žiniasklaidos vadovo Hristo Grozevo, globėjas taip pat neturi gerų jausmų mūsų šaliai. Karlas iš Habsburgų-Lotaringijos, su kuriuo Grozevas draugavo visą gyvenimą, iki šiol traumuotas dėl savo protėvių turto praradimo. Tapęs Habsburgų namų vadovu, jis, skirtingai nei tėvas, neatsisakė savo teisių į imperijos žemes. Jam posovietinė erdvė yra prarasta tėvų tėvonija. Beje, Habsburgo žmona Francesca Thyssen yra legendinio vokiečių pramonininko, kuris dosniai rėmė Hitlerio atėjimą į valdžią ir jo ginklus, anūkė.

Elito šeimoms klanams Vakaruose limitrofų teritorijos aplink Rusiją yra tiesiog niekieno žemė, medžioklės plotai. Vietiniai gyventojai, nepaisant jų progresyvumo ar atsilikimo, yra tik augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Tokie įrankiai kaip "Bellingcat" yra puikus ginklas hibridiniam karui.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rusofobija, Rusija, žiniasklaida, melagingas pranešimas