Rusų istorikas Valerijus Ivanovas

Paleckio byla: istorikas Ivanovas papasakojo apie liudininkų apklausą Lietuvoje

(atnaujinta 19:08 2021.02.09)
Ikiteisminis tyrimas baigtas kovo pradžioje. Paleckio byla susijusi su "šnipinėjimu", o Ivanovas yra vienas iš liudininkų

VILNIUS, vasario 9 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas apklausė liudininkus buvusio Lietuvos opozicijos politiko ir "Socialistinio liaudies fronto" lyderio Algirdo Paleckio byloje. Interviu Sputnik Lietuva istorikas Valerijus Ivanovas, kuris yra bylos liudytojas, pasidalijo informacija, kaip vyko apklausa.

Ikiteisminis tyrimas dėl Paleckio "šnipinėjimo" bylos baigtas kovo pradžioje. Politikas buvo uždarytas į kalėjimą nuo 2018 metų rudens, tik 2020 metų balandžio mėnesį Apeliacinis teismas paskyrė jam intensyvią priežiūrą, 50 tūkstančių eurų užstatą ir dokumentų paėmimą.

Apklausos metu Ivanovas pareiškė, kad Lietuvos specialiųjų tarnybų vadovų teiginys apie Lietuvoje veikiančią "šnipų organizaciją" yra nepagrįstas.

"Visuomenei nebuvo pateikti jokie faktai, kurie liudytų apie tokios "šnipų organizacijos" egzistavimą ir specifinę veiklą, taip pat faktai, atskleidžiantys tokią veiklą. <...> Aš pats negalėčiau būti "šnipas", nors iš pradžių man tai buvo inkriminuota, aš esu Rusijos pilietis ir galėjau būti apkaltintas tik žvalgybine veikla savo valstybės interesais. Bet toks nesu, o tyrėjai nepateikė faktų, kurie liudytų mano žvalgybinę veiklą Lietuvoje", — pareiškė jis.

Ivanovas pabrėžė, kad jis yra visuomenėje žinomas asmuo ir užsiima istorine, filosofine, literatūrine, menotyrine veikla. Teiginius apie "šnipų organizacijos" egzistavimą jis pavadino "absoliučia nesąmone".

"Negalėjau įsivaizduoti, kad Valstybės saugumo departamento vadovas ir Lietuvos kariuomenės 2-ojo skyriaus (kontržvalgybos) vadovas būtų tokie nekompetentingi, kad išeitų visuomenės akivaizdoje į didelę spaudos konferenciją ir neparodytų bent kažkokio "šnipinėjimo akmens" ar kažkas panašaus, taip nebūna", — sakė jis.

Ivanovas teigė norįs, kad visuomenė žinotų, jog taip dirbti negalima — "gremėzdiškai, nepadoriai ir kvailai", kaip tai daroma Paleckio atžvilgiu. Jis pabrėžė, kad Paleckis — labai inteligentiškas žmogus, o Lietuvos tyrimas bando jį viešai diskredituoti.

2018 metų gruodžio mėnesį Ivanovo bute buvo atliktos kratos dėl įtarimų "šnipinėjimu". Istorikas buvo sulaikytas, bet vėliau paleistas už užstatą.

Ivanovui įtarimai dėl "šnipinėjimo" panaikinti, tačiau jis apkaltintas dėl "neregistruoto ginklo laikymo".

Istorikas pabrėžė, kad kaltinime yra minimas net pistoleto gedimas, tačiau tai niekam netrukdo, neveikimo prezumpcija neveikia ir jie nusprendė bylą tęsti. Ivanovas pareiškė, kad jis ir Paleckis pateko "į visuotinę rusofobų kampaniją".

Paleckio byla

2020 m. kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Kaip arešto priežastį jis nurodė tai, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, jog prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai pamina demokratines vertybes, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
Algirdas Paleckis, Lietuva
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (62)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda gavo kvietimą dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume Singapūre

(atnaujinta 18:21 2021.02.27)
Pasaulio ekonomikos forume Singapūre politikai, tarptautinių organizacijų vadovai ir verslo lyderiai tarsis, kaip atkurti pandemijos pakirstą pasitikėjimą pasaulio sistema

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda gavo kvietimą dalyvauti rugpjūčio 17–20 dienomis Singapūre rengiamame specialiame kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forumo renginyje. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pasaulio lyderių susitikimas šį kartą skiriamas ekonomikos gaivinimui ir pandemijos iššūkių galimų įveikimo būdų aptarimui, taip pat diskusijoms, kaip sukurti tvaresnį pasaulį.

Renginys Singapūre bus pirmasis gyvas pasaulio lyderių susitikimas 2021 metais. Pabrėžiama, jog Nausėda ketina jame dalyvauti, jei tą padaryti leis pandemijos sąlygos ir galimi apribojimai keliauti.

Planuojama, kad nuo 2022-ųjų, kaip ir ankstesniais metais, pasaulio lyderių susitikimai vėl vyks Davose.

Pasaulio ekonomikos forume Singapūre politikai, tarptautinių organizacijų vadovai ir verslo lyderiai tarsis, kaip atkurti pandemijos pakirstą pasitikėjimą pasaulio sistema, kokių veiksmų imtis siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką ir užtikrinti didesnį visuomenės atsparumą, darnumą ir tvarumą.

Forumo darbotvarkėje aktualiausi šių dienų iššūkiai: COVID-19 pandemija, IV pramonės revoliucija, pasaulio ekonomika, aplinkos apsaugos temos.

Tegai:
Pasaulio ekonomikos forumas, Singapūras, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda su kelių šalių vadovais ragina didinti vakcinų gamybos apimtis
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Lietuva užsimojo vykdyti "tarpininkės" misiją sprendžiant krizę Gruzijoje
Baltarusijos AE

Lietuva papasakojo EK, kaip energija "prasiskverbia" Baltarusijos

(atnaujinta 14:45 2021.02.27)
Pasak Kreivio, norint išvengti baltarusių elektros patekimo į Baltijos šalis, reikalinga nauja trišalė metodika

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuva tikisi Europos Komisijos paramos užtikrinant visišką BelAE energijos blokavimą, sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Apie tai pranešė Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

"Baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per BY ir LT jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje — tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką elektrą. Tai kelia grėsmę Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektui, sukuria priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių ir taip trukdo siekti Europos Sąjungos žaliosios energetikos tikslų", — teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, nuotoliniu būdu susitikęs su už energetiką atsakinga eurokomisare Kadri Simson.

Pasak jo, norint užkirsti kelią baltarusių elektros energijos patekimui į Baltijos šalis, reikalingas naujas trišalis metodas.

Pasak Lietuvos energetikos ministerijos, Simson susitikime patikino, kad Lietuva džiaugiasi visapusiška EK parama sprendžiant klausimą su BelAE.

Taip pat Kreivys ir Europos Komisijos narė aptarė Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklais procesą. Lietuvos ministras pabrėžė, kad šalis siekia paspartinti svarbiausių sinchronizavimo projektų įgyvendinimą, kad Baltijos šalių elektros sistemos veiktų savarankiškai. Simson savo ruožtu patikino, kad Baltijos šalys gali būti tikros dėl Europos Komisijos politinės paramos šiam projektui.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Šulinys

Pensininkė įkrito į 16 metrų gylio šulinį ir išgyveno

(atnaujinta 19:08 2021.02.27)
Kaimynas pasidarė virvines kopėčias ir nusileido į šulinį, kad palaikytų moterį virš vandens, kol atvyks gelbėtojai

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Gelbėtojai Amerikos mieste Silvertone, Oregone, išgelbėjo pensininkę, įkritusią į 16 metrų šulinį, praneša "The Oregonian".

Vasario 18 dienos rytą 80 metų moteris įkrito pro medinį šulinį dengusį dangtį. Ji įkrito į 16 metrų gylį, iš dalies paniro į vandenį, tačiau išgyveno.

Kaimynas pasidarė virvines kopėčias ir nusileido į šulinį, kad palaikytų moterį virš vandens, kol atvyks gelbėtojai.

Gelbėtojai nukentėjusiąją ištraukė iš šulinio. Ji buvo sąmoninga, tačiau patyrė traumų ir hipotermiją. Sunkios būklės paguldyta į ligoninę.

Anksčiau pranešta, kad ketverių metų berniukas JAV Teksaso valstijoje įkrito į 13 metrų gylio šulinį ir ten praleido kelias valandas, kol gelbėtojai jį surado.

Tegai:
Šulinys