Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

"Belorus", ambasadorių paskyrimas ir sankcijos: Nausėda pakalbėjo su URM vadovu

(atnaujinta 14:51 2021.02.10)
Be to, konferencijos metu buvo pateikta informacija apie buvusius ir būsimus Lietuvos prezidento ir užsienio reikalų ministro vizitus į užsienio šalis

VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu kalbėjosi su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, su kuriuo aptarė svarbiausius užsienio politikos darbotvarkės klausimus. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Visų pirma jie kalbėjo apie Rytų partnerystės politiką, sankcijas Baltarusijai ir Rusijai, taip pat apie Baltarusijos AE elektros patekimo į Lietuvos rinką užkardymą.

Susitikime buvo aptarta Rytų partnerystės politikos įgyvendinimo darbotvarkė ir šiais metais vyksiančio pasaulinio Rytų partnerystės forumo programa. Numatyta spartinti tarpinstitucinio veiksmų plano, skirto Rytų partnerystės iniciatyvos aktualizavimui ES valstybėse narėse, rengimą.

Nausėda ir Landsbergis aptarė planuojamus Lietuvos žingsnius, prisidedant prie Rytų partnerystės valstybių euroatlantinių aspiracijų įgyvendinimo.

Президент Литвы Гитанас Науседа дистанционно общается с министром иностранных дел Литвы Габриэлюсом Ландсбергисом
Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu kalbasi su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu
Prezidentas teiravosi dėl progreso, sprendžiant "Belorus" sanatorijos darbuotojų klausimą, ir galimybių įgyvendinti ketvirtąjį regioninį sankcijų Baltarusijos režimui paketą.

Jie taip pat aptarė saugumo ir gynybos klausimus, bendradarbiavimo su NATO perspektyvas, siekiant didesnio Aljanso valstybių karių dalyvavimo misijose ir programose regione.

Nausėda išreiškė lūkestį greičiau spręsti ambasadorių skyrimo į laisvas atstovybių bei ambasadų vietas klausimą. Oficialių teikimų į šias pozicijas prezidentas laukia artimiausiu metu.

Be to, konferencijos metu buvo pasidalyta informacija iš buvusių bei būsimų prezidento ir užsienio reikalų ministro vizitų užsienio valstybėse.

Padėtis su "Belorus" sanatorija

Atvejis su "Belorus" sanatorija yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei taikomos tarptautinės sankcijos.

Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, kaip rezultatas darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį.

Lietuvos Seimas nusprendė, kad Lietuvos įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tuo metu iš darbo išeinantys organizacijos darbuotojai gali gauti vienkartinę tikslinę išmoką. Užimtumo tarnyba taip pat paskelbė nutraukusi valstybės finansinę paramą, teikiamą karantino ir ekstremalių situacijų laikotarpiu "Belorus" sanatorijai.

Įstaigos darbuotojai surengė keletą protestų ir kreipėsi į teismą.

Anksčiau Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pateikė ištrauką iš oficialaus Teisingumo ministerijos ir Baltarusijos valstybinio turto komiteto laiško apie tai, kad "Belorus" sanatorijos steigėjas Lietuvoje nėra ta institucija, kuriai taikomos sankcijos.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, Gabrielius Landsbergis, Lietuva, Gitanas Nausėda
Teisingumo ministerija, archyvinė nuotrauka

Teisingumo ministerija planuoja naikinti Kovotojų Lietuvą sąjungą

Kovotojų už Lietuvą sąjunga jau vienerius metus nepateikia savo narių sąrašų, Juridinių asmenų registro tvarkytojs pradės politinės partijos likvidavimą

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvoje trys iš 25 veikiančių partijų neteikė Teisingumo ministerijai savo narių sąrašų. Apie tai pranešė Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

Savo narių sąrašus partijos turėjo pateikti iki kovo 1 dienos, tačiau Kovotojų už Lietuvą sąjunga, politinė partija Rusų aljansas bei Lietuvos liaudies partija  jų nepateikė. 

Politinių partijų įstatymas numato, jog partijai du kartus iš eilės nepateikus savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris supaprastinta tvarka inicijuoja politinės partijos likvidavimą.

Kadangi Kovotojų už Lietuvą sąjunga jau vienerius metus savo narių sąrašų nepateikia, ministerijai apie tai informavus Juridinių asmenų registro tvarkytoją, šis pradės politinės partijos likvidavimą.

Partijos sąrašą turi sudaryti ne mažiau kaip 2000 narių. Šiam sąrašui sumažėjus, partija yra likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti. 

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 29 partijos, iš jų veikiančių – 25, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra. 

Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininkas – Stanislovas Tomas, kuris 2019 metais kūju sudaužė nacių bendrininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros memorialinę lentą ant sostinės centre esančio Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

Jis pareiškė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą".

Tegai:
Teisingumo ministerija
Dar šia tema
Atskirkite auką nuo budelio. Lietuvoje ir vėl naudojamas "žydų klausimo" naratyvas
Jermalavičius: Lietuvos politinės jėgos sukūrė savo istorijos sampratą
Vatikanas — ne autoritetas: Lietuvoje kardinolui-pedofilui paliktas garbės vardas
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svatlana Tichanovskaja

Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai

(atnaujinta 17:49 2021.03.03)
Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė inicijuojantis Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuva atsisakė išduoti Baltarusijai buvusią kandidatę į šalies prezidentus Svetlaną Tichanovskają, praneša "Deutsche Welle".

Antradienį Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.

"Bet koks prašymas išduoti Svetlaną Tichanovskają bus ritualinis veiksmas. Lietuva neišduoda žmonių, kurie yra politiškai persekiojami", — sakė jis.

Viceministras taip pat pažymėjo, kad atsisakymas išduoti Tichanovskają vargu ar gali dar labiau apsunkinti šalių santykius, nes "vargu ar įmanoma dar labiau pabloginti oficialius santykius".

Opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Mantas Adomėnas, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Seimo narys pasipiktino dėl produkcijos pirkimo iš Baltarusijos įmonės
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą
"Ignitis grupė" nurodo ESO nesudaryti sutarties su Baltarusijos transformatorių tiekėju
Kapitolijus, archyvinė nuotrauka

JAV Kongreso posėdis buvo atšauktas dėl išpuolio prieš Kapitolijų grėsmės

(atnaujinta 08:46 2021.03.04)
Teisėsaugos duomenimis, ekstremistinių pažiūrų Trampo šalininkai tiki, kad kovo 4-ąją buvęs prezidentas sugrįš į Vašingtoną ir bus prisaigdintas antrai kadencijai

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. JAV Kongreso Atstovų rūmai atšaukė posėdį kovo 4 dieną dėl saugumo tarnybos perspėjimo apie sąmokslą pulti Kapitolijų, rašo "Washington Post".

Dešinieji radikalai, kaip pažymi leidinys, skleidžia melagingą informaciją, kovo 4-ąją vadindami "tikra inauguracijos diena", kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas bus prisaikdintas antrai kadencijai. Kapitolijaus policija pranešė turinti informacijos apie kai kurių ekstremistų planus tą dieną vėl bandyti įsilaužti į Kongresą.

Saugumo tarnyba nedetalizavo tariamos atakos detalių, nurodydama slaptą informacijos pobūdį. Agentūra pranešime teigė, kad yra "pasirengusi bet kokioms galimoms grėsmėms".

Tuo pačiu metu JAV senatas neatšauks savo posėdžio, kuris taip pat numatytas kovo 4 dienai.

Trampo šalininkai įsiveržė į Kongresą sausio 6 dieną, kai jo nariai turėjo patvirtinti politiko pralaimėjimą prezidento rinkimuose. Protestuotojai pastate išbuvo kelias valandas, kol policijai pavyko juos išvyti. Teisėsaugininkai naudojo šaunamuosius ginklus, lazdas, ašarines dujas. Žuvo penki žmonės, įskaitant Kapitolijaus apsaugos pareigūną. JAV valdžios institucijos pradėjo daugiau nei 100 bylų prieš užpuolimo dalyvius.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV