Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis

(atnaujinta 19:42 2021.02.10)
Premjerė pripažino, kad dalis Europos Vadovų Taryboje svarstomų klausimų yra aktualesni Vyriausybei, o ne Prezidentūrai

VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad jos dalyvavimas Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimuose kai kuriais klausimais būtų praktiškesnis nei į ją vykstančio šalies vadovo Gitano Nausėdos.

Kaip spaudos konferencijoje trečiadienį pažymėjo Vyriausybės vadovė, EVT dabar svarsto gana daug klausimų, kurie yra priskirti vykdomajai valdžiai, ir "daug tų susitarimų vėliau turi būti įgyvendinami Vyriausybės lygmeniu". Tuo tarpu ji pažymi, kad nesiekia keisti šalyje nusistovėjusios tradicijos. 

"Akivaizdu, kad Vyriausybei tos diskusijos yra labai aktualios, ypatingai tos, kurios yra susijusios su vakcinavimu, su vakcinų tiekimu. Tikrai asmeninės kažkokios didelės ambicijos būtinai sėdėti aplink vadovų tarybos stalą aš neturiu, bet manau, kad yra ne viena tokia tema, kai Vyriausybės dalyvavimas tiesiog būtų praktiškesnis dėl svarstomų klausimų turinio", — sakė Šimonytė. 

Ji pabrėžė, kad EVT yra svarstomi ir klausimai, kurie pagal susiformavusią tradiciją ir Konstituciją yra prezidento prerogatyva, yra tokių, kuriuos prezidentas sprendžia kartu su Vyriausybe, bet yra ir tik Vyriausybės lygmens sprendimų.

"Nėra mano prerogatyva situaciją keisti ar kažkoks reikalavimas situaciją keisti, manau, kad visą laiką reikia dirbti taip, kaip geriausia yra Lietuvai", — pabrėžė ji. 

Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimą anksčiau iškėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Matas Maldeikis. Pasak politiko, EVT pandemijos metu dominuoja vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai. 

Lietuvai įstojus į ES kurį laiką į viršūnių susitikimus vykdavo tiek prezidentas, tiek premjeras. Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpį nusistovėjo tradicija, kad į EVT vykdavo tik šalies vadovė.

Tegai:
Europos Vadovų Taryba, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Nes rusiška: Lietuvos valdžia yra pasirengusi atimti iš piliečių vakciną
Lietuvos URM pripažįsta, kad "Sputnik V" pirkimo klausimas yra susijęs su politika
Andriukaitis mano, kad Lietuva neturi atsisakyti "Sputnik V" vakcinos
"Pagarba premjerei": Seimo narys pasisakė prieš Rusijos vakcinas
Vyriausybė pritarė karantino švelninimo planui
Klaipėdos uostas

Su Baltarusijos bendrove susijusi įmonė pralaimėjo Lietuvos teisme

(atnaujinta 17:19 2021.03.05)
Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais. Teismo sprendimas neskundžiamas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė bendrovės "Tūrinių krovinių terminalas" skundą, remdamasis vyriausybės draudimu plėsti Klaipėdos uoste.

Kovo 3 dieną teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo argumentai buvo pripažinti nepagrįstais. Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje teigiama, kad ginčijamas punktas buvo teisingas ir pagrįstas, nes įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Sprendimas neskundžiamas.

"Birių krovinių terminalas" ir "Nemuno terminalas" veikia Klaipėdos jūrų uoste, didžioji dalis šių įmonių akcijų priklauso verslininkui Igoriui Udovitskiui.

Registrų centro duomenimis, Udovitskis valdo 70 procentų birių krovinių terminalo akcijų, o likusius 30 procentų valdo "Belaruskalij".

Dar 2019 metų rudenį Lietuvos konservatoriai paprašė vyriausybės paaiškinti, ar padidės Minsko įtaka strategiškai svarbiam Lietuvos nacionaliniam saugumui Klaipėdos uoste.

Tegai:
Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdietis pasiskundė dėl Klaipėdos uosto veiklos
Klaipėdoje duris atvėrė naujas vakcinavimo centras
Klaipėdos uosto direkcija stiprina akvatorijos taršos prevencijos priemones
Regitra, archyvinė nuotrauka

Kuriozinė situacija: dėl COVID-19 testų vairavimo mokymo rengėjams reiks keisti įstatymą

(atnaujinta 00:39 2021.03.06)
Pasak premjerės, reikės keisti įstatymą, kad darbdaviai nebūtų apkrauti papildoma finansine našta privalomai testuoti darbuotojus

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Dėl prievolės testuoti vairavimo mokymo ir egzaminų rengėjus prireiks įstatymo keitimo, jį Vyriausybė prašys svarstyti ypatingos skubos tvarka kitą savaitę.

Penktadienį Ministrų kabinetas turėjo svarstyti privalomo testavimo dėl COVID-19 vairavimo mokymo ir egzaminų darbuotojams klausimą, tačiau iškilo teisinių kliūčių.

"Turime praktiškai kuriozinę situaciją, kad tokios valstybės pareigos nustatymas negalėtų būti pačios valstybės finansuojamas be įstatymo pakeitimo", — posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak premjerės, reikės keisti įstatymą, kad darbdaviai nebūtų apkrauti papildoma finansine našta privalomai testuoti darbuotojus.

"Kad darbdavių neapkrautumėm našta, kurią jiems reikėtų nešti, o mes neturėtumėm būdo, kaip to kompensuoti, tai pasiūlysim, kad kitam posėdžiui, kurį organizuosime pirmadienį, būtų pateiktas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos įstatymo pakeitimas, kuris suteiktų galimybę Vyriausybei numatyti atvejus ir tvarką, kai dėl židinių, protrūkių ar tam tikrų veiklų būtų numatoma pareiga atlikti testą ir ta pareiga būtų apmokama valstybės lėšomis", — teigė ji, pažymėdama, kad įstatymo pakeitimą Seimo bus prašoma svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė karantino sušvelninimui, leidžiant atnaujinti vairavimo mokymo ir egzaminavimo paslaugos nuo kovo 10 dienos. 

Tegai:
Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Lietuva pagerino sergamumo COVID-19 rodiklius ES
Į Lietuvą — tik su neigiamu COVID-19 testu: įvedami nauji reikalavimai
"Regitra" priminė, kodėl motociklininkams svarbu mokėti manevruoti lėtai
Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Lietuvos VSD ataskaita ne nustebino, o pralinksmino atskleidė pikantiškas istorijas

(atnaujinta 10:38 2021.03.06)
Naujausia Lietuvos valstybės saugumo departamento vertinimas atrodo kaip jaudinantis trileris. Šaunias istorijas apie Rusijos šnipus papildė baltarusių "braškė". Turime pavydėti tiems, kurie gavo pilną jos versiją (21+) su antraše "visiškai slapta"

Pirmiausia sumanios Lietuvos žvalgybos operacijos dėka pavyko nukreipti Rusijos šnipinėjimo agentūros pajėgas nuo pagrindinio praėjusių metų įvykio — Seimo rinkimų. Lietuvos politinio elito karštas Baltarusijos opozicijos palaikymas išblaškė dėmesį. Tai sudarė oponentams įspūdį, kad "fronto pralaužimas" įvyks būtent Minsko kryptimi Astravo AE srityje. Ten buvo mesti pagrindiniai rezervai. Ir Kremliui nepakako jėgų kištis į Lietuvos seimūnų rinkimus.

"2020 metais vykusiems Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams nei Rusijos propagandistai, nei Kremliaus režimo pareigūnai didelio dėmesio neskyrė, rinkimų kampanijos metu nebuvo užfiksuota sistemingų bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus", — skelbiama vertinime.

Buvo dedama daug pastangų, kad būtų išardytas šnipų tinklas ir vietos nesantaikos kėlėjų pogrindis. Streikininkų ir agentų, taip pat profesionalaus operatyvininkų darbo dėka, prieš rinkimus pavyko susilpninti jų pajėgas.

"Jiems nepavyko sudaryti bendro rinkimų sąrašo dėl tarpusavio konfliktų ir organizacinių įgūdžių trūkumo, o kai kurių iš jų bandymai rinkti parašus kaip nepriklausomiems kandidatams baigėsi nesėkme", — pateikė ataskaitą VSD.

Na, toliau, mielas skaitytojau, tu viską žinai. Rinkimus laimėjo teisingiausios politinės jėgos — krikščionių konservatoriai ir rožiniai liberalai. Tačiau dar per anksti atsipalaiduoti. Po dvejų metų vyks vietos valdžios rinkimai. O Kremliuje nemiega. Rusijos ČK jau kuria naują klastą ir siunčia agentus į Lietuvą, kad sužinotų, kur yra Lietuvos miestų ir regionų Seimas, ministerijos ir vietos valdžios pastatai.

Vieną tokių šnipų, kaip du vandens lašai, panašų į "artimiausią Vladimiro Putino draugą", verslininką Jevgenijų Prigožiną, budrūs Lietuvos žvalgybos pareigūnai atsekė prie pat sienos Vilniaus oro uoste. Jau seniai žinoma, kad Rusijos šnipai, įpratę prie demonstratyvumo ir prabangos, privačiais lėktuvais skrenda į pasaulio demokratijos šalis ir atvirai vaikšto po sostines, nesidrovėdami fotografuojasi strateginių objektų — parlamentų, vyriausybių, ministerijų ir netgi NATO karinių bazių fone. Įžūlus, žinai!

Baltarusių kolegos prilygsta jiems. Prisižiūrėję filmų apie Džeimsą Bondą, Baltarusijos saugumo pareigūnai vilioja Lietuvos piliečius į "medaus spąstus". Toks patiklus lietuvis, žinantis valstybės paslaptis, atvyks į Minską ar Gomelį nusipirkti pigių cigarečių, degtinės ar benzino, o ten jo laukia graži čekistė. Ir štai — jie jau kartu lovoje! Ir vėliau grasina nusiųsti nuotraukas žmonai, jei jis neišduos "karinės paslapties". Bet lietuviai yra savo šalies patriotai. Net bijodami atskleisti trumpalaikę svetimavimą, jie nepasiduoda provokacijoms. Iš karto grįžę į gimtinę, jie skuba atgailauti į VSD. Netikite? Štai jums didvyriško 34 metų Lietuvos piliečio pavyzdys.

Tačiau kinų šnipai elgiasi sudėtingiau, o ne gremėzdiškai, kaip rusai ar baltarusiai. Su šmaikščia šypsena veide jie įsigyоф pasitikėjimą labai viliojančiais pasiūlymais. Jie siunčia humanitarinę pagalbą kaukių ir testų forma koronaviruso pandemijos metu. Jie siūlo naujausias technologijas ir milijardus dolerių investicijų į patiklias šalis. Bet mes žinome, kad tai ne iš grynos širdies, o tik dėl priedangos, norint sužinoti tą pačią Lietuvos "valstybinę paslaptį". O kas toji, ši paslaptis, kartais net patys Lietuvos žvalgybos pareigūnai nežino. Juk ji (paslaptis) yra paslėptas saloje, skrynioje, palaidotoje po šimtmečių senumo ąžuolu, pasodintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Net baisus šnipų navigacijos tinklas "Glonass" negali aptikti šios salos. Ir apie tą paslaptį Lietuvoje žino tik vienas žmogus. Jo vardas ir pavardė taip pat yra paslaptis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Kinija, Rusija, Lietuva, Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Dar šia tema
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas