Gitanas Nausėda

Nausėda kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi

(atnaujinta 09:52 2021.02.11)
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva nekeičia principinės nuostatos skirti 2 proc. šalies BVP gynybai, o iki 2030 metų planuoja investicijas į saugumą ir gynybą padidinti iki 2,5 procento

VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, rašoma Prezidentūros pranešime.

Vadovai aptarė Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo bei gynybos klausimus, rengiantis šiais metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, grėsmių atgrasymo stiprinimą Baltijos regione ir "NATO 2030" ateities strategijos rekomendacijas.

Prezidentas pabrėžė, kad besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje ypač svarbu tęsti NATO adaptaciją, stiprinančią Aljanso galimybes greitai ir efektyviai reaguoti į grėsmes ir iššūkius, kad ir kur jie kiltų.

"Pradėtas "NATO 2030" procesas turi sustiprinti gyvybiškai svarbius transatlantinius ryšius, vienybę ir solidarumą tarp sąjungininkų. Ieškodami tinkamiausio ir efektyviausio atsako į naujai kylančius iššūkius, privalome išlaikyti patikimą atgrasymo ir gynybos laikyseną, nepaleisdami iš akiračio agresyvių Rusijos veiksmų, kurie kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui", — sakė Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Lietuva nekeičia principinės nuostatos skirti 2 proc. šalies BVP gynybai, o iki 2030 metų planuoja investicijas į saugumą ir gynybą padidinti iki 2,5 procento. Lietuva nuosekliai vykdo reikalavimą skirti 20 proc. viso gynybos biudžeto išlaidų įrangai, taip pat aktyviai dalyvauja NATO misijose ir operacijose, tarp jų Irake ir Afganistane.

Nausėda padėkojo NATO sąjungininkėms, dislokavusioms pajėgas Lietuvoje ir užtikrinančioms nenutrūkstamą oro policijos Baltijos valstybėse misiją šiuo sudėtingu laikotarpiu. NATO priešakinių pajėgų bataliono veikla Lietuvoje vykdoma jau ketverius metus.

Per pokalbį Nausėda padėkojo NATO generaliniam sekretoriui už subalansuotą strateginę komunikaciją, kuria pabrėžiamas Aljanso gynybinis budrumas ir pasirengimas atgrasyti grėsmes regione.

Mitas apie "Rusijos grėsmę"

Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.

Tegai:
Jensas Stoltenbergas, Gitanas Nausėda
Mukalos miestas, Jemenas

Lietuva skirs Jemenui 100 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos

Šiuo metu 20,7 mln. Jemeno gyventojų išgyvenimas priklauso nuo tarptautinės humanitarinės pagalbos

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuva skirs Jemenui 100 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai, praneša Užsienio reikalų ministerija.

Pirmadienį viceministras Mantas Adomėnas dalyvavo tarptautinėje Švedijos ir Šveicarijos vyriausybių bei Jungtinių Tautų surengtoje aukšto lygio donorų Jemenui vaizdo konferencijoje. 

Konferencijos metu Lietuva paskelbė apie sprendimą Jemenui  skirti 100 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai. Parama bus pervesta į JT humanitarinės pagalbos Jemenui fondą.

"Jemene humanitarinė padėtis yra katastrofiška. Dėl to šiandien niekam nekyla abejonių dėl būtinybės nedelsiant skirti humanitarinę pagalbą. Svarbu užtikrinti humanitarinės paramos netrikdomą pristatymą Jemeno žmonėms", – sakoma viceministro Adomėno pareiškime. 

JT Humanitarių reikalų koordinavimo biuro duomenimis, šiuo metu 20,7 mln. (daugiau kaip 66 proc.) Jemeno gyventojų išgyvenimas priklauso nuo tarptautinės humanitarinės pagalbos: daugiau kaip 16 mln. gresia badas, virš 15 mln. neturi prieigos prie vandens. Jemene yra daugiau nei 4 mln. šalies viduje perkeltų asmenų.

Šeštus metus besitęsiantis Jemeno pilietinis karas pareikalavo šimtų tūkstančių žmonių gyvybių ir sukėlė didžiausią humanitarinę krizę pasaulyje.

Lietuva nuo 2014 metų Jemenui iš viso skyrė 285 tūkst. eurų.

Tegai:
humanitarinė pagalba
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasiūlys Latvijai ir Estijai naują būdą boikotuoti Astravo AE

15
(atnaujinta 15:01 2021.03.02)
Energetikos ministerijos vadovas pažadėjo taikyti technines ir teisines priemones, jei nepavyks pasiekti trišalio susitarimo

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujama Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisija antradienį pritarė siūlomiems naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos principams.

Ja vadovautis Lietuva siūlys Baltijos šalims derybose dėl trišalės metodikos, siekiant užkardyti prekybą nesaugia baltarusiška elektra.

"Įstatymų ir tarpusavio susitarimų būtina laikytis. Leisdami baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalių rinką, finansuojame tolimesnę Baltarusijos atominės elektrinės plėtrą. Lietuvos siūloma nauja elektra su trečiosiomis šalimis metodika užtikrintų antiastravinio įstatymo įgyvendinimą", — sakė Šimonytė.

Pirmąkart posėdžiavusi komisija aptarė galimus derybų scenarijus bei konkrečias teisines ir technines priemones, kurios užkardytų prekybą baltarusiška elektra. Komisija taip pat pritarė, kad Vyriausybė kitą savaitę suteiktų mandatą Energetikos ministerijai derėtis dėl naujos trišalės prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos su Latvija ir Estija.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, nauji metodikos principai leis užtikrinti, kad prekybai su kontinentine Rusija bus išduotas tik toks jungčių pralaidumas, kuris leistų prekiauti su Rusija tik tokia apimtimi, kiek fiziškai elektros energijos patektų per Latvijos ir Estijos jungtis su Rusija.

Energetikos ministerija jau kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu surengti bendrą EK ir Baltijos šalių susitikimą BEMIP formatu. 

"Baltijos šalys visada stiprios, kai laikosi išvien. Dėsime visas pastangas, jog taip būtų ir šį kartą, tačiau nepavykus pasiekti trišalio susitarimo, Lietuva yra pasirengusi taikyti technines ir teisines priemones, užtikrinančias Antiastravinio įstatymo įgyvendinimą", — sako energetikos ministras.

Šiuo metu galiojantis Antiastravinis įstatymas numato, kad Lietuva negali vartoti Baltarusijoje pagamintos elektros. Tuo tarpu baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per Baltarusijos ir Lietuvos jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje. Tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką elektrą.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

15
Tegai:
Astravo AE, Estija, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva nesugebėjo užkirsti kelio Astravo AE elektros patekimui į savo rinką
Seime papasakota apie Neries valymą įvykus "avarijai" Astravo AE
Lietuva priminė Latvijai apie "bendrą tikslą" Astravo AE klausimu
Avarinio sustojimo ženklas

Vilniaus rajone girta automobilio vairuotoja nuvažiavo į griovį ir apsivertė

(atnaujinta 14:48 2021.03.02)
Į įvykio vietą buvo atvykę ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, apžiūrėti abu Vilniaus rajono gyventojus

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Vilniaus rajone pasieniečiai sulaikė neblaivią vietinę gyventoją, vairavusią automobilį "Ford Mondeo", jo nesuvaldžiusią, nuvažiavusią į griovį ir apsivertusią, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Naktį iš pirmadienio į antradienį VSAT pareigūnai Vilniaus rajono Kalvelių kaimo prieigose pastebėjo įtartiną automobilį "Ford Mondeo". Jo šviesos tai įsijungdavo, tai užgesdavo. Įtartinai manevruodamas ir nesustodamas automobilis kirto geležinkelio pervažą ir nuvažiavo link pagrindinio kelio Vilnius-Šumskas.

Pusę kilometro vijęsi įtartinai vinguriavusį automobilį VSAT pareigūnai jį pamatė apvirtusį griovyje prie Kalvelių kaimo. Mašinoje buvo moteris ir vyras, kuriems pasieniečiai padėjo išlipti iš automobilio. 

Pamatę 51-erių Vilniaus rajono gyventoją pasieniečiai suprato, kad ji buvo smarkiai apsvaigusi nuo alkoholio. Ji sunkiai orientavosi aplinkoje, vos išlaikė pusiausvyrą, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Kartu su ja vyko ir 24-erių neblaivus Vilniaus rajono gyventojas.

Vairuotoją, keleivį ir "Ford Mondeo" VSAT pareigūnai perdavė policininkams, kurie tiria šį įvykį.

Į įvykio vietą buvo atvykę ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, apžiūrėti abu Vilniaus rajono gyventojus. 

Dar šia tema
Pasieniečiai Kuršių mariose vykdė gelbėjimo pratybas
Beveik du tūkstančiai žmonių pažeidė atvykimo į Lietuvą iš Lenkijos taisykles
Neries upėje rasta 2 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių