Gabrielius Landsbergis

Lietuvos užsienio reikalų ministras ragina ES peržiūrėti sankcijų įvedimo mechanizmą

(atnaujinta 15:47 2021.02.12)
Landsbergis pasiūlė sumažinti sankcijų įvedimo reikalavimus ir mano, kad galima apsiriboti balsų dauguma, o ne laukti vieningo sprendimo

VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Europos Sąjungos sankcijų patvirtinimo mechanizmas turėtų tapti lankstesnis, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, Europos Sąjungos sankcijų patvirtinimo procesas yra "itin politizuotas".

Pasak jo, akivaizdžiausiais atvejais procedūra galėjo būti ne tokia griežta.

Landsbergio teigimu, būtina sumažinti sankcijų priemonių įvedimo reikalavimus. Jis mano, kad, pavyzdžiui, galima apsiriboti kvalifikuota balsų dauguma, o ne vieningu sprendimu.

Anksčiau Landsbergis po Europos diplomatijos vadovo Žozepo Borelio vizito Maskvoje sakė, kad susitikimas baigėsi Europos Sąjungos "pažeminimu".

Borelio vizito metu paaiškėjo apie trijų Europos diplomatų išsiuntimą iš Rusijos Federacijos. Todėl Europos žiniasklaida ir kai kurie politikai kritikavo Borelį.

Po vizito Maskvoje diplomatas neatmetė, kad per artėjantį vasario 22 dienos ES užsienio reikalų ministrų susitikimą galėtų būti priimtas sprendimas išplėsti sankcijas Rusijai pagal naująjį sankcijų režimą dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad kritiški Borelio pareiškimai apie Rusiją atvykus į Briuselį skiriasi nuo jo kalbų Maskvoje, kur jis teigė, kad yra sričių, kuriose Rusijos Federacija ir ES gali ir turėtų bendradarbiauti, o Briuselis, jo žodžiais, pasisako už tai, kad būtų vystomas dialogas su Maskva, nepaisant sunkumų santykiuose.

Tegai:
ES, Gabrielius Landsbergis
Kremlius

JAV oro pajėgų generolas: Rusija kelia grėsmę JAV ir sąjungininkams Europoje

(atnaujinta 09:37 2021.02.25)
Generolas pridūrė, kad Rusija bando išlaikyti sovietmečio įtakos sferą ir naudoja prievartą kaimyninėms šalims

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Rusija destabilizuoja situaciją visame pasaulyje ir kelia grėsmę JAV ir jų sąjungininkams Europoje, oro pajėgų asociacijos simpoziume sakė JAV pajėgų Europoje vadas ir sąjungininkų NATO pajėgų Europos vyriausiasis vadas generolas Todas Voltersas (Tod Wolters). Apie tai rašo RIA Novosti.

"Nepaisant visuotinio tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ir besitęsiančių ekonominių sankcijų, Rusija daro žalingus veiksmus, kuriais siekia destabilizuoti visą pasaulį, daugelis šių veiksmų vyksta Europoje... Rusija ir toliau kelia grėsmę JAV egzistavimui ir mūsų sąjungininkams Europoje", — cituojamas Voltersas Gynybos departamento svetainėje.

Generolas pridūrė, kad Rusija bando išlaikyti sovietmečio įtakos sferą ir naudoja prievartą kaimyninėms šalims.

"Rusija, siekdama įbauginti, susilpninti ir suskaldyti JAV ir jos sąjungininkes, griebėsi netradicinių priemonių, tokių kaip privačios karinės kompanijos", — sakė Voltersas.

Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, bet tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.

Tegai:
JAV, Rusija
Dar šia tema
"Turkiškas" cugcvangas JAV
Laukė "smūgio" iš Rusijos — sulaukė iš JAV: Teksase piktinasi nepaprastąja padėtimi
Rusijos Valstybės Dūma prognozuoja JAV žlugimą per 20 metų
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Lietuva išreiškė nepasitenkinimą dėl energijos Baltarusijos patekimo į Ukrainą

(atnaujinta 15:25 2021.02.24)
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, energijos srautai gali padėti toliau plėtoti "pavojingą" atominę elektrinę

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, rašo laikraštis "Europeiskaja pravda".

Apie tai Landsbergis pareiškė per susitikimą Kijeve su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на встрече с главой МИД Украины Дмитрием Кулебой в Киеве
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką.

"Ukrainą pasiekiantys komerciniai srautai gali padėti toliau plėtoti pavojingą atominę elektrinę Astrave", — sakė jis.

Savo ruožtu Kuleba paaiškino, kad nuo sovietų laikų Ukrainos elektros tinklai yra bendroje sistemoje su Rusijos ir Baltarusijos tinklais.

"Mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir siekiame integruoti Ukrainą į europinį elektros tinklą. Ketiname tai įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos", — sakė Kuleba.

Tuomet, pasak ministro, Baltarusijos energijos perdavimas Ukrainai taps fiziškai neįmanomas.

Kuleba pažymėjo, kad norint nepakenkti Lietuvos energetiniam ir aplinkos saugumui, reikia atsiskirti nuo Baltarusijos elektros tinklų.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Ukraina, Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
COVID-19 testas

Lietuvoje per parą nustatyta daugiau nei 530 naujų koronaviruso atvejų

(atnaujinta 10:11 2021.02.25)
Pabrėžiama, kad sergamumas koronavirusine infekcija per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 244,9 atvejo

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per parą nustatyti 538 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės, praneša Statistikos departamentas.

Sergamumas koronavirusine infekcija per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 244,9 atvejo.

Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 196 047 tūkst. COVID-19 atvejų, pasveiko 181 809 ir mirė 3 209 žmonės.

Šiuo metu sergančiųjų skaičius siekia 7 550 (deklaruotas: 55 469). Praėjusią parą pirma vakcinos doze paskiepyti 9 642, antra — 880 žmonių.

Šalyje karantinas buvo įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki vasario pabaigos. Vyriausybė patvirtino apribojimų švelninimo planą, atsižvelgiant į atvejų skaičių. Pakeitimai liečia ne maisto prekių parduotuves, maitinimo įstaigas ir paslaugų sektorių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
NVSC vertins paskiepytų asmenų užsikrėtimo aplinkybes Lauksargių globos namuose
Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino
Trečioji banga ar ne? Premjerė įvertino situaciją su COVID-19