Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksejus Isakovas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda priėmė Rusijos ambasadoriaus skiriamuosius raštus

(atnaujinta 15:30 2021.02.12)
Naujasis nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius buvo paskirtas Rusijos prezidento dekretu pernai spalį

VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda priėmė Rusijos ambasadoriaus Aleksejaus Isakovo skiriamuosius raštus, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešama, kad susitikime kalbėta apie Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių raidą ir jų perspektyvas, taip pat geros kaimynystės principų svarbą, plėtojant pasitikėjimu ir pagarba universalioms vertybėms ir žmogaus teisėms grįstus tarpusavio santykius.

Посол Российской Федерации в Литве Алексей Исаков
Rusijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadoriaus Lietuvoje Aleksejus Isakovas

Šalies vadovas su ambasadoriumi taip pat aptarė ekonominio bendradarbiavimo ir dvišalės prekybos dinamiką, abiejų šalių kultūrinius ryšius, jų plėtojimo svarbą, žmonių tarpusavio saitų palaikymo klausimus bei negatyvią pasaulinės pandemijos įtaką jiems.

Президент Литвы Гитанас Науседа и посол Российской Федерации в Литве Алексей Исаков
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Rusijos ambasadorius Aleksejus Isakovas

Aleksejus Isakovas yra baigęs Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą ir 1982 metais pradėjo darbą diplomatinėje tarnyboje. Tarnybos metais jis dirbo Rusijos ambasadose Australijoje, Indonezijoje, Kanadoje ir JAV. 2011–2020 m. jis ėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos Šiaurės Amerikos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas. 

Rusijos Federacijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje paskirtas 2020 m. spalio 16 d. Rusijos Federacijos prezidento dekretu.

Tegai:
Rusija, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi
Konservatoriai prieš prezidentą — ar Gitanas Nausėda sutiks būti antru numeriu?
Nausėda sugalvojo, kaip kovoti su nedarbu ir kelti atlyginimus
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas siūlo įtraukti Kiniją į nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą

(atnaujinta 13:53 2021.03.04)
Anot politiko, taip Lietuva aiškiai pasakys, kad ji nebus "Kinijos kontroliuojamoje technosferoje"

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą.

Kaip ketvirtadienį per žvalgybos tarnybų kasmetinį viešą grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymą Seime kalbėjo Kasčiūnas, viena iš idėjų yra įvardinti konkrečius “nedemokratinių” valstybių gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę Lietuvos ir nacionaliniam saugumui, ir neturėtų būti naudojama diegiant 5G ryšį.

"Taip mes aiškiai pasakysime, kad mes nebūsime Kinijos kontroliuojamoje technosferoje“, –  sakė Seimo komiteto vadovas.

Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie tai vertina kaip "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Anksčiau Kasčiūnas Kiniją šiais metais įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai. Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos KLR investicijas į strateginius įrenginius, o Kinijos bendrovių dalyvavimas įgyvendinant 5G ryšius net nebus aptariamas.

Tegai:
5G, Lietuva, Kinija, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Bendra Europos kariuomenė "susilpnins" Baltijos šalių saugumą, pareiškė Kasčiūnas
Lietuva nutraukė tiesiogines derybas su Rusija dėl dažnių 5G ryšiams plėtoti
Seimas: 5G tinkle montuosima įranga turėtų atitikti nacionalinio saugumo interesus
Kremlius, archyvinė nuotrauka

VSD pavadino Rusiją "didžiausia grėsme" Lietuvai

(atnaujinta 15:16 2021.03.04)
Taip pat Lietuvos specialiųjų tarnybų pranešime minimi įvykiai Baltarusijoje, Astravo AE, Kinija, COVID-19 pandemija ir kibernetinis saugumas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Valstybės saugumo departamentas kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos paviešino Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pavadino Rusiją "didžiausia grėsme" Lietuvai.

Dokumentas paviešintas Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje. 

Ataskaitoje teigiama, kad "grėsmę" Lietuvai kelia "uždara ir represyvi Rusija, nes ją vis mažiau varžo tarptautinės normos ir tarptautinės bendruomenės nuomonė". 

"Rusijos režimas, stiprindamas savo valdžią, imituoja demokratinius procesus — rinkimus, konstitucijos keitimą, bet iš tikro žiauriai susidoroja su savo oponentais. Santykiuose su tarptautine bendruomene Rusijos valdžia agresyviais veiksmais pati didina savo izoliaciją ir konfliktų galimybes”, — teigiama dokumente.  

Lietuvos specialiosios tarnybos mano, kad Rusijos retorikoje užsienio politikos klausimais stiprėja "izoliacionizmo tendencijos". Teigiama, kad Rusijos prioritetu taps "įtakos stiprinimas kaimyninėse valstybėse ir Kremlių dar mažiau varžys ne tik tarptautinės normos, bet ir tarptautinė opinija".

Rusijos istorinė politika VSD ataskaitoje

Dokumente kalbama ir apie Rusijos istorijos politiką, kurią Lietuvos žvalgyba laiko "agresyvia". Kalbama apie 2020 metų balandžio mėnesį įsigaliojusios baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už sovietų karių kapų ir paminklų suniokojimą ar sunaikinimą, įstatymo nuostatos galioja ir veiksmams, įvykdytiems už Rusijos teritorijos ribų.

Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje buvo užfiksuotas atvejis, kai Lietuvos savivaldos pareigūnai sulaukė Rusijos atstovų "grasinimų", kad prieš juos bus panaudotos Rusijos Federacijos baudžiamosios teisės normos, jei jie nevykdys sovietų karo paveldo objektų renovacijos ir priežiūros projektų taip, kaip to nori Rusija.

Saugumo tarnybos mano, kad panašią tendenciją atspindi ir tarptautinės trijų Lietuvos teisėjų paieškos paskelbimas už nuosprendį Sausio 13-osios byloje. 

"Nors Vakarų valstybės supratingai reagavo į Lietuvos prašymą nebendradarbiauti su Rusija šiuo klausimu, tačiau taip siekiama įbauginti Lietuvos pareigūnus atlikti savo darbą", — teigiama ataskaitos komentare.

2019 metais Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 2020 metų gruodžio mėnesį jiems buvo pareikšti kaltinimai.

Tyrimų komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus.

Kalbant apie pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus,  Lietuvos žvalgyba neigia Rusijos kišimąsi. Ataskaitoje sakoma, kad specialiosios tarnybos neužfiksavo Maskvos bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus.

Rusijos karinė galia

Lietuvos specialiosios tarnybos yra susirūpinę Rusijos karine galia, kurį ataskaitoje vadinama "pagrindiniu įtakos užsienyje išlaikymo ir sklaidos įrankiu". 

Be to, Lietuvos pusė susirūpinusi Rusijos žvalgybine veikla, kuri esą nukreipta prieš Lietuvą.

"Dėl COVID-19 pandemijos Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomos žmogiškosios žvalgybos prieš Lietuvą mastas sumažėjo. Nepaisydamos apribojimų, Rusijos tarnybos vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio regionuose. Padidėjus nuotolinio darbo ir elektroninių paslaugų mastams auga ir kibernetinio šnipinėjimo grėsmė", — teigiama pranešime.

Kinijos vaidmuo VSD ataskaitoje

Kinija kartu su Rusija ataskaitoje priskiriama "autoritarinėms valstybėms", kurios, pasinaudodamos ekstremalia COVID-19 situacija, "užsikrėtusių asmenų kontaktų atsekimą, kuris yra vienas pagrindinių metodų kontroliuoti SARS-CoV-2 viruso plitimą, iš dalies pavertė į priverstinį didelio masto gyventojų stebėjimą". 

Pasak Lietuvos specialiųjų tarnybų, pandemijos sukelta situacija  Rusija ir Kinija taip pat naudojasi siekdamos globalių tikslų – pakenkti priešiškomis laikomoms valstybėms arba, priešingai, pagerinti savo tarptautinį įvaizdį. 

Įvykiai Baltarusijoje

Reikšmingiausiu politiniu įvykiu Lietuvos kaimynystėje žvalgybos ataskaitoje  įvardinta politinė krizė Baltarusijoje, kuri kilo išsiveržus gyventojų nepasitenkimui dėl suklastotų prezidento rinkimų. Rinkimuose laimėjo dabartinis lyderis Aleksandras Lukašenka, tačiau opozicija ir dalis Vakarų šalių mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja.

"Užtikrinti A. Lukašenkai palankius rezultatus buvo bandoma ir Baltarusijos ambasadoje Vilniuje. Baltarusijos pareigūnai sąmoningai vykdė itin griežtą ir ilgą rinkėjų dokumentų bei fizinę patikrą metalo detektoriumi, į ambasadą vienu metu įleisdami tik po 1–2 Baltarusijos piliečius. Tai buvo daroma siekiant neleisti balsuoti visiems norintiems asmenims", — teigiama dokumente.

Tichanovskajai pasitraukus į Lietuvą, Lietuvoje ėmė formuotis "vienas iš opozicijos centrų". Pažymįta, kad Lietuvos parama Baltarusijos pilietinei visuomenei sukėlė Lukašenkos įniršį, kuris buvo išreikštas "padidėjusiu kariniu aktyvumu prie Lietuvos ir Lenkijos sienų bei kitais grasinimais”. Pažymėta, kad visa tai nepadarė esminio poveikio Lietuvos ir regiono saugumui, bet nestabilaus režimo pasirengimas ir galimybė imtis kraštutinių veiksmų valdžios išlaikymui kelia įtampą Lietuvos kaimynystėje.

Ataskaitoje teigiama, kad "Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos didina ir neseniai veikti pradėjusi nesaugi Astravo atominė elektrinė". Tekste AE vadinama Rusijos projektu. Taip pat VSD išreiškė susirūpinimą dėl Baltarusijos siekių apeiti prekybos elektra ribojimus ir realizuoti Astrave pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje.

Apie Rusijos ir Baltarusijos specialiąsias tarnybas

Kaip ir praėjusiais metais, pranešime teigiama, kad Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos bando verbuoti Lietuvos piliečius. Jie esą "agresyviai veikia prieš Lietuvos piliečius, bet tik savo teritorijoje, nes Lietuvoje nėra palankių sąlygų veikti užsienio žvalgybos tarnybų darbuotojams su diplomatine priedanga".

"Tai lemia, kad didesnę tikimybę susidurti su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis turi tie Lietuvos piliečiai, kurie aktyviai keliauja į šias valstybes, turi jose asmeninių ar verslo ryšių", — teigiama tekste.

Nors valstybėms kovojant su pandemija sumažėjo kelionių ir dėl to krito žmogiškosios žvalgybos mastai, tačiau “vėliau viskas grįš į ankstesnį aktyvumą”, teigiama pranešime.

Kibernetinis saugumas

Dokumente teigiama, kad Lietuvos visuomenę paveikti bandyta informacinėmis-kibernetinėmis atakomis. 2020 metais įvykdytos 9 informacinės-kibernetinės operacijos, "kurių metu pasinaudojant kibernetinėmis priemonėmis buvo įsilaužta į institucijų interneto puslapius, siuntinėjami suklastoti laiškai ir taip platinama melaginga informacija". 

Tuo tarpu specialiosios tarnybos teigia, kad šios atakos nepaveikė didelės visuomenės dalies, bet "turėjo įtakos marginalioms grupėms".

Apskritai valstybių kova su COVID-19 paskatino destruktyvių sąmokslo teorijų sklaidą, kas iš dalies būdinga ir Lietuvai. Valstybėje buvo kelios dešimtys bandymų rengti protesto akcijas prieš kovai su pandemija skirtus ribojimus, bet jie nebuvo itin sėkmingi.

Teigiama, kad tokių protestų organizatoriai pademonstravo neblogus koordinavimo įgūdžius, o jų mąstysenai "didelę įtaką daro Kremliaus propaganda". 

Taip pat pažymėta, kad didžiausią grėsmę sėkmingai kovai su pandemija kelia prieš skiepus nukreiptos sąmokslo teorijos.

Mitas apie "Rusijos grėsmę"

Lietuvos valdžia nuolat teigė, kad Rusija kelia rimtą "grėsmę" šaliai. Tokia pat pareiškimai buvo ir ankstesniuose VSD pranešimuose. Tada buvo teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos bando "verbuoti Lietuvos piliečius", o Lietuvos politiniai ir visuomenės veikėjai, palaikantys ryšius su Rusijos Federacija ir Baltarusija ar turintys ten giminaičių, "dažnai patenka į Kremliaus akiratį".

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga siekiant padidinti NATO kontingento ir karinės technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų. 

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėja savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Jis pažymėjo, kad Rusija norėtų matyti tokį patį kolegų Lietuvoje požiūrį.

Tegai:
Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Vakarai jį laiko pagrindine grėsme: Rusijos laivynas pakeis flagmaną
JAV ir NATO bando demonizuoti Rusiją, sako karo ekspertas
Vokietijos generolas Rusiją pavadino didžiausia grėsme NATO
Lenkijos žiniasklaida imitavo branduolinio karo tarp Rusijos ir NATO scenarijų
NATO pagyrė Rusijos priešlėktuvines sistemas "Pancir"
Baltieji rūmai

Ekspertas įvertino JAV pareiškimą apie prasmingą dialogą su Rusija

(atnaujinta 16:05 2021.03.04)
Anksčiau Baltieji rūmai išplatino nacionalinio saugumo strategijos pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriose teigiama, kad JAV nori esminio dialogo su Rusijos Federacija ir Kinija dėl naujų karinių technologijų, įskaitant strateginį stabilumą

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Baltųjų rūmų pareiškimas, kad Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios prasmingam dialogui su Rusijos Federacija ir Kinija dėl naujų karinių technologijų, įskaitant strateginį stabilumą, įkvepia viltį, jog Amerikos vadovybė pagaliau pereis nuo žodžių prie darbų, RIA Novosti pasakojo JAV ir Kanados instituto Politinių-karinių studijų centro vadovas Vladimiras Batiukas.

"Norėčiau tikėtis, kad JAV pagaliau pereis nuo žodžių prie darbų, bus suformuotos delegacijos ir, kas ypač svarbu, bus suformuota šalių derybinė pozicija", — sakė agentūros pašnekovas.

Ekspertas tikisi, kad kalbama apie visavertes derybas dėl ginklu ribojimo.

"Kadangi START-3 sutartis, kuri buvo pratęsta šių metų vasario pradžioje, yra skirta tik penkeriems metams. Penkeri metai yra labai trumpas laikas sudaryti naują susitarimą, o svarbu jį priimti atsižvelgiant į Rusijos ir Amerikos santykiuose susiklosčiusias labai sunkias politines aplinkybes. Ir yra techninių sunkumų, susijusių su vykstančiomis ginklavimosi varžybomis", — sakė jis.

Kalbėdamas apie KLR, jis pažymėjo, kad šiuo metu Amerikos ir Kinijos dialogas šiuo klausimu apskritai nevyksta.

"Kinija pabrėžia, kad toks dialogas yra neįmanomas, nes Kinija pagal savo branduolinio arsenalo dydį smarkiai atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, o šio dialogo idėja gali būti įgyvendinta, jei tik Vašingtonas ir Pekinas yra lygūs. jų strateginius branduolinius pajėgumus", — sakė šaltinis.

Anksčiau Baltieji rūmai išplatino nacionalinio saugumo strategijos pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriose teigiama, kad JAV nori esminio dialogo su Rusijos Federacija ir Kinija dėl naujų karinių technologijų, įskaitant strateginį stabilumą.

Tegai:
Rusija, Kinija, JAV