Gitanas Nausėda vaizdo skambučiu kalbėjosi su Latvijos vadovu Egiliu Levitu

Latvijos ir Lietuvos prezidentai aptarė vakcinavimo ir Baltarusijos klausimus

(atnaujinta 18:27 2021.02.12)
Pokalbis vyko paminint simbolinę datą — sukanka 100 metų, kai įsteigti Lietuvos ir Latvijos de jure tarpvalstybiniai santykiai

VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Gitanas Nausėda vaizdo skambučiu kalbėjosi su Latvijos vadovu Egiliu Levitu, rašoma Prezidentūros pranešime.

Pokalbis vyko paminint simbolinę datą — sukanka 100 metų, kai įsteigti Lietuvos ir Latvijos de jure tarpvalstybiniai santykiai.

"Abiejų mūsų šalių laisvė ir nepriklausomybė turėjo milžinišką kainą, todėl kiekvienu savo veiksmu turime pagrįsti, kad išmokome istorijos pamokas. Savo laisvę turime saugoti ir puoselėti. Taip pat turime remti tuos, kurie siekia laisvės, gina demokratines vertybes, savo suverenitetą, teritorinį vientisumą, žmogaus teises ir laisves", — teigė Nausėda.

Prezidentai sutarė ir toliau stiprinti bendradarbiavimą politikos, gynybos ir saugumo, ekonomikos, klimato kaitos, kultūros, švietimo ir mokslo srityse. 

Pokalbyje aptartos Lietuvos ir Latvijos pastangos kovoti su pandemijos plitimu, jos ekonominiais ir socialiniais padariniais. Šalių prezidentai aptarė vakcinavimo pažangą valstybėse ir viruso mutacijų plitimo užkardymą. Sutarta ir toliau stiprinti valstybių institucijų bendradarbiavimą keičiantis informacija apie pandemijos suvaldymo planus.

Prezidentai pasisakė už ES paramos mechanizmo, užtikrinančio tiek sklandų vakcinavimo procesą ES valstybėse narėse, tiek galimybę ES kaimynystės valstybėms įsigyti saugios vakcinos, tinkamą panaudojimą.

Lietuvos ir Latvijos Prezidentai aptarė situaciją Baltarusijoje ir sutarė ir toliau remti Baltarusijos pilietinės visuomenės kovą už "demokratines permainas", parengti papildomas sankcijas už "žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus atsakingiems pareigūnams".

Taip pat aptarti Astravo atominės elektrinės saugumo bei elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios atominės elektrinės, užkardymo Baltijos šalių rinkoje klausimus. 

Lietuvos ir Latvijos vadovai sutarė toliau aukščiausiu ES lygiu siekti sankcijų įvedimo asmenims, atsakingiems už Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno suėmimą ir įkalinimą. Prezidentai taip pat sutarė stiprinti pastangas, atremiant Rusijos "skleidžiamus naratyvus bandant klastoti istoriją".

Nausėda pakvietė Latvijos prezidentą atvykti į šiais metais Vilniuje rengiamą Baltijos šalių vadovų susitikimą.

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svatlana Tichanovskaja

Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai

(atnaujinta 17:49 2021.03.03)
Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė inicijuojantis Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuva atsisakė išduoti Baltarusijai buvusią kandidatę į šalies prezidentus Svetlaną Tichanovskają, praneša "Deutsche Welle".

Antradienį Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.

"Bet koks prašymas išduoti Svetlaną Tichanovskają bus ritualinis veiksmas. Lietuva neišduoda žmonių, kurie yra politiškai persekiojami", — sakė jis.

Viceministras taip pat pažymėjo, kad atsisakymas išduoti Tichanovskają vargu ar gali dar labiau apsunkinti šalių santykius, nes "vargu ar įmanoma dar labiau pabloginti oficialius santykius".

Opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Mantas Adomėnas, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Seimo narys pasipiktino dėl produkcijos pirkimo iš Baltarusijos įmonės
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą
"Ignitis grupė" nurodo ESO nesudaryti sutarties su Baltarusijos transformatorių tiekėju
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

Dulkys atleidžia NVSC vadovą Petraitį

(atnaujinta 17:33 2021.03.03)
SAM vadovas teigė trečiadienį pasirašysiantis įsakymą, kuriuo atleidžia Robertą Petraitį iš NVSC vadovo pareigų

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą atleisti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorių Robertą Petraitį iš pareigų.

Apie tai SAM vadovas pranešė trečiadienio spaudos konferencijoje.

"Vasario viduryje atlikau Petraičio tarnybinės veiklos metinį vertinimą. Aš įvertinau tą veiklą nepatenkinamai. Vadovas, kaip ir leidžia teisės aktais, kreipėsi į atitinkamą komisiją, tos komisijos išvados vakar, darbo pabaigoje gavau", — sakė ministras.

Dulkys teigė, kad gautos išvados "patvirtina jo matymą ir vertinimą". SAM vadovas teigė trečiadienį pasirašysiantis įsakymą, kuriuo Petraitį atleidžia iš NVSC vadovo pareigų.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Petraitis iš pareigų atleidžiamas nuo kovo 10-osios. Laikinai NVSC vadovo pareigas eis Giedrė Aleksienė, šiuo metu einanti NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos pareigas.

NVSC vadovas sulaukė kritikos dėl daugiau nei 1 tūkst. neapskaitytų mirčių, susijusių su COVID-19. Petraitis savo ruožtu aiškino, kad situacija susidarė ne dėl NVSC kaltės, o dėl ligoninių laiku nepateikiamos informacijos.

Sausio pradžioje sveikatos apsaugos ministras nurodė Petraičiui trauktis iš pareigų savo noru, tačiau jam tai padaryti atsisakius buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Kaip anksčiau pareiškė pats Petraitis, jo atleidimas iš užimamų pareigų yra politinis sprendimas, priimtas jau seniai, kai buvo nuspręsta, kad "reikia rasti kaltą". Be to, jo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė dėl darbo organizavimo trūkumų nebuvo pagrįsta. 

Petraitis eina NVSC direktoriaus pareigas nuo 2017 metų. Anksčiau jis ėjo centro direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Arūnas Dulkys
Dar šia tema
NVSC įvardijo išvykimo iš Lietuvos nepasibaigus izoliacijos terminui sąlygą
NVSC darbuotojai vis dar randa pažeidimų grožio salonuose
Kovo 4-oji

Kokia šiandien diena: kovo 4-osios šventės

(atnaujinta 23:15 2021.03.03)
Kovo 4 yra 64-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 301 diena

Šiandien saulė teka 07:00, leidžiasi 18:01, dienos ilgumas 11 val. 01min.

Mėnulis (priešpilnis) teka 11:12 val., leidžiasi 03:47 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Daina, Daugvydas, Girmantė, Kazimieras (Kazys), Kazimiera, Vaclova, Vacė.

Kovarnių diena

Kovarnių diena — sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.

Kovo 4-oji Lietuvos istorijoje

1877 metais gimė prozininkas Kazys Lekeckas. Mirė 1944 m.

1917 metais Kazys Kaluževičius, lietuvių cirko artistas. Mirė 1965 m.

1936 metais gimė Kęstutis Arlauskas, išleidęs istorines nuotykines apysakas "Bėglys" (1987), "Paslapties kaina" (1995).

Kovo 4-oji pasaulio istorijoje

1678 metais gimė italų kompozitorius Antonijus Vivaldis.

1791 metais Vermontas tapo 14-ąja JAV valstija.

1793 metais  antrai kadencijai JAV prezidento poste inauguruotas Džordžas Vašingtonas.

1861 metais įvyko 16-ojo Amerikos prezidento Abraomo Linkolno inauguracija.

1877 metais Maskvoje įvyko Piotro Čaikovskio baleto "Gulbių ežeras" premjera.

1917 metais Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai masiškai pradėjo trauktis Vakarų fronte.

1933 metais inauguruotas 32-tasis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas.

1952 metais Kinija apkaltino JAV panaudojus bakteriologinį ginklą Korėjoje.

1972 metais TSRS pasirašė naftos gavybos ir perdirbimo sutartį su Libija.

1994 metais dėl sprogimo Pasaulio prekybos centre Niujorke nuteisti keturi musulmonų teroristai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai