Ukrainos vėliava

Ne su ištiesta ranka. Kaip Ukraina prašo Europos skiepų pertekliaus

(atnaujinta 19:53 2021.02.13)
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino ES valstybes paaukoti Ukrainai vakciną nuo koronaviruso. Anksčiau prezidentas Vladimiras Zelenskis ir ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis jau paprašė Europos pasidalinti vakcinų pertekliumi

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Tuo tarpu Ukrainos vadovas dar kartą atsisakė Rusijos "Sputnik V". Kas slypi už Ukrainos lyderio "principų laikymosi" — rašo RIA Novosti autorius Antonas Lisycinas.

Hibridinis karas

Tarptautiniame internetiniame forume, skirtame kovai su COVID-19, Zelenskis pažadėjo, kad vasario mėnesį šalis gaus milijoną vakcinos dozių. Bet jis patikslino — tik tuo atveju, jei nesikiša biurokratija. Kijevas yra pasirengęs priimti vaistus iš bet ko, valstybės vadovas pareiškė: "Kur yra skiepų, mes juos imsime".

Bet su viena išimtimi: jis atsisakė Rusijos vakcinos "Sputnik V". Forumo žurnalistė paklausė apie skiepijimą šia vakcina, kuri jau domina visą Europą, o Zelenskis iškart pradėjo kalbėti apie "netikras naujienas". Tariamai nėra oficialių duomenų, "kad Rusijos vakcinos veiksmingumas yra 91 proc.". "Visi jau supranta, kas yra informacinis hibridinis karas ir kaip vienas ar kitas naujienas galima pateikti įvairiais būdais Ukrainos visuomenei", — sakė jis, pabrėždamas, kad "ukrainiečiai tikrai nėra triušiai, ir niekas neturi teisės su jais eksperimentuoti".

"Susitarėme tik su pirmaujančiais vakcinų gamintojais, kuriuos patvirtino pasaulis", — pridūrė Zelenskis.

Prezidentas asmeniškai, pasak jo, pasiskiepys tuo, kas bus atvežta anksčiau — matyt, "Pfizer" vakcina. Jis patikino žurnalistus, kad ukrainiečiams bus tiekiamos tinkamos kokybės vakcinos. Jam skeptiškai buvo priminta, kad Europoje ir JAV nėra skiepų. "Tai netiesa. Mes tai gausime iš pirmų rankų, — sakė Zelenskis. — Ne tik tuo, kas liks iš labdaros projekto COVAX."

JAv vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Имедашвили

Von der Leyen tame pačiame forume pranešė paprašiusi ES narių paaukoti dalį vakcinų Ukrainai. Ji prisiminė, kaip aktyviai Briuselis anksčiau padėjo Kijevui. "Mes siuntėme kaukes, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, pervedėme 200 milijonų eurų verslui remti", — išvardijo Europos Komisijos vadovė.

PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pažadėjo, kad Kijevas gaus vakcinas, tačiau tam tikroms gyventojų kategorijoms.

"Ukraina yra viena iš šalių, įtrauktų į pirmąją COVAX iniciatyvos bangą skiepyti sveikatos darbuotojus, vyresnio amžiaus žmones ir tuos, kurie tiesiogiai bendrauja su pacientais, sergančiais COVID-19", — pabrėžė jis.

Kiek vėliau Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad tikisi "Sputnik V" užbaigti COVAX siuntas. "Tikimės, kad vakcina "Gamaleya SIC" prisijungs prie programos, su sąlyga, kad ji bus įtraukta į vaistų, rekomenduojamų naudoti kritinėse situacijose, sąrašą", — paaiškino organizacijos spaudos tarnyba. Kijevas dar nekomentavo, ar atsisakys Rusijos vakcinos, jei PSO ją pateiks.

Politikos klausimas

"Sputnik V" atsisakymą Zelenskis argumentavo įtarimais, kad Maskva turi savanaudiškų tikslų. "Jie (rusai — Sputnik) naudojasi tuo, kad europinė vakcina pas mus ateina labai vėlai, todėl siūlo savo", — piktinosi prezidentas.

O sausio mėnesį jis pripažino, kad Kijevo skiepijimo kampanija neapsiriboja vien sveikatos priežiūros sritimi.

"Vakcinos tiekimas yra ne tik ukrainiečių sveikatos ir gyvybės, bet ir politikos bei geopolitikos klausimas", — telefoniniame pokalbyje su Ursula von der Leyen sakė valstybės vadovas.

Tame pačiame pokalbyje Ukrainos prezidentas skundėsi, kad Ukraina neturi pakankamai skiepų, paskirtų pagal COVAX, ir paprašė derėtis su farmacijos kompanijomis dėl tiekimo Kijevui. Oficialiai jis buvo suformuluotas taip: "Jis (Ukrainos prezidentas — Sputnik) paragino aktyviau įtraukti Europos Komisiją į Ukrainos derybų su gamintojais procesą".

Pasak Zelenskio, ES turėtų dalyvauti spartinant tiekimą, kad įrodytų, kaip ji vertina ukrainiečius: tai būtų "tvirtas signalas, kad Europos Sąjunga džiaugiasi matydama Ukrainą prie vieno stalo ne tik tada, kai viskas gerai, bet ir sunkiose situacijose".

Į tokį viliojamą pasiūlymą von der Leyen atsakė, kad "dabar visas pasaulis išgyvena beprecedentę vienalaikio skiepijimo bangą", o Kijevas jau anksčiau jos paprašė.

Prieš tai į ją kreipėsi Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis. Vyriausybės vadovo atstovas paaiškino, kad "kalbame apie vaistų gavimą anksčiau nei kovo mėnesį, kai laukiama pirmųjų COVAX programos partijų".

Sausio mėnesį sveikatos apsaugos ministras Maksimas Stepanovas pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi pirkti vakcinų perteklių iš Europos Sąjungos, jei toks yra. Apie tai jis paskelbė per internetinę diskusiją apie vadinamosios Rytų partnerystės šalims skirtą pagalbos programą — buvusios TSRS respublikų integracijos į ES projektą.

Tačiau Stepanovas tai sakė ne Europos Komisijos vadovei, o, matyt, Europos deputatams, kad šie pasakytų vyriausybėms apie Kijevo pasirengimą pirkti vaistus.

Tačiau vasarį jis pareiškė, kad Europos šalys nenori dalytis su Ukraina. Tuo tarpu, pasak ministro, Kijevas ketino būtent pirkti. "Mes norime pirkti, mums nereikia nieko duoti. Ukraina yra savarankiška šalis. Mes suprantame savo problemas, bet jos yra mūsų, ir mes galime nusipirkti vakcinų savo piliečiams. Mes nieko neprašome su ištiesta ranka", — tikino Stepanovas.

Be to, ta pati Europa padėjo finansuoti. Stepanovo pavaduotojas Igoris Ivaščenka informavo, kad Kijevo prašymu Europos investicijų bankas (EIB) suteiks Ukrainai 50 milijonų specialiai vakcinacijai nuo COVID-19.

Prorusiški politikai

JAV ambasada taip pat prisidėjo: jie pažadėjo tiekti šaldymo įrenginius vakcinoms laikyti ir gabenti. Apie tai Kijeve paskelbė JAV ambasadorė Kristina Kvien. Ji taip pat įvardijo prorusiškus politikus kaip vieną iš ukrainiečių abejonių dėl skiepų efektyvumo priežasčių. "Bendradarbiausime kovodami su dezinformacija, su kuria dabar susiduria Ukraina. Deja, Rusijos pajėgų palaikomi funkcionieriai skleidžia suklastotą informaciją, kuria siekiama pakirsti pasitikėjimą vakcinacija", — sakė diplomatė, neminėdama konkrečių atvejų ir pavardžių. 

Progresyvios politikos fondo direktorius Olegas Bondarenka įsitikinęs, kad Rusijos vakcina nepasirodys Ukrainoje. Zelenskis tai laiko priešu, nors jam gėda atvirai apie tai kalbėti. "Daugelis žmonių ten tikėjo, kad jie tikrai kariauja su Rusija. Ir negalima vartoti priešo sukurtų vaistų, tai akivaizdu."

"Politika yra svarbesnė nei ekonominiai ir epidemiologiniai aspektai. Žinoma, yra nesuderinamumų, pavyzdžiui, tai, kad Rusija yra svarbiausia Ukrainos prekybos partnerė. Tačiau Ukrainos visuomenėje apie tai kalbėti yra nepadoru, patriotams šis faktas paprasčiausiai neegzistuoja", — aiškina Bondarenka.

Projekto "SONAR-2050" analitikos biuro vadovas Ivanas Lizanas pažymi, kad Zelenskis gana greitai perėmė pirmtako Petro Porošenkos savybes.

"2019 metais dabartinis prezidentas dar būtų galėjęs nusipirkti Rusijos vakciną, tačiau dabar jis jau turi visą Porošenkos klestėjimo laikų rinkinį: "Armija - mova - vira"("Kariuomenė - kalba - tikėjimas" — Sputnik). Zelenskis atrodo taip, tarsi kovotų už penktojo Ukrainos valstybės vadovo elektoratą. Sunku spręsti, ar tai sąmoningas žingsnis, ar jis ne visai supranta, kas vyksta", — pažymi ekspertas.

Jo nuomone, politikai į valdžią Ukrainoje atėjo vadovaudamiesi antisisteminiais šūkiais, po kurių jie tapo praktiškai nesiskiriantys nuo kritikuojamų. Išimtis yra Leonidas Kučma. Visų kitų biografija baigėsi politine savižudybe, dėl kurios Ukrainos prezidentai buvo praminti "vienkartiniais". Zelenskiui šis procesas vystosi stebėtinai greitai.

Tegai:
vakcina, Rusija, Ukraina
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda gavo kvietimą dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume Singapūre

(atnaujinta 18:21 2021.02.27)
Pasaulio ekonomikos forume Singapūre politikai, tarptautinių organizacijų vadovai ir verslo lyderiai tarsis, kaip atkurti pandemijos pakirstą pasitikėjimą pasaulio sistema

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda gavo kvietimą dalyvauti rugpjūčio 17–20 dienomis Singapūre rengiamame specialiame kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forumo renginyje. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pasaulio lyderių susitikimas šį kartą skiriamas ekonomikos gaivinimui ir pandemijos iššūkių galimų įveikimo būdų aptarimui, taip pat diskusijoms, kaip sukurti tvaresnį pasaulį.

Renginys Singapūre bus pirmasis gyvas pasaulio lyderių susitikimas 2021 metais. Pabrėžiama, jog Nausėda ketina jame dalyvauti, jei tą padaryti leis pandemijos sąlygos ir galimi apribojimai keliauti.

Planuojama, kad nuo 2022-ųjų, kaip ir ankstesniais metais, pasaulio lyderių susitikimai vėl vyks Davose.

Pasaulio ekonomikos forume Singapūre politikai, tarptautinių organizacijų vadovai ir verslo lyderiai tarsis, kaip atkurti pandemijos pakirstą pasitikėjimą pasaulio sistema, kokių veiksmų imtis siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką ir užtikrinti didesnį visuomenės atsparumą, darnumą ir tvarumą.

Forumo darbotvarkėje aktualiausi šių dienų iššūkiai: COVID-19 pandemija, IV pramonės revoliucija, pasaulio ekonomika, aplinkos apsaugos temos.

Tegai:
Pasaulio ekonomikos forumas, Singapūras, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda su kelių šalių vadovais ragina didinti vakcinų gamybos apimtis
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Lietuva užsimojo vykdyti "tarpininkės" misiją sprendžiant krizę Gruzijoje
Baltarusijos AE

Lietuva papasakojo EK, kaip energija "prasiskverbia" Baltarusijos

(atnaujinta 14:45 2021.02.27)
Pasak Kreivio, norint išvengti baltarusių elektros patekimo į Baltijos šalis, reikalinga nauja trišalė metodika

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuva tikisi Europos Komisijos paramos užtikrinant visišką BelAE energijos blokavimą, sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Apie tai pranešė Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

"Baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per BY ir LT jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje — tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką elektrą. Tai kelia grėsmę Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektui, sukuria priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių ir taip trukdo siekti Europos Sąjungos žaliosios energetikos tikslų", — teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, nuotoliniu būdu susitikęs su už energetiką atsakinga eurokomisare Kadri Simson.

Pasak jo, norint užkirsti kelią baltarusių elektros energijos patekimui į Baltijos šalis, reikalingas naujas trišalis metodas.

Pasak Lietuvos energetikos ministerijos, Simson susitikime patikino, kad Lietuva džiaugiasi visapusiška EK parama sprendžiant klausimą su BelAE.

Taip pat Kreivys ir Europos Komisijos narė aptarė Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklais procesą. Lietuvos ministras pabrėžė, kad šalis siekia paspartinti svarbiausių sinchronizavimo projektų įgyvendinimą, kad Baltijos šalių elektros sistemos veiktų savarankiškai. Simson savo ruožtu patikino, kad Baltijos šalys gali būti tikros dėl Europos Komisijos politinės paramos šiam projektui.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Automobiliai

Paaiškėjo, kurioje Baltijos šalyje automobilių prekyba smuko labiausiai

(atnaujinta 19:17 2021.02.27)
Tyrime pažymima, kad labiausiai pastebimas automobilių pardavimo ES sumažėjimas — didesnis nei perpus — Rumunijoje, Ispanijoje ir Slovakijoje

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuvoje naujų automobilių pardavimo nuosmukis labiausiai pastebimas tarp Baltijos šalių, praneša Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).

Taip pat pardavimų nuosmukis Baltijos šalyje tapo vienu didžiausių Europos Sąjungoje.

ACEA duomenimis, sausį Lietuvoje buvo parduoti 2 306 nauji automobiliai, tai yra 45,6 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį. Tuo tarpu Latvijoje automobilių pardavimas sumažėjo 33,4 proc., iki 989, o Estijoje — 12,7 proc., iki 1 982.

Naujų automobilių pardavimo sumažėjimas sausio mėnesį buvo labiau pastebimas tik Rumunijoje — 51,9 proc., Ispanijoje — 51,5 proc. ir Slovakijoje — 50,6 proc.

Visoje Europos Sąjungoje naujų automobilių pardavimas šiemet sumažėjo 24 proc., iki 726,5 tūkst.

Populiariausiais tapo "Volkswagen" automobiliai — sausį jų parduota 82 000, arba 30,1 proc. mažiau nei 2020 m. sausio mėn.

Anksčiau ekspertai pažymėjo, kad automobilių pardavimo sumažėjimas yra susijęs su perkamosios galios sumažėjimu koronaviruso sukeltos krizės metu.

Tegai:
automobiliai, Baltijos šalys, ES
Dar šia tema
Gruodį Lietuvos naudotų automobilių rinka smuko beveik 43%
Sausį naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo 45%