Televizijos bokštas

Vilniaus meras raginamas Sausio 13-osios įvykių aukas paskelbti garbės piliečiais

(atnaujinta 11:48 2021.02.13)
Darbo partijos nariai siūlo Vilniaus miesto garbės piliečio vardą suteikti keturiolikai "Lietuvos laisvės gynėjų", kurie žuvo prie Televizijos bokšto

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Darbo partija Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui siūlo 2021 metų Vilniaus miesto garbės piliečio vardą suteikti keturiolikai "Lietuvos laisvės gynėjų", praneša partijos spaudos tarnyba.

Vilniaus garbės piliečio vardą suteikti Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vidui Maciulevičiui, Titui Masiuliui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui, Vytautui Vaitkui, Vytautui Koncevičiui, kurie žuvo prie televizijos bokšto.

Pažymėta, kad siūlymas teikimui visiškai atitinka Vilniaus miesto tarybos 1996 m. vasario mėn. 7 d. Nr. 83 "Dėl Vilniaus miesto garbės piliečio vardo suteikimo" nuostatus bei praktiką suteikti vardą tik kartą per metus, mirusiam ar daugiau nei vienam asmeniui.

Anksčiau, sausio 13-osios įvykių metinių fone, Šimašius pasiūlė suteikti Vilniaus miesto garbės piliečio vardą Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo akto signatarui, profesoriui Vytautui Landsbergiui.

Šimašius pareiškė, kad siūlys Landsbergio kandidatūrą vasario mėnesį vyksiančiame miesto tarybos posėdyje. Anot jo, tų įvykių trisdešimtmetis yra tinkamas laikas pažymėti Landsbergio nuopelnus.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Sausio 13-osios naktį  prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Anksčiau Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje,  kirioje kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". 2019 metų balandį Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 2020 metų gruodį jiems buvo pareikšti kaltinimai už akių.

Tegai:
Darbo partija, Vilnius, Vilniaus televizijos bokštas
Dar šia tema
"Belorus" sanatorijos darbuotojai teisme pareikalaus Landsbergio atsiprašymo
Landsbergis Lenkijoje: kaip vyksta Lietuvos URM vadovo pirmasis užsienio vizitas
Landsbergis su Latvijos užsienio reikalų ministru aptarė sankcijas Rusijai
Klaipėdos uostas

Su Baltarusijos bendrove susijusi įmonė pralaimėjo Lietuvos teisme

(atnaujinta 17:19 2021.03.05)
Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais. Teismo sprendimas neskundžiamas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė bendrovės "Tūrinių krovinių terminalas" skundą, remdamasis vyriausybės draudimu plėsti Klaipėdos uoste.

Kovo 3 dieną teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo argumentai buvo pripažinti nepagrįstais. Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje teigiama, kad ginčijamas punktas buvo teisingas ir pagrįstas, nes įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Sprendimas neskundžiamas.

"Birių krovinių terminalas" ir "Nemuno terminalas" veikia Klaipėdos jūrų uoste, didžioji dalis šių įmonių akcijų priklauso verslininkui Igoriui Udovitskiui.

Registrų centro duomenimis, Udovitskis valdo 70 procentų birių krovinių terminalo akcijų, o likusius 30 procentų valdo "Belaruskalij".

Dar 2019 metų rudenį Lietuvos konservatoriai paprašė vyriausybės paaiškinti, ar padidės Minsko įtaka strategiškai svarbiam Lietuvos nacionaliniam saugumui Klaipėdos uoste.

Tegai:
Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdietis pasiskundė dėl Klaipėdos uosto veiklos
Klaipėdoje duris atvėrė naujas vakcinavimo centras
Klaipėdos uosto direkcija stiprina akvatorijos taršos prevencijos priemones
Regitra, archyvinė nuotrauka

Kuriozinė situacija: dėl COVID-19 testų vairavimo mokymo rengėjams reiks keisti įstatymą

(atnaujinta 00:39 2021.03.06)
Pasak premjerės, reikės keisti įstatymą, kad darbdaviai nebūtų apkrauti papildoma finansine našta privalomai testuoti darbuotojus

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Dėl prievolės testuoti vairavimo mokymo ir egzaminų rengėjus prireiks įstatymo keitimo, jį Vyriausybė prašys svarstyti ypatingos skubos tvarka kitą savaitę.

Penktadienį Ministrų kabinetas turėjo svarstyti privalomo testavimo dėl COVID-19 vairavimo mokymo ir egzaminų darbuotojams klausimą, tačiau iškilo teisinių kliūčių.

"Turime praktiškai kuriozinę situaciją, kad tokios valstybės pareigos nustatymas negalėtų būti pačios valstybės finansuojamas be įstatymo pakeitimo", — posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak premjerės, reikės keisti įstatymą, kad darbdaviai nebūtų apkrauti papildoma finansine našta privalomai testuoti darbuotojus.

"Kad darbdavių neapkrautumėm našta, kurią jiems reikėtų nešti, o mes neturėtumėm būdo, kaip to kompensuoti, tai pasiūlysim, kad kitam posėdžiui, kurį organizuosime pirmadienį, būtų pateiktas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos įstatymo pakeitimas, kuris suteiktų galimybę Vyriausybei numatyti atvejus ir tvarką, kai dėl židinių, protrūkių ar tam tikrų veiklų būtų numatoma pareiga atlikti testą ir ta pareiga būtų apmokama valstybės lėšomis", — teigė ji, pažymėdama, kad įstatymo pakeitimą Seimo bus prašoma svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė karantino sušvelninimui, leidžiant atnaujinti vairavimo mokymo ir egzaminavimo paslaugos nuo kovo 10 dienos. 

Tegai:
Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Lietuva pagerino sergamumo COVID-19 rodiklius ES
Į Lietuvą — tik su neigiamu COVID-19 testu: įvedami nauji reikalavimai
"Regitra" priminė, kodėl motociklininkams svarbu mokėti manevruoti lėtai
Jūrų prekybos uostas Ust Luga

Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus

(atnaujinta 12:25 2021.03.06)
Planuojama, kad 2021–2023 metais Baltarusijos įmonės Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Pirmosios Baltarusijos naftos produktų siuntos pristatomos į Rusijos uostus nuo kovo 5 dienos, praneša Rusijos transporto ministerija.

"Kovo 5 dieną į terminalą "Portenergo", jūrų uostą Ust-Lugą keliais traukiniais buvo išsiųsta daugiau nei 5000 tonų baltarusiško benzino", — ministerijos pranešimą cituoja RIA Novosti

Siuntėjas buvo AB "Mozyrio naftos produktų gamykla". Krovinys į "Portenergo" terminalą atvyks kovo 9 dieną.

Antroji siunta iš "Mozyrio NPG" įvyko kovo 6 dieną - buvo išsiųsta 3,6 tūkst. tonų mazuto partija. Krovinys bus perkrautas į Sankt Peterburgo jūrų uostą.

Vasario 19 dieną Maskva ir Minskas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

Praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų persiorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, tarp jų ir į Ust Lugą. Taip pat rugsėjį Aleksandras Novakas, tuometinis Rusijos Federacijos energetikos ministerijos vadovas, sakė, kad svarstoma galimybė perkelti naftos produktų srautus iš Baltijos uostų į šiaurės vakarų Rusijos uostus (Ust Lugą, Primorską, Vysocką, Sankt Peterburgą). 

Tegai:
Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų
Pralaimėjo ir liko viena: Lietuva panikuoja dėl Baltarusijos krovinių praradimo
Mirtina avarija Trakų rajone: "Audi" susidūrė su krovininiu automobiliu