Lietuva pareiškė apie Japonijos investicijų svarbą
(atnaujinta 17:11 2021.02.14)
Šalis tikisi Japonijos verslininkų įsitraukimo į transporto ir logistikos projektus VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo nuotoliniame pokalbyje su Japonijos ambasadoriumi Širu Jamasakiu ir aptarė dvišalį bendradarbiavimą. Apie tai pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
"Japoniją ir Lietuvą suartina ir jungia Japonijos diplomato, Pasaulio Tautų Teisuolio Čiunės Sugiharos atminimas. Praeitais metais kartu su Japonija minėjome 80-ąsias "Gyvybės vizų" išdavimo metines. 2020 metai buvo paskelbti Čiunės Sugiharos metais", — sakė Šimonytė.
Vyriausybės pranešime pažymima, kad Japonija yra antra pagal dydį Lietuvos partnerė ekonomikos srityje Azijos regione. Per dešimtmetį Lietuvos ir Japonijos prekybos apyvarta išaugo šešis kartus.
Pokalbio metu buvo pabrėžta, kad Lietuvai svarbi Japonijos investicinė plėtra fintech, kibernetinio saugumo, kompiuterinių žaidimų industrijos, gyvybės mokslų, gamybos ir kituose sektoriuose. Lietuva taip pat lauktų Japonijos verslininkų įsitraukimo į transporto ir logistikos projektus.
Pažymėta, kad Lietuva siekia sustiprinti ES saugumo dialogą su Japonija ir kitomis regiono šalimis. Lietuvą su jomis vienija bendros vertybės: "demokratija, įstatymo viršenybė, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms".
"Intensyviai ruošiamės Tokijo olimpinėms žaidynėms. Šiandien pradėti vakcinuoti žaidynėms besirengiantys sportininkai ir jų treneriai", — sakė ministrė pirmininkė.
Šiemet sukanka 30 metų, kai Japonija ir Nepriklausomybę atkūrusi Lietuva atkūrė diplomatinius santykius.
Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai
(atnaujinta 17:49 2021.03.03)
Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė inicijuojantis Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūraiVILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuva atsisakė išduoti Baltarusijai buvusią kandidatę į šalies prezidentus Svetlaną Tichanovskają, praneša "Deutsche Welle".
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Antradienį Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.
"Bet koks prašymas išduoti Svetlaną Tichanovskają bus ritualinis veiksmas. Lietuva neišduoda žmonių, kurie yra politiškai persekiojami", — sakė jis.
Viceministras taip pat pažymėjo, kad atsisakymas išduoti Tichanovskają vargu ar gali dar labiau apsunkinti šalių santykius, nes "vargu ar įmanoma dar labiau pabloginti oficialius santykius".
Opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
©
Sputnik / Владислав Адамовский
Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".
Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".
Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".
Dulkys atleidžia NVSC vadovą Petraitį
(atnaujinta 17:33 2021.03.03)
SAM vadovas teigė trečiadienį pasirašysiantis įsakymą, kuriuo atleidžia Robertą Petraitį iš NVSC vadovo pareigųVILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą atleisti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorių Robertą Petraitį iš pareigų.
Apie tai SAM vadovas pranešė trečiadienio spaudos konferencijoje.
"Vasario viduryje atlikau Petraičio tarnybinės veiklos metinį vertinimą. Aš įvertinau tą veiklą nepatenkinamai. Vadovas, kaip ir leidžia teisės aktais, kreipėsi į atitinkamą komisiją, tos komisijos išvados vakar, darbo pabaigoje gavau", — sakė ministras.
Dulkys teigė, kad gautos išvados "patvirtina jo matymą ir vertinimą". SAM vadovas teigė trečiadienį pasirašysiantis įsakymą, kuriuo Petraitį atleidžia iš NVSC vadovo pareigų.
Petraitis iš pareigų atleidžiamas nuo kovo 10-osios. Laikinai NVSC vadovo pareigas eis Giedrė Aleksienė, šiuo metu einanti NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos pareigas.
NVSC vadovas sulaukė kritikos dėl daugiau nei 1 tūkst. neapskaitytų mirčių, susijusių su COVID-19. Petraitis savo ruožtu aiškino, kad situacija susidarė ne dėl NVSC kaltės, o dėl ligoninių laiku nepateikiamos informacijos.
Sausio pradžioje sveikatos apsaugos ministras nurodė Petraičiui trauktis iš pareigų savo noru, tačiau jam tai padaryti atsisakius buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Kaip anksčiau pareiškė pats Petraitis, jo atleidimas iš užimamų pareigų yra politinis sprendimas, priimtas jau seniai, kai buvo nuspręsta, kad "reikia rasti kaltą". Be to, jo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė dėl darbo organizavimo trūkumų nebuvo pagrįsta.
Petraitis eina NVSC direktoriaus pareigas nuo 2017 metų. Anksčiau jis ėjo centro direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Kokia šiandien diena: kovo 4-osios šventės
(atnaujinta 23:15 2021.03.03)
Kovo 4 yra 64-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 301 dienaŠiandien saulė teka 07:00, leidžiasi 18:01, dienos ilgumas 11 val. 01min.
Mėnulis (priešpilnis) teka 11:12 val., leidžiasi 03:47 val.
Savo vardadienį šiandien švenčia Daina, Daugvydas, Girmantė, Kazimieras (Kazys), Kazimiera, Vaclova, Vacė.
Kovarnių diena
Kovarnių diena — sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.
Kovo 4-oji Lietuvos istorijoje
1877 metais gimė prozininkas Kazys Lekeckas. Mirė 1944 m.
1917 metais Kazys Kaluževičius, lietuvių cirko artistas. Mirė 1965 m.
1936 metais gimė Kęstutis Arlauskas, išleidęs istorines nuotykines apysakas "Bėglys" (1987), "Paslapties kaina" (1995).
Kovo 4-oji pasaulio istorijoje
1678 metais gimė italų kompozitorius Antonijus Vivaldis.
1791 metais Vermontas tapo 14-ąja JAV valstija.
1793 metais antrai kadencijai JAV prezidento poste inauguruotas Džordžas Vašingtonas.
1861 metais įvyko 16-ojo Amerikos prezidento Abraomo Linkolno inauguracija.
1877 metais Maskvoje įvyko Piotro Čaikovskio baleto "Gulbių ežeras" premjera.
1917 metais Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai masiškai pradėjo trauktis Vakarų fronte.
1933 metais inauguruotas 32-tasis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas.
1952 metais Kinija apkaltino JAV panaudojus bakteriologinį ginklą Korėjoje.
1972 metais TSRS pasirašė naftos gavybos ir perdirbimo sutartį su Libija.
1994 metais dėl sprogimo Pasaulio prekybos centre Niujorke nuteisti keturi musulmonų teroristai.