Ingrida Šimonytė

"Sputnik V" naikina antirusišką Baltijos šalių vienybę

(atnaujinta 16:17 2021.02.15)
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ragino nepolitizuoti Rusijos vakcinos nuo koronaviruso. Anot jos, Talinas neturėtų atsisakyti "Sputnik V", jei Europos vaistų agentūra pritars vaisto naudojimui

VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Kallas pareiškimas prieštarauja oficialiai Lietuvos vyriausybės pozicijai, kurioje net nesvarstoma galimybė įsigyti Rusijoje pagamintą vakciną dėl geopolitinių priežasčių. Tai reiškia, kad Gamalėjaus centro mokslininkai, patys to neįtardami, dar kartą smogė "Baltijos šalių vienybės" koncepcijai. Apie tai rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

"Galbūt Rusija naudoja šį "Sputnik" savo politiniams tikslams pasiekti. Kodėl jie neskiepija savo gyventojų, bet siūlo vakciną už šalies ribų — tam, kad padidintų savo įtaką. Kinija daro tą patį. Bet jūsų klausimas yra toks: jei Europos vaistų agentūra sako, kad tai yra gera vakcina, tai mums tai yra tokia pati vakcina, kaip ir bet kuri kita. Tai neturėtų būti politinė priemonė, žmonės turėtų būti skiepijami", — sakė Kallas.

Pasak straipsnio autoriaus, neteisinga būtų sakyti, kad ji ir Lietuvos vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė Rusijos vakcinos klausimu laikėsi visiškai priešingų pozicijų. Abiejų šalių premjerės yra linkusios teisti Rusiją už bandymą naudoti "Sputnik V" kaip "hibridinį ginklą" ir užtikrintai skleidžia dezinformaciją, kad šis vaistas nėra naudojamas vakcinacijai pačioje Rusijoje.

Tik, anot straipsnio autoriaus, Kallas nemato priežasties dėl geopolitikos atsisakyti saugaus ir veiksmingo vaisto, kurį "Bloomberg" pavadino vienu didžiausių šiuolaikinės Rusijos laimėjimų nuo TSRS laikų.

Iljaševičiaus teigimu, jei norint sėkmingai kovoti su koronaviruso epidemija būtina patenkinti Putino geopolitines ambicijas, Estijos ministrė pirmininkė nemano, kad nevalia žengti tokį žingsnį.

Tą pačią nuomonę palaikė ir Lietuvos prezidentės patarėjas socialinės ir ekonominės politikos klausimais Simonas Krėpšta: "Palaukime Europos vaistų agentūros išvadų. Po to kiekviena valstybė galės priimti savo sprendimą atsižvelgdama į visus aspektus".

O vėliau Šimonytė pareiškė, kad jokių išvadų nereikia laukti — Lietuva bet kokiu atveju nenaudos "Sputnik V". Nes jos kilmės šalis neatitinka "transatlantinių kriterijų" (šį patikslinimą pateikė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis).

"Ar tai reiškia, kad visi taškai Estijoje sudėti ant "i"? Visai ne. Net jei Europos vaistų agentūra rekomenduos naudoti "Sputnik V", Talinas gali jos atsisakyti. Ta pati Kaja Kallas žurnalistams paaiškins, kad kiti vakcinų gamintojai pasiūlė palankesnes bendradarbiavimo sąlygas. Juk ministrės pirmininkės pozicija nėra visos Estijos įstaigos pozicija. Buvęs respublikos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu jau kritikavo Kallas dėl "kurso" Rusijos atžvilgiu ir paragino solidarizuotis su Vilniumi." — sako Iljaševičius.

O Lietuvoje, anot straipsnio autoriaus, valdančiųjų konservatorių, kurių vardu kalba Šimonytė ir Landsbergis, požiūris nebuvo toks pat. Panašūs procesai vyksta ir Latvijoje.

Iš pradžių Ryga, žinoma, neplanavo bendradarbiauti su "Sputnik V" gamintoju. Bet tada Latvijos sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavliutas pripažino, kad "hibridinis Putino ginklas" vis tiek bus naudojamas Baltijos šalyse: "Jei ji (Rusijos vakcina — Sputnik) bus registruota ES, nematau jokių problemų. Naudosime Europos Sąjungos patvirtintas vakcinas".

Tuo tarpu Aleksejus Iljaševičius primena, kad vyriausiasis Latvijos sveikatos apsaugos ministerijos infekcinių ligų specialistas Uga Dumpis pareiškė, jog trečiojo Rusijos vakcinos "Sputnik V" tyrimo etapo rezultatai buvo paskelbti leidinyje "The Lancet" ir, anot jo, "rezultatai atrodo gerai. Vakcina savo struktūra yra panaši į "Oxford / Astra Zeneca" ir "Janssen" vakcinas. Viskas paremta adenoviruso platforma".

Sveiko proto oponentai Latvijoje vis dar tyli. Tačiau netrukus jie tikrai pasirodys ir paaiškins, kad geriau gulėti karste, nei skiepytis vakcina iš Rusijos.

"Taigi, visose trijose Baltijos respublikose "Sputnik V" naudojimo klausimas skaldo politinį elitą", — sako Iljaševičius.

Po kurio laiko, anot jo, šis skilimas gali pasiekti tarpvalstybinių santykių lygį. Jei Latvija ir Estija apgins savo teisę pirkti rusišką vakciną, jos susidurs su griežta Lietuvos konservatorių kritika. Apskritai pasikartos Baltarusijos atominės elektrinės boikoto istorija.

"Landsbergis ir kompanija nedvejodami apkaltins kaimynus, kad jie išdavė ryškius "baltų vienybės" idealus. Tai suprantama: Lietuvos valdžia tikriausiai tikėjosi, kad ją palaikys Latvija, Estija, Lenkija ir kitos šalys. Vilnius turėjo tapti Kremliaus "hibridinės agresijos" pasipriešinimo centru, — pabrėžiama straipsnyje. — Kodėl galima pirkti rusiškas dujas ir rusišką elektrą, bet ne Rusijos vakciną? Lietuvoje dar niekas neatsakė į šį klausimą".

Bet iš pažiūros iracionalios Šimonytės ir Landsbergio pozicijos esmę užfiksavo Ukrainos politologas Vadimas Karasevas. Jo interpretacijoje viskas atrodo logiška. Jo teigimu, kai kurios buvusios sovietų respublikos ir socialistų stovyklos gyvena tvirtai įsitikinusios, kad Rusija tuoj grius. Tai amerikiečiai pažadėjo 2014 metais. Baidenas pažadėjo asmeniškai!

"Šie vaikinai tik ritasi nuo kalno, kyla klausimas — kur baigsis šis kalnas?" — sakė JAV prezidentas.

O kaip yra iš tikrųjų? Užuot nugrimzdusi į dugną, Rusijos Federacija kuria pažangią koronaviruso vakciną.
Dešimtys pasaulio šalių jau ja naudojasi, kitos rikiuojasi į eilę.

"Baltijos šalių pasaulio vaizdas griūva. Tik pagalvokite, "barbariška" Rusija gelbsti trijų pažangių buvusios TSRS respublikų gyventojus nuo koronaviruso epidemijos! — ironizuoja straipsnio autorius. — Ir kaip tada galite paaiškinti šiems žmonėms, kad "šalis agresorė" yra neteisingoje istorijos pusėje?"

Tegai:
Sputnik V, Baltijos šalys
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (269)
Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas siūlo įtraukti Kiniją į nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą

(atnaujinta 13:53 2021.03.04)
Anot politiko, taip Lietuva aiškiai pasakys, kad ji nebus "Kinijos kontroliuojamoje technosferoje"

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą.

Kaip ketvirtadienį per žvalgybos tarnybų kasmetinį viešą grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymą Seime kalbėjo Kasčiūnas, viena iš idėjų yra įvardinti konkrečius “nedemokratinių” valstybių gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę Lietuvos ir nacionaliniam saugumui, ir neturėtų būti naudojama diegiant 5G ryšį.

"Taip mes aiškiai pasakysime, kad mes nebūsime Kinijos kontroliuojamoje technosferoje“, –  sakė Seimo komiteto vadovas.

Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie tai vertina kaip "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Anksčiau Kasčiūnas Kiniją šiais metais įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai. Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos KLR investicijas į strateginius įrenginius, o Kinijos bendrovių dalyvavimas įgyvendinant 5G ryšius net nebus aptariamas.

Tegai:
5G, Lietuva, Kinija, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Bendra Europos kariuomenė "susilpnins" Baltijos šalių saugumą, pareiškė Kasčiūnas
Lietuva nutraukė tiesiogines derybas su Rusija dėl dažnių 5G ryšiams plėtoti
Seimas: 5G tinkle montuosima įranga turėtų atitikti nacionalinio saugumo interesus
Kremlius, archyvinė nuotrauka

VSD pavadino Rusiją "didžiausia grėsme" Lietuvai

(atnaujinta 17:38 2021.03.04)
Taip pat Lietuvos specialiųjų tarnybų pranešime minimi įvykiai Baltarusijoje, Astravo AE, Kinija, COVID-19 pandemija ir kibernetinis saugumas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Valstybės saugumo departamentas kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos paviešino Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pavadino Rusiją "didžiausia grėsme" Lietuvai.

Dokumentas paviešintas Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje. 

Ataskaitoje teigiama, kad "grėsmę" Lietuvai kelia "uždara ir represyvi Rusija, nes ją vis mažiau varžo tarptautinės normos ir tarptautinės bendruomenės nuomonė". 

"Rusijos režimas, stiprindamas savo valdžią, imituoja demokratinius procesus — rinkimus, konstitucijos keitimą, bet iš tikro žiauriai susidoroja su savo oponentais. Santykiuose su tarptautine bendruomene Rusijos valdžia agresyviais veiksmais pati didina savo izoliaciją ir konfliktų galimybes", — teigiama dokumente.  

Lietuvos specialiosios tarnybos mano, kad Rusijos retorikoje užsienio politikos klausimais stiprėja "izoliacionizmo tendencijos". Teigiama, kad Rusijos prioritetu taps "įtakos stiprinimas kaimyninėse valstybėse ir Kremlių dar mažiau varžys ne tik tarptautinės normos, bet ir tarptautinė opinija".

Rusijos istorinė politika VSD ataskaitoje

Dokumente kalbama ir apie Rusijos istorijos politiką, kurią Lietuvos žvalgyba laiko "agresyvia". Kalbama apie 2020 metų balandžio mėnesį įsigaliojusios baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už sovietų karių kapų ir paminklų suniokojimą ar sunaikinimą, įstatymo nuostatos galioja ir veiksmams, įvykdytiems už Rusijos teritorijos ribų.

Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje buvo užfiksuotas atvejis, kai Lietuvos savivaldos pareigūnai sulaukė Rusijos atstovų "grasinimų", kad prieš juos bus panaudotos Rusijos Federacijos baudžiamosios teisės normos, jei jie nevykdys sovietų karo paveldo objektų renovacijos ir priežiūros projektų taip, kaip to nori Rusija.

Saugumo tarnybos mano, kad panašią tendenciją atspindi ir tarptautinės trijų Lietuvos teisėjų paieškos paskelbimas už nuosprendį Sausio 13-osios byloje. 

"Nors Vakarų valstybės supratingai reagavo į Lietuvos prašymą nebendradarbiauti su Rusija šiuo klausimu, tačiau taip siekiama įbauginti Lietuvos pareigūnus atlikti savo darbą", — teigiama ataskaitos komentare.

2019 metais Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 2020 metų gruodžio mėnesį jiems buvo pareikšti kaltinimai.

Tyrimų komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus.

Kalbant apie pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus, Lietuvos žvalgyba neigia Rusijos kišimąsi. Ataskaitoje sakoma, kad specialiosios tarnybos neužfiksavo Maskvos bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus.

Rusijos karinė galia

Lietuvos specialiosios tarnybos yra susirūpinusios Rusijos karine galia, kuri ataskaitoje vadinama "pagrindiniu įtakos užsienyje išlaikymo ir sklaidos įrankiu". 

Be to, Lietuva susirūpinusi Rusijos žvalgybine veikla, kuri esą nukreipta prieš Lietuvą.

"Dėl COVID-19 pandemijos Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomos žmogiškosios žvalgybos prieš Lietuvą mastas sumažėjo. Nepaisydamos apribojimų, Rusijos tarnybos vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio regionuose. Padidėjus nuotolinio darbo ir elektroninių paslaugų mastams auga ir kibernetinio šnipinėjimo grėsmė", — teigiama pranešime.

Kinijos vaidmuo VSD ataskaitoje

Kinija kartu su Rusija ataskaitoje priskiriama "autoritarinėms valstybėms", kurios, pasinaudodamos ekstremalia COVID-19 situacija, "užsikrėtusių asmenų kontaktų atsekimą, kuris yra vienas pagrindinių metodų kontroliuoti SARS-CoV-2 viruso plitimą, iš dalies pavertė į priverstinį didelio masto gyventojų stebėjimą". 

Pasak Lietuvos specialiųjų tarnybų, pandemijos sukelta situacija  Rusija ir Kinija taip pat naudojasi siekdamos globalių tikslų – pakenkti priešiškomis laikomoms valstybėms arba, priešingai, pagerinti savo tarptautinį įvaizdį. 

Įvykiai Baltarusijoje

Reikšmingiausiu politiniu įvykiu Lietuvos kaimynystėje žvalgybos ataskaitoje  įvardinta politinė krizė Baltarusijoje, kuri kilo išsiveržus gyventojų nepasitenkimui dėl suklastotų prezidento rinkimų. Rinkimuose laimėjo dabartinis lyderis Aleksandras Lukašenka, tačiau opozicija ir dalis Vakarų šalių mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja.

"Užtikrinti A. Lukašenkai palankius rezultatus buvo bandoma ir Baltarusijos ambasadoje Vilniuje. Baltarusijos pareigūnai sąmoningai vykdė itin griežtą ir ilgą rinkėjų dokumentų bei fizinę patikrą metalo detektoriumi, į ambasadą vienu metu įleisdami tik po 1–2 Baltarusijos piliečius. Tai buvo daroma siekiant neleisti balsuoti visiems norintiems asmenims", — teigiama dokumente.

Tichanovskajai pasitraukus į Lietuvą, Lietuvoje ėmė formuotis "vienas iš opozicijos centrų". Pažymįta, kad Lietuvos parama Baltarusijos pilietinei visuomenei sukėlė Lukašenkos įniršį, kuris buvo išreikštas "padidėjusiu kariniu aktyvumu prie Lietuvos ir Lenkijos sienų bei kitais grasinimais”. Pažymėta, kad visa tai nepadarė esminio poveikio Lietuvos ir regiono saugumui, bet nestabilaus režimo pasirengimas ir galimybė imtis kraštutinių veiksmų valdžios išlaikymui kelia įtampą Lietuvos kaimynystėje.

Ataskaitoje teigiama, kad "Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos didina ir neseniai veikti pradėjusi nesaugi Astravo atominė elektrinė". Tekste AE vadinama Rusijos projektu. Taip pat VSD išreiškė susirūpinimą dėl Baltarusijos siekių apeiti prekybos elektra ribojimus ir realizuoti Astrave pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje.

Apie Rusijos ir Baltarusijos specialiąsias tarnybas

Kaip ir praėjusiais metais, pranešime teigiama, kad Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos bando verbuoti Lietuvos piliečius. Jie esą "agresyviai veikia prieš Lietuvos piliečius, bet tik savo teritorijoje, nes Lietuvoje nėra palankių sąlygų veikti užsienio žvalgybos tarnybų darbuotojams su diplomatine priedanga".

"Tai lemia, kad didesnę tikimybę susidurti su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis turi tie Lietuvos piliečiai, kurie aktyviai keliauja į šias valstybes, turi jose asmeninių ar verslo ryšių", — teigiama tekste.

Nors valstybėms kovojant su pandemija sumažėjo kelionių ir dėl to krito žmogiškosios žvalgybos mastai, tačiau “vėliau viskas grįš į ankstesnį aktyvumą”, teigiama pranešime.

Kibernetinis saugumas

Dokumente teigiama, kad Lietuvos visuomenę paveikti bandyta informacinėmis-kibernetinėmis atakomis. 2020 metais įvykdytos 9 informacinės-kibernetinės operacijos, "kurių metu pasinaudojant kibernetinėmis priemonėmis buvo įsilaužta į institucijų interneto puslapius, siuntinėjami suklastoti laiškai ir taip platinama melaginga informacija". 

Tuo tarpu specialiosios tarnybos teigia, kad šios atakos nepaveikė didelės visuomenės dalies, bet "turėjo įtakos marginalioms grupėms".

Apskritai valstybių kova su COVID-19 paskatino destruktyvių sąmokslo teorijų sklaidą, kas iš dalies būdinga ir Lietuvai. Valstybėje buvo kelios dešimtys bandymų rengti protesto akcijas prieš kovai su pandemija skirtus ribojimus, bet jie nebuvo itin sėkmingi.

Teigiama, kad tokių protestų organizatoriai pademonstravo neblogus koordinavimo įgūdžius, o jų mąstysenai "didelę įtaką daro Kremliaus propaganda". 

Taip pat pažymėta, kad didžiausią grėsmę sėkmingai kovai su pandemija kelia prieš skiepus nukreiptos sąmokslo teorijos.

Mitas apie "Rusijos grėsmę"

Lietuvos valdžia nuolat teigė, kad Rusija kelia rimtą "grėsmę" šaliai. Tokia pat pareiškimai buvo ir ankstesniuose VSD pranešimuose. Tada buvo teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos bando "verbuoti Lietuvos piliečius", o Lietuvos politiniai ir visuomenės veikėjai, palaikantys ryšius su Rusijos Federacija ir Baltarusija ar turintys ten giminaičių, "dažnai patenka į Kremliaus akiratį".

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga siekiant padidinti NATO kontingento ir karinės technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų. 

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėja savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Jis pažymėjo, kad Rusija norėtų matyti tokį patį kolegų Lietuvoje požiūrį.

Tegai:
Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Vakarai jį laiko pagrindine grėsme: Rusijos laivynas pakeis flagmaną
JAV ir NATO bando demonizuoti Rusiją, sako karo ekspertas
Vokietijos generolas Rusiją pavadino didžiausia grėsme NATO
Lenkijos žiniasklaida imitavo branduolinio karo tarp Rusijos ir NATO scenarijų
NATO pagyrė Rusijos priešlėktuvines sistemas "Pancir"
Kelias Vilniuje

Bilotaitė aptarė su savivaldybėmis pasirengimą artėjančiam karantino sušvelninimui

(atnaujinta 16:05 2021.03.04)
Tuo pačiu pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su savivaldybių atstovais aptarė pandemijos valdymo priemones, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).

"Šiuo metu matome, kad yra susidarę savotiški klasteriai — savivaldybių grupės, regionai — kuriuose  sergamumo situacija yra nebloga, kitose savivaldybėse rodikliai prastesni. Turime patvirtintą karantino priemonių keitimo planą. Su savivaldybių atstovais diskutuojame, kaip galima būtų pritaikyti bendrą planą atskiroms savivaldybėms ar regionams", — sakė ji.

Tuo pačiu, susitikimo metu buvo kalbama apie savivaldybių ir centrinių institucijų bendradarbiavimą bei koordinavimą, švietimą. Ieškoma sprendimų, kad moksleiviai galėtų kuo greičiau grįžti į kontaktinį mokymąsi. 

Pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė.

"Apgailestaujame, kad vakcinavimo ir testavimo apimtys kol kas nėra didelės. Mes matome, kad jeigu yra pasirinkimas tarp testavimo ir netestavimo, tai piliečiai labiau renkasi nesitestuoti, o kadangi drausminių įrankių nėra, todėl sudėtinga siekti tikslo didinti testavimo apimtis", — sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Taip pat buvo aptartas ir judėjimo ribojimų atlaisvinimas savivaldybėse.

"Tam reikia ypač atsakingai pasiruošti, nes situacija savivaldybėse yra labai nevienoda. Akivaizdu, kad ten, kur yra geresnė situacija, ir judėjimas galėtų būti laisvesnis, o ten, kur yra blogiau, kur yra daugiau nei 500 susirgimo atvejų, turėtų būti atsakingiau žiūrima. Priešingu atveju neatsakingi sprendimai gali išauginti susirgimų skaičių", — sako Bilotaitė.

Karantinas galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. Nuo vasario 15 dienos atlaisvintos kai kurios veiklos. Leista veikti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, bei leidžiama atsidaryti grožio, masažo, tatuiruočių salonams.

Tegai:
Lietuva, karantinas, koronavirusas, savivaldybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje