Президент Литвы Гитанас Науседа

"Dialogą reikia tęsti". Nausėda pasisakė apie susitikimą su Rusijos ambasadoriumi

(atnaujinta 11:02 2021.02.16)
Kartu prezidentas pabrėžė, kad yra dalykų, į kuriuos Lietuva niekada neužmerks akių

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasisakė už dialogo su Rusija išsaugojimą, praneša TASS su nuoroda į prezidento interviu TV3.

Prezidentas priminė apie neseniai su nauju Rusijos ambasadoriumi Aleksejumi Isakovu įvykusį susitikimą, kurio metu įteikti skiriamieji raštai.

"Iš tikrųjų įdomus pokalbis. Nedažnai taip būna, kad su ambasadoriumi, kuris įteikė skiriamuosius raštus, bendrauju 45 minutes. Tačiau buvo pirmiausia įdomu išklausyti jo vertinimą situacijos, išklausyti, ką jis ketina daryti kitaip negu jo pirmtakas. <...> Na o ponas Isakovas, aš aišku nenoriu daryti pernelyg greitų išvadų, padarė ramaus, išlaikyto, mėginančio suprasti argumentus žmogaus įspūdį", — apie susitikimą sakė prezidentas.

Be to, Nausėda pažymėjo, kad nors ambasadorius yra "kaip ir transliuotojas oficialiosios politikos", tačiau palaikyti santykius būtina.

"Tačiau savaime suprantama, kad jis pats yra, kaip ir transliuotojas oficialiosios politikos. Bet net ir tokiomis sąlygomis, aš manau, dialogą reikia tęsti, nes yra daugybė klausimų, kuriuos reikia spręsti nebūtinai aukščiausiu politiniu lygiu", — apie dialogą su Rusijos ambasadoriumi užsiminė prezidentas.

Tačiau Nausėda pabrėžė, kad Vilnius neatsisakys kai kurių esminių nuostatų, ir jis aiškiai pasakė Rusijos ambasadoriui, kad yra "dalykai, į kuriuos mes niekada neužmerksime akių".

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėja savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Pernai po Seimo rinkimų prie valdančiosios koalicijos prisijungė konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai". Jos atstovai nuolat pasisako apie "Rusijos įtakos" grėsmę ir riziką šalies nacionaliniam saugumui. Jie garsėja rusofobiška pozicija, griežtais pareiškimais apie Rusiją ir radikaliais pasiūlymais.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Jis pažymėjo, kad Rusija norėtų matyti tokį patį kolegų Lietuvoje požiūrį.

Tegai:
Aleksejus Isakovas, Gitanas Nausėda, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
"Absurdiškas pasirinkimas": Puškovas įvertino Lietuvos planus nepirkti "Sputnik V"
Rusija įvertino Lietuvos politikų reakciją į Rakučio pareiškimą apie Holokaustą
Penkta vasario mėnesį: iš Rusijos į Lietuvą atkeliavo nauja SGD partija 
Paralelės tarp TSRS ir nacistinės Vokietijos nepriimtinos, pareiškė diplomatas
Teisingumo ministerija, archyvinė nuotrauka

Teisingumo ministerija planuoja naikinti Kovotojų Lietuvą sąjungą

Kovotojų už Lietuvą sąjunga jau vienerius metus nepateikia savo narių sąrašų, Juridinių asmenų registro tvarkytojs pradės politinės partijos likvidavimą

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvoje trys iš 25 veikiančių partijų neteikė Teisingumo ministerijai savo narių sąrašų. Apie tai pranešė Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

Savo narių sąrašus partijos turėjo pateikti iki kovo 1 dienos, tačiau Kovotojų už Lietuvą sąjunga, politinė partija Rusų aljansas bei Lietuvos liaudies partija  jų nepateikė. 

Politinių partijų įstatymas numato, jog partijai du kartus iš eilės nepateikus savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris supaprastinta tvarka inicijuoja politinės partijos likvidavimą.

Kadangi Kovotojų už Lietuvą sąjunga jau vienerius metus savo narių sąrašų nepateikia, ministerijai apie tai informavus Juridinių asmenų registro tvarkytoją, šis pradės politinės partijos likvidavimą.

Partijos sąrašą turi sudaryti ne mažiau kaip 2000 narių. Šiam sąrašui sumažėjus, partija yra likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti. 

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 29 partijos, iš jų veikiančių – 25, kitos partijos yra likviduojamos arba joms pradėta likvidavimo procedūra. 

Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininkas – Stanislovas Tomas, kuris 2019 metais kūju sudaužė nacių bendrininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros memorialinę lentą ant sostinės centre esančio Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

Jis pareiškė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą".

Tegai:
Teisingumo ministerija
Dar šia tema
Atskirkite auką nuo budelio. Lietuvoje ir vėl naudojamas "žydų klausimo" naratyvas
Jermalavičius: Lietuvos politinės jėgos sukūrė savo istorijos sampratą
Vatikanas — ne autoritetas: Lietuvoje kardinolui-pedofilui paliktas garbės vardas
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svatlana Tichanovskaja

Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai

(atnaujinta 17:49 2021.03.03)
Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė inicijuojantis Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuva atsisakė išduoti Baltarusijai buvusią kandidatę į šalies prezidentus Svetlaną Tichanovskają, praneša "Deutsche Welle".

Antradienį Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.

"Bet koks prašymas išduoti Svetlaną Tichanovskają bus ritualinis veiksmas. Lietuva neišduoda žmonių, kurie yra politiškai persekiojami", — sakė jis.

Viceministras taip pat pažymėjo, kad atsisakymas išduoti Tichanovskają vargu ar gali dar labiau apsunkinti šalių santykius, nes "vargu ar įmanoma dar labiau pabloginti oficialius santykius".

Opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Mantas Adomėnas, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Seimo narys pasipiktino dėl produkcijos pirkimo iš Baltarusijos įmonės
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą
"Ignitis grupė" nurodo ESO nesudaryti sutarties su Baltarusijos transformatorių tiekėju
Kapitolijus, archyvinė nuotrauka

JAV Kongreso posėdis buvo atšauktas dėl išpuolio prieš Kapitolijų grėsmės

(atnaujinta 08:46 2021.03.04)
Teisėsaugos duomenimis, ekstremistinių pažiūrų Trampo šalininkai tiki, kad kovo 4-ąją buvęs prezidentas sugrįš į Vašingtoną ir bus prisaigdintas antrai kadencijai

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. JAV Kongreso Atstovų rūmai atšaukė posėdį kovo 4 dieną dėl saugumo tarnybos perspėjimo apie sąmokslą pulti Kapitolijų, rašo "Washington Post".

Dešinieji radikalai, kaip pažymi leidinys, skleidžia melagingą informaciją, kovo 4-ąją vadindami "tikra inauguracijos diena", kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas bus prisaikdintas antrai kadencijai. Kapitolijaus policija pranešė turinti informacijos apie kai kurių ekstremistų planus tą dieną vėl bandyti įsilaužti į Kongresą.

Saugumo tarnyba nedetalizavo tariamos atakos detalių, nurodydama slaptą informacijos pobūdį. Agentūra pranešime teigė, kad yra "pasirengusi bet kokioms galimoms grėsmėms".

Tuo pačiu metu JAV senatas neatšauks savo posėdžio, kuris taip pat numatytas kovo 4 dienai.

Trampo šalininkai įsiveržė į Kongresą sausio 6 dieną, kai jo nariai turėjo patvirtinti politiko pralaimėjimą prezidento rinkimuose. Protestuotojai pastate išbuvo kelias valandas, kol policijai pavyko juos išvyti. Teisėsaugininkai naudojo šaunamuosius ginklus, lazdas, ašarines dujas. Žuvo penki žmonės, įskaitant Kapitolijaus apsaugos pareigūną. JAV valdžios institucijos pradėjo daugiau nei 100 bylų prieš užpuolimo dalyvius.

Tegai:
Donaldas Trampas, JAV