Dvi Lietuvos kariuomenės karių grupės išlydėtos į tarptautines misijas

Dvi Lietuvos kariuomenės karių grupės išlydėtos į tarptautines misijas

(atnaujinta 12:11 2021.02.16)
Į tarptautinę operaciją ATALANTA prie Somalio krantų išlydėta jau 6-oji Lietuvos karių grupė, tuo tarpu ES vadovaujamoje ginklų embargo Libijai operacijoje IRINI lietuviai dalyvaus pirmą kartą

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Vasario 15 dieną į Europos Sąjungos (ES) vadovaujamas karines jūrų operacijas ATALANTA ir IRINI buvo iškilmingai išlydėtos dvi Lietuvos kariuomenės karių grupės, sudarytos Karinių jūrų pajėgų karių pagrindu, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

Ceremonijos, kuri vyko Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, metu Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas kmdr. Egidijus Oleškevičius į ES operaciją ATALANTA išvykstančios Autonominės laivo apsaugos grupės (ALAG) vadui kpt. ltn. Gžegožui Lašakevičiui ir į ES operaciją IRINI išvykstančios Laivų apžiūros grupės (LAG) vadui kpt. ltn. Rapolui Jurgeliui įteikė Lietuvos Respublikos vėliavas ir palinkėjo sėkmingai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Klaipėdos įgulos vyresnysis kapelionas kmdr. Remigijus Monstvilas palaimino į tarptautines operacijas išvykstančius Lietuvos karius.

Į tarptautinę operaciją ATALANTA prie Somalio krantų išlydėta jau 6-oji Lietuvos kariuomenės ALAG. Operacijos metu ALAG keturis mėnesius Indijos vandenyne vykdys Pasaulio maisto programos laivo, gabenančio humanitarinę paramą Somalio žmonėms, apsaugą.

Pirmą kartą į ES vadovaujamą operaciją IRINI išlydėta ir Lietuvos kariuomenės LAG. LAG, veikdama iš Vokietijos karinio laivyno aprūpinimo laivo FGS "Berlin", Viduržemio jūroje prie Libijos krantų keturis mėnesius dalyvaus ginklų embargo Libijai operacijoje, siekiant užkardyti ginklų ir amunicijos patekimą į šią valstybę.

2013–2020 metų laikotarpiu Lietuvos kariuomenė, dalyvaudama ES vadovaujamoje operacijoje ATALANTA buvo dislokavusi iš viso penkias Autonomines laivo apsaugos karių grupes (ALAG). Tuo pačiu laikotarpiu buvo skiriamas ir vienas Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas tarnybai operacijos ATALANTA kariniame laive įsikūrusioje pajėgų vadavietėje.

ES karinę jūrų operaciją ATALANTA pradėjo vykdyti 2008 metų pabaigoje, reaguodama į itin išaugusį piratavimų skaičių prie Somalio krantų. Operacijoje dalyvaujantys karo laivai Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse eskortuoja Pasaulio maisto programos laivus, gabenančius paramą Somalio gyventojams, atgraso ir sulaiko piratus, ginkluotus plėšikus operacijos rajone, palaiko kitas ES tarptautines operacijas ir organizacijas, siekiančias stiprinti jūrų saugumą ir pajėgumus regione.

Viduržemio jūroje vykstanti ir ES vadovaujama karinė operacija IRINI buvo pradėta 2020 metų kovo 31 dieną. Šios operacijos tikslas — įgyvendinti Jungtinių Tautų ginklų embargą Libijai.

Neseniai prezidentas Gitanas Nausėda telefonu pasikalbėjo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Vadovai aptarė Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo bei gynybos klausimus, rengiantis šiais metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, grėsmių atgrasymo stiprinimą Baltijos regione ir "NATO 2030" ateities strategijos rekomendacijas.

NATO stiprina karines grupuotes prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama tariama"Rusijos grėsme". Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Be to, Baltijos valstybės, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudarinėja brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.

Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose 1994-2016 metais
© Sputnik
Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose 1994-2016 metais
Tegai:
kariai, Lietuva, tarptautinės operacijos, Lietuvos kariuomenė
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svatlana Tichanovskaja

Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai

(atnaujinta 17:49 2021.03.03)
Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė inicijuojantis Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuva atsisakė išduoti Baltarusijai buvusią kandidatę į šalies prezidentus Svetlaną Tichanovskają, praneša "Deutsche Welle".

Antradienį Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.

"Bet koks prašymas išduoti Svetlaną Tichanovskają bus ritualinis veiksmas. Lietuva neišduoda žmonių, kurie yra politiškai persekiojami", — sakė jis.

Viceministras taip pat pažymėjo, kad atsisakymas išduoti Tichanovskają vargu ar gali dar labiau apsunkinti šalių santykius, nes "vargu ar įmanoma dar labiau pabloginti oficialius santykius".

Opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Mantas Adomėnas, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Seimo narys pasipiktino dėl produkcijos pirkimo iš Baltarusijos įmonės
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą
"Ignitis grupė" nurodo ESO nesudaryti sutarties su Baltarusijos transformatorių tiekėju
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

Dulkys atleidžia NVSC vadovą Petraitį

(atnaujinta 17:33 2021.03.03)
SAM vadovas teigė trečiadienį pasirašysiantis įsakymą, kuriuo atleidžia Robertą Petraitį iš NVSC vadovo pareigų

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą atleisti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorių Robertą Petraitį iš pareigų.

Apie tai SAM vadovas pranešė trečiadienio spaudos konferencijoje.

"Vasario viduryje atlikau Petraičio tarnybinės veiklos metinį vertinimą. Aš įvertinau tą veiklą nepatenkinamai. Vadovas, kaip ir leidžia teisės aktais, kreipėsi į atitinkamą komisiją, tos komisijos išvados vakar, darbo pabaigoje gavau", — sakė ministras.

Dulkys teigė, kad gautos išvados "patvirtina jo matymą ir vertinimą". SAM vadovas teigė trečiadienį pasirašysiantis įsakymą, kuriuo Petraitį atleidžia iš NVSC vadovo pareigų.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Petraitis iš pareigų atleidžiamas nuo kovo 10-osios. Laikinai NVSC vadovo pareigas eis Giedrė Aleksienė, šiuo metu einanti NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos pareigas.

NVSC vadovas sulaukė kritikos dėl daugiau nei 1 tūkst. neapskaitytų mirčių, susijusių su COVID-19. Petraitis savo ruožtu aiškino, kad situacija susidarė ne dėl NVSC kaltės, o dėl ligoninių laiku nepateikiamos informacijos.

Sausio pradžioje sveikatos apsaugos ministras nurodė Petraičiui trauktis iš pareigų savo noru, tačiau jam tai padaryti atsisakius buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Kaip anksčiau pareiškė pats Petraitis, jo atleidimas iš užimamų pareigų yra politinis sprendimas, priimtas jau seniai, kai buvo nuspręsta, kad "reikia rasti kaltą". Be to, jo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė dėl darbo organizavimo trūkumų nebuvo pagrįsta. 

Petraitis eina NVSC direktoriaus pareigas nuo 2017 metų. Anksčiau jis ėjo centro direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Arūnas Dulkys
Dar šia tema
NVSC įvardijo išvykimo iš Lietuvos nepasibaigus izoliacijos terminui sąlygą
NVSC darbuotojai vis dar randa pažeidimų grožio salonuose
Kovo 4-oji

Kokia šiandien diena: kovo 4-osios šventės

(atnaujinta 23:15 2021.03.03)
Kovo 4 yra 64-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 301 diena

Šiandien saulė teka 07:00, leidžiasi 18:01, dienos ilgumas 11 val. 01min.

Mėnulis (priešpilnis) teka 11:12 val., leidžiasi 03:47 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Daina, Daugvydas, Girmantė, Kazimieras (Kazys), Kazimiera, Vaclova, Vacė.

Kovarnių diena

Kovarnių diena — sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai.

Kovo 4-oji Lietuvos istorijoje

1877 metais gimė prozininkas Kazys Lekeckas. Mirė 1944 m.

1917 metais Kazys Kaluževičius, lietuvių cirko artistas. Mirė 1965 m.

1936 metais gimė Kęstutis Arlauskas, išleidęs istorines nuotykines apysakas "Bėglys" (1987), "Paslapties kaina" (1995).

Kovo 4-oji pasaulio istorijoje

1678 metais gimė italų kompozitorius Antonijus Vivaldis.

1791 metais Vermontas tapo 14-ąja JAV valstija.

1793 metais  antrai kadencijai JAV prezidento poste inauguruotas Džordžas Vašingtonas.

1861 metais įvyko 16-ojo Amerikos prezidento Abraomo Linkolno inauguracija.

1877 metais Maskvoje įvyko Piotro Čaikovskio baleto "Gulbių ežeras" premjera.

1917 metais Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai masiškai pradėjo trauktis Vakarų fronte.

1933 metais inauguruotas 32-tasis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas.

1952 metais Kinija apkaltino JAV panaudojus bakteriologinį ginklą Korėjoje.

1972 metais TSRS pasirašė naftos gavybos ir perdirbimo sutartį su Libija.

1994 metais dėl sprogimo Pasaulio prekybos centre Niujorke nuteisti keturi musulmonų teroristai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai