Seimo narys Aurelijus Veryga

Veryga pritarė pastebėjimams, kad jis aktyviau informavo visuomenę apie situaciją su COVID

(atnaujinta 13:16 2021.02.17)
Buvusio sveikatos apsaugos ministro teigimu, dabar yra daug problemų su komunikacija dėl COVID-19 pandemijos ir svarbu ne tik teisingai veikti, bet ir tinkamai tai paaiškinti, nes pavargusiai nuo karantino visuomenei tai tampa dar didesniu poreikiu

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkreipė dėmesį į politologų išreikštą nuomonę, jog būtent tai, kad jis buvo vienas, pagrindinis žmogus, kuris ir komunikavo apie koronaviruso pandemijos sukeltą krizę ir jos suvaldymą, leido sutelkti žinutę, o dabar susidaro įspūdis, kad yra daugiau kakofonijos. Apie tai jis rašo Facebook

Anot politologų, "kalba premjerė, sveikatos apsaugos ministras, vidaus reikalų ministrė. Dar prezidentas dabar labai aktyviai kalba apie krizę ir jos valdymą. Žodžiu, labai daug balsų ir kartais sunku susivokti, kurio čia reikia daugiau ar mažiau klausyti."

Verygos teigimu, tai labai vertingi pastebėjimai.

"Linkėčiau Vyriausybės ir ministerijų vadovams į juos įsiklausyti. Apie tai ne kartą esu minėjęs", — rašo buvęs sveikatos apsaugos ministras.

"Iš tiesų, kaip operacijų vadovui beveik kasdien tekdavo stoti prieš žurnalistus ir pristatyti naujienas ir pokyčius. Tiek gerus, tiek blogus. Keista, kad kažkam atrodė, jog tuo procesu mėgavausi. Tai yra nuolatinė įtampa, kuomet turi per labai trumpą laiką susidėlioti daugybę žinučių, kurias atneša ministerijos darbuotojai, susijusių su situacijos valdymu", — rašo Aurelijus Veryga.

Pasak jo, tos žinutės buvo iš įvairių su epidemijos valdymu susijusių sričių: tiek epidemiologiniai skaičiai, pirkimai, priemonių atvykimas ar vėlavimas, karantino sąlygų pasikeitimai ir pan. Anot buvusio operacijų vadovo, žinutes neužtenka tik pristatyti, jas būtina suprasti, nes žurnalistai užduoda labai konkrečius klausimus.

"Kartais tekdavo pripažinti, kad nežinau visų detalių ir tikslindavome informaciją", — teigia jis.

Verygos teigimu, tai buvo vienas, pagrindinis komunikacijos šaltinis.

"Turėjome nemažai pykčių ir įtampų net su Vyriausybės (jau nekalbu apie atskiras ministerijas) komunikatoriais, nes viską reikėdavo susiderinti, kad neatsitiktų taip, jog įsijungus kameroms operacijų vadovas nežino kas, ką ir kur pasakė ar ką pažadėjo. Neretai į savo komunikacijos centrą kviesdavomės kitų institucijų, ministerijų, visuomeninių organizacijų, kariuomenės atstovus. Stengėmės, kad komunikacija būtų kiek įmanoma reguliari, net įmanomai tuo pačiu metu. Kad ją be jokios diskriminacijos gautų visos žiniasklaidos priemonės vienu metu. Tikrai ne viskas gerai pavykdavo. Bet stengėmės", — pastebi Seimo narys.

Jo teigimu, dabar yra daug problemų su komunikacija ir svarbu ne tik teisingai veikti, bet ir tinkamai tai paaiškinti, nes pavargusiai nuo karantino visuomenei tai tampa dar didesniu poreikiu.

Savo ruožtu Aurelijus Veryga palinkėjo dabartiniams vadovams įsiklausyti bent į politologų pastabas, kuriose teigiama, kad "kai balsų daug, neaišku, kuriuo vadovautis".

Karantinas galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. Nuo vasario 15 dienos atlaisvinamos kai kurios veiklos. Leista veikti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, bei leidžiama atsidaryti grožio, masažo, tatuiruočių salonams. Atsidaryti leista tik toms parduotuvėms, kioskams ir paviljonams, kurių bendras prekybos plotas neviršija 300 kv. m. Jeigu parduotuvė didesnė, ji durų atverti negali. Vienam klientui parduotuvėje privalo būti užtikrintas 20 kv. m plotas. Jeigu parduotuvė maža, vienu metu gali būti aptarnaujamas vienas žmogus.

Tegai:
Aurelijus Veryga
Dar šia tema
Širinskienė kreipėsi į Dulkį dėl paskiepytų "SPA Vilnius" darbuotojų
Veryga paragino pamiršti apie kasdieniškus dalykus ir galvoti apie sveikatą
Veryga klausia, kur dingo antroji vakcinos partija Lietuvoje
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasiūlys Latvijai ir Estijai naują būdą boikotuoti Astravo AE

12
(atnaujinta 15:01 2021.03.02)
Energetikos ministerijos vadovas pažadėjo taikyti technines ir teisines priemones, jei nepavyks pasiekti trišalio susitarimo

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujama Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisija antradienį pritarė siūlomiems naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos principams.

Ja vadovautis Lietuva siūlys Baltijos šalims derybose dėl trišalės metodikos, siekiant užkardyti prekybą nesaugia baltarusiška elektra.

"Įstatymų ir tarpusavio susitarimų būtina laikytis. Leisdami baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalių rinką, finansuojame tolimesnę Baltarusijos atominės elektrinės plėtrą. Lietuvos siūloma nauja elektra su trečiosiomis šalimis metodika užtikrintų antiastravinio įstatymo įgyvendinimą", — sakė Šimonytė.

Pirmąkart posėdžiavusi komisija aptarė galimus derybų scenarijus bei konkrečias teisines ir technines priemones, kurios užkardytų prekybą baltarusiška elektra. Komisija taip pat pritarė, kad Vyriausybė kitą savaitę suteiktų mandatą Energetikos ministerijai derėtis dėl naujos trišalės prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos su Latvija ir Estija.

Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, nauji metodikos principai leis užtikrinti, kad prekybai su kontinentine Rusija bus išduotas tik toks jungčių pralaidumas, kuris leistų prekiauti su Rusija tik tokia apimtimi, kiek fiziškai elektros energijos patektų per Latvijos ir Estijos jungtis su Rusija.

Energetikos ministerija jau kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu surengti bendrą EK ir Baltijos šalių susitikimą BEMIP formatu. 

"Baltijos šalys visada stiprios, kai laikosi išvien. Dėsime visas pastangas, jog taip būtų ir šį kartą, tačiau nepavykus pasiekti trišalio susitarimo, Lietuva yra pasirengusi taikyti technines ir teisines priemones, užtikrinančias Antiastravinio įstatymo įgyvendinimą", — sako energetikos ministras.

Šiuo metu galiojantis Antiastravinis įstatymas numato, kad Lietuva negali vartoti Baltarusijoje pagamintos elektros. Tuo tarpu baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per Baltarusijos ir Lietuvos jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje. Tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką elektrą.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

12
Tegai:
Astravo AE, Estija, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva nesugebėjo užkirsti kelio Astravo AE elektros patekimui į savo rinką
Seime papasakota apie Neries valymą įvykus "avarijai" Astravo AE
Lietuva priminė Latvijai apie "bendrą tikslą" Astravo AE klausimu
Gitanas Nausėda

Socialdemokratai: konservatoriai nori "suvesti sąskaitas" su Lietuvos prezidentu

(atnaujinta 14:58 2021.03.02)
Tai, kad valdantieji kelia Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimų klausimą, yra dvigubų standartų taikymo ir politinės veidmainystės pavyzdys, sako Sinkevičius

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sakė, kad jo partija nepritars valdančiųjų konservatorių iniciatyvai peržiūrėti respublikos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje. Apie tai pranešė partijos spaudos tarnyba.

"Konservatoriams tas klausimas dešimt metų nerūpėjo, jie nereiškė jokių priekaištų, kodėl į EVT vyksta Dalia Grybauskaitė. Akivaizdu, kad dabar, ypatingu pandemijos metu, tas klausimas keliamas tiesiog siekiant plėsti savo įtaką, o ne dėl to, kad jiems nuoširdžiai rūpėtų valstybės interesai. Tokių ir panašių veidmainiškų konservatorių iniciatyvų, kur tiesiog bandoma suvedinėti sąskaitas su prezidentu, mes nepalaikysime", — sakė Sinkevičius.

Anot parlamentaro, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų idėja peržiūrėti dabartinę tvarką yra dvigubų standartų ir politinės veidmainystės pavyzdys.

"Visi tie sumanymai yra ne laiku ir ne vietoje, tačiau toks jau konservatorių veikimo stilius. Bandymai svarstyti Seime ir reguliuoti įstatymu jiems nepatinkančio prezidento galias, po to KT prašyti išaiškinti, ar visa tai neprieštarauja Konstitucijai – visa tai tik didintų įtampas ir konfliktus valstybėje. Prezidentas turi visus konstitucinius įgaliojimus spręsti pagrindinius užsienio politikus klausimus, iki šiol šaliai atstovauja EVT ir tą sėkmingai gali daryti toliau", — sakė jis.

Pasak politiko, konservatorių svarstymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis klausimas būtų išspręstas, ir įstatymu reguliuoti, kas vyksta į Europos Vadovų Tarybą, yra tik dar viena spaudimo prezidentui priemonė.

Anksčiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad jos dalyvavimas ES lyderių susitikimuose kai kuriais klausimais būtų naudingesnis nei šalies prezidento. Anot jos, EVT svarsto daug klausimų, susijusių su vykdomąja valdžia.

Iškart po Lietuvos įstojimo į ES aukščiausiojo lygio susitikimuose respublikai kurį laiką atstovavo ir prezidentas, ir ministras pirmininkas, tačiau prezidentuojant Nausėdos pirmtakei Daliai Grybauskaitei buvo nusistovėjusi tradicija, pagal kurią tik prezidentas vykdavo į EVT susitikimus.

Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.

Pats Nausėda teigė, kad šiandien nepriimtina prioritetą teikti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimui, nes į darbotvarkę turėtų būti įtraukti karantino, skiepijimo ir pagalbos išsaugant darbo vietas klausimai.

Lietuvos vadovas pažymėjo, kad nenorėtų galvoti, jog šis klausimas yra dirbtinai išpūstas, siekiant atitraukti dėmesį nuo neatidėliotinų problemų.

Tegai:
konservatoriai, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
EVT parengiamojoje sesijoje Nausėda iškėlė santykių su Rusija klausimą
Talinas, archyvinė nuotrauka

Ketvirtadalis Estijos gyventojų neketina skiepytis nuo koronaviruso

(atnaujinta 14:23 2021.03.02)
Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Ketvirtadalis apklaustų Estijos gyventojų nesiruošia skiepytis nuo koronaviruso, o daugiau nei trečdalis dar nėra apsisprendę, ar nori skiepytis, rašo portalas ERR.

Šie duomenys paaiškėjo po bendrovės "RAIT Faktum & Ariko" sociologų atliktos apklausos.

Kol prasidėjo apklausa, 3% respondentų jau buvo pasiskiepiję, 40% teigė, kad nusiteikę skiepytis, 25% teigė, kad nenori skiepytis, o 32% dar nepriėmė sprendimo.

Anot apklausos dalyvių, tokius klausimus kaip vakcinacijos poveikis sveikatai, nepageidaujamos organizmo reakcijos ir saugumas reikalauja papildomų tyrimų.

Apklausa visoje šalyje buvo vykdoma vasario 9–21 dienomis, joje dalyvavo 1015 respondentų nuo 15 iki 80 metų.

Tuo tarpu Lietuvoje vyksta asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas nuo COVID-19.

Statistikos departamento duomenimis, iš viso į Lietuvą pristatyta daugiau nei 309 tūkst. vakcinos dozių.  Iš viso paskiepyta daugiau kaip 171 tūkst. šalies gyventojas, arba 6,14 proc. gyventojų.

Lietuva užsitikrino daugiau nei 9 mln. vakcinos dozių. Šio kieko turėtų užtekti paskiepyti daugiau nei 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskieptų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, skiepai, Estija