Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva gyvena iliuzija, kad gali apsisaugoti nuo energetikos žlugimo

(atnaujinta 16:10 2021.02.17)
Šalies valdžia nori nuraminti gyventojus ir įtikinti juos, kad po desinchronizacijos energetikos sistema nežlugs, tačiau šis bandymas nėra labai sėkmingas, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybės patvirtinta akumuliatorinių baterijų, kurios turėtų užtikrinti nepertraukiamą elektros sistemos veikimą, kol bus baigtas sinchronizavimo projektas ir išėjimas iš BRELL, sistema nėra patikima, nes ji apims tik tam tikrus vartojimo pikus, interviu Sputnik radijui sakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Lietuvos vyriausybė praeitą savaitę pritarė įstatymų pakeitimo projektui, apibrėžiančiam akumuliatorinių baterijų ir jų valdytojo statusą bei veiklos sąlygas. Šis projektas užtikrina teisinį pagrindą įrengti kaupiamuosius įrenginius Lietuvos elektros energetikos sistemoje ir užtikrinti jų veiklą pereinamuoju laikotarpiu, taip pat po sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros tinklais. Saugyklos teiks paslaugas rinkos sąlygomis.

"Kas nutiks, jei suvartojimo pikas bus didesnis nei šios baterijos pajėgumai, kas bus tada? <...> Įrenginys, kuris yra pozicionuojamas kaip energijos tiekimo patikimumo didinimo sistema, šio patikimumo realybėje nesuteikia. Galite vykdyti importą iš Rusijos ir Baltarusijos ir padengti visus pikus, kurie pas jus yra apskritai įmanomi, tačiau šis įrenginys tokios galimybės nesuteikia. Arba reikia dešimtis tokių baterijų pastatyti, arba, atitinkamai, neatsisakyti BRELL, todėl tai iš tiesų elektros energijos tiekimo patikimumo klausimas", — sakė Juškovas, pažymėdamas, kad tokia sistema yra brangi.

Be to, jo manymu, jai pakankamai greitai reikės pakaitalo.

"Čia — bandymas nuraminti Lietuvos vartotojus, kad pasitraukus iš BRELL, elektros energetikos sistema nesugrius, bet iš tiesų, žinoma, tai nėra labai sėkmingas bandymas. Ir, kaip matome, tie elementai šios sistemos, energijos tiekimo patikimumo, kurią Lietuva darė iki tol, jie sužlugo ir rodo, kad yra nepatikimi. Visi šie politizuoti projektai, išėjimas iš BRELL vyksta išskirtinai kaip politinis sprendimas, kad būtų atsisakyta tam tikro sovietinio palikimo... Jie pasiteisina tuo, kad energijos kaina nuolat auga, patikimumas mažėja ir tai Lietuvos vartotojams nesibaigs geruoju", — sakė ekspertas.

Pasak Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio, 200 MW kaupiamuosius įrenginius, skirtus elektros energetikos momentiniam rezervui didinti, siekiama turėti jau kitų metų pradžioje. 

Iš viso Lietuvoje bus įrengti keturi 50 MWh talpos elektros kaupimo įrenginiai. Jie bus naudojami momentiniam energijos perdavimo sistemos veiklos patikimumui užtikrinti nenumatytų situacijų tinkle atveju. Energijos kaupikliai pradės tiekti energiją nedelsiant ir nustos vos tik atkūrus balansą sistemoje įprastais būdais.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrinį kabelį "Harmony Link". Tai planuojama padaryti iki 2025 metų.

Lietuva siekį išeiti iš BRELL paaiškina noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes energijos tarifai neišvengiamai kils.

Tačiau Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
energetika, BRELL, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (101)
Dar šia tema
Ekspertas paaiškino, kodėl Lietuvai dujų tranzitas iš Rusijos svarbesnis nei Kaliningradui
ES nerado įrodymų, kad BelAE energija pateko į Baltijos šalis
"Žemiau bet kokio lygio": Nausėda paaiškino, kodėl atsisako elektros energijos iš BelAE
Virusas

Lietuva išplėtė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, kurio apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, pranešė Ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Sąrašo apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų. Daugiausia papildymų yra geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo bei tvarkymo sektoriuje, kur įtrauktos 26 naujos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros.

Sąrašas taip pat praplėstas transporto ir pašto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, viešojo saugumo, valstybės valdymo, energetikos, užsienio reikalų, saugumo politikos ir kituose sektoriuose veikiančiomis ypatingos svarbos informacinėmis infrastruktūromis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė , kad į sąrašą pateko svarbiausios šaliai institucijos, kurios nuo šiol turės skirti ypatingą dėmesį savo ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui, taip pat užtikrinti jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programiščiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų jokių nėra.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Vyriausybė

Vyriausybė atidėjo klausimą dėl privalomojo testavimo

(atnaujinta 11:34 2021.03.08)
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad įstatymo pataisos formuluotėje gali būti konstitucinis prieštaravimas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybėje pirmadienį pristatytas įstatymo projektas dėl papildomo privalomojo testavimo nuo užkrečiamųjų ligų, kurį galėtų finansuoti Ministrų kabinetas ar darbdaviai, tačiau neradus sutarimo, šį klausimą nutarta atidėti.

Įstatymo pataisa buvo pristatyta pirmadienį Ministrų kabineto posėdyje. Tačiau ministrams nepavyko pasiekti sutarimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatinėdamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, Vyriausybės posėdyje pažymėjo, jog teisės akto pakeitimų tikslas — ministrų kabinetui suteikti galimybę numatyti papildomai privalomąjį testavimą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos ar karantino metu tam tikrose srityse, kartu numatant galimybę, kad tyrimus galėtų finansuoti pati Vyriausybė arba darbdaviai.

Jis pabrėžė, kad įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė įgytų galimybę numatyti būtinąjį galimai užkrečiamąją liga sergančiųjų žmonių ištyrimą. Kartu Dulkis teigė, kad tyrimai būtų atliekami be asmenų sutikimo.

"Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas, izoliavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas gali būti taikomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurydotus įstatyme, tai yra numatyta išimtis, kad be sutikimo gali būti taikomas tik ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų, nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymą papildyti išimtimi, numatant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų ar nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu", — sakė Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė tikintis, kad šios pataisos leistų ne tik geriau ištirti COVID-19 židinius, juos izoliuoti, bet ir greičiau atverti dalį verslo įmonių, kurios dėl paskelbto karantino šiuo metu veikti negali.

Tačiau ministrams kilo klausimų dėl "privalomojo testavimo". Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad jai reikėtų daugiau laiko susipažinti su šia nauja iniciatyva. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis išreiškė susirūpinimą, kad pataisos formuluotės prieštarauja Konstitucijai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusprendė šį klausimą atidėti.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 202 tūkst. COVID-19 atvejų, virš 188 tūkstančių žmonių pasveiko, o mirė 3336. Daugiau nei 85 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Modernos vakcina

Panevėžyje duris atvėrė vakcinavimo centras

(atnaujinta 08:39 2021.03.09)
Iš viso Panevėžyje pirma vakcinos doze šiuo metu yra paskiepyti 6195 gyventojai, antra vakcinos dozė suleista 3176 panevėžiečiams

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Panevėžyje pirmadienį veiklą pradėjo vakcinavimo centras, praneša miesto savivaldybė.

Centras veikia  Laisvės a. 18, buvusiose banko "Swedbank" patalpose.  Skaičiuojama, kad per dieną bus galima aptarnauti iki 1000 panevėžiečių.

"Džiaugiuosi, kad Panevėžyje duris atvėrė vakcinacijos centras, leidžiantis užtikrinti profesionalų ir saugų vakcinavimo procesą. Tikiu, kad dauguma mūsų jau suprato koronaviruso grėsmę ir skiepų būtinumą, tad skatinu visus ir toliau daryti viską, kad apsaugotumėte save ir kitus", – sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius.

Į vakcinavimo centrą skiepytis asmenys kviečiami pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas grupes, taip pat tie asmenys, kurie laukia antrojo skiepo. Šiuo metu Panevėžyje skiepijami 80 m. ir vyresni asmenys. 

Kad susiformuotų imunitetas COVID-19 ligai, skiepą reikia pakartoti. Pasiskiepijus "Pfizer" vakcina turi būti praėjusi 21 diena, "Moderna" – 28 dienas, "AstraZeneka" – 12 savaitės. 

Iš viso Panevėžyje pirma vakcinos doze šiuo metu yra paskiepyti 6195 gyventojai – 1572 vyrai ir 4623 moterys. Antra vakcinos dozė suleista 3176 panevėžiečiams – 590 vyrų ir 2586 moterims.

Siekiant išvengti infekcijos plitimo, gyventojų prašoma atvykti skiepytis tik užsiregistravus ir tik 10 minučių anksčiau nei skiepijimui yra paskirtas laikas. Būtina nepamiršti asmens dokumento. Rekomenduojama apsirengti tokiais drabužiais, kad būtų galima lengvai paruošti ranką skiepijimui. Vakcinavimo centre veikia įrengta skiepijimo zona, prireikus vietoje atliekami grietieji antikūnų serologiniai testai. 

Pasiskiepijus gyventojai kviečiami bent 15 min. ramiai pasėdėti specialiai tam paruoštoje zonoje, kur prireikus vietoje kvalifikuotą pagalbą suteiks Panevėžio greitosios medicinos pagalbos medikai.

Tegai:
vakcinacija, Panevėžys
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvą pasiekė dvyliktoji "BioNTech & Pfizer" vakcinų nuo COVID-19 siunta
Du Japonijos gyventojai patirė anafilaksinį šoką po vakcinos "Pfizer"
"Bloomberg" pranašauja, kad ES praras 100 milijardų eurų dėl "vangaus" vakcinacijos tempo