Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai ir Rusijai nėra ko jaudintis dėl sankcijų
(atnaujinta 13:35 2021.02.18)
Baltarusijos vadovas taip pat sakė, kad netrukus ketina atvykti į Rusiją ir susitikti su prezidentu PutinuVILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Baltarusija ir Rusija gali susidoroti su šiais iššūkiais ir visapusiškai aprūpinti viskuo, kas būtina, nepaisant sankcijų, sakė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Baltarusijos lyderis šią nuomonę išreiškė susitikime su Sąjunginės valstybės sekretoriumi Grigorijumi Rapota.
"Rusiją, kaip ir mus, visi bando gąsdinti kažkokiomis sankcijomis. Aš esu iš sovietmečio. Aš žinau, koks buvo valstybės planas, kaip buvo planuota. Aš pamaniau, Dieve, kodėl mes drebame ir bijome. Mes galime viską apskaičiuoti ir visiškai apsirūpinti, išskyrus kai kurias detales. Taigi, tas dalis Baltarusijoje ir Rusijoje pagaminsime per trejus ar penkerius metus. Mes turime tokį mokslinį potencialą! Ir jei tai padarytume, Ukraina pamažu paskui mus pajudės. Aš nekalbu apie Kazachstaną ir kitas respublikas, kurios nėra toli nuo mūsų. Todėl tai yra pagrindinis klausimas — susitarti ir aprūpinti Tėvynę viskuo, kas būtina", — agentūra "BelTA" cituoja Lukašenką.
Taip pat Baltarusijos prezidentas sakė susitaręs su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu susitikti vasario 20 dienos pradžioje, tačiau susitikime jis neketina prašyti naujos paskolos.
"Iš tiesų, Putinas ir aš jau seniai susitarėme, kad vasario mėnesį susitiksime ir aptarsime kai kurias mūsų bendradarbiavimo sritis", — sakė Lukašenka.
Tuo pačiu Baltarusijos prezidentas paneigė gandus, kad Minskas planuoja prašyti naujos paskolos iš Rusijos.
"Bet aš noriu iš karto pasakyti: čia, kaip visada, kas liečia Rusiją, kai kurie imsis darbotvarkės ir štai: "Lukašenka ateis paprašyti net trijų milijardų dolerių. Ne, aš ten neisiu ko nors prašyti", — pabrėžė jis.
Be to, viešėdamas Rusijoje Lukašenka planuoja susitikti su Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotoju Dmitrijumi Medvedevu.
"Manau, kad susitiksime su Medvedevu, susitarėme susitikti. Ir aptarsime aktualiausius šiandien mums rūpimus klausimus", — ketvirtadienį sakė susitikime su Sąjunginės valstybės sekretoriumi Grigorijumi Rapota. Prezidento pareiškimas paskelbtas jo spaudos tarnybos tinklalapyje.
Pasak Baltarusijos vadovo, visų pirma planuojama aptarti "valstybės gynybos, saugumo <...> užtikrinimą".
Anksčiau respublikos Užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus sakė, kad Baltarusijos ir Rusijos prezidentų susitikimas planuojamas vasario pabaigoje, bus aptarti konkretūs klausimai, susiję su tolesniu Minsko ir Maskvos integracijos gilinimu.
Tegai:
Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data
(atnaujinta 00:54 2021.03.07)
Kita vertus, laikinai einantis Ukrainos energetikos ministerijos vadovo pareigas Jurijus Vitrenka pripažino, kad šalis turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų 2022 metais, per nuotolinį susitikimą su Lietuvos energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pareiškė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka, pranešė RIA Novosti.
Sausio pabaigoje Vitrenka pažymėjo, kad pasisako už pagrįstus elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų, teigdamas, kad Kijevas turi prisijungti prie Europos energetikos sistemos.
"Sinchronizacijos procesas išeina į finišo tiesiąją — 2022 metais Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų ir pereis į izoliuotą darbo režimą. Po to, 2023 metais įvyks sinchronizacija su ENTSO-E", — Vitrenką cituoja Ukrainos ministrų kabineto spaudos tarnyba.
Pažymima, kad sinchronizavimas su ENTSO-E taip pat leis demonopolizuoti elektros energijos rinką Ukrainoje ir padės įvesti veiksmingas skaidrias Europos taisykles ir procedūras.
Vitrenka išdėstė daugybę uždavinių, leidžiančių pagreitinti sinchronizavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros modernizavimą.
"Mes suprantame, kad Ukraina turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos esant didžiausiai apkrovai. Todėl mes svarstome galimybę plėstis, kurti naujus gamybos pajėgumus, kurie patenkintų mūsų poreikius", — sakė Vitrenka.
Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.
Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.
Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.
Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.
Šiugždinienė: partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją
(atnaujinta 01:03 2021.03.07)
Susitarimas dėl švietimo galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendintiVILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Politinių partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Penktadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, skirtą Nacionaliniams susitarimui dėl švietimo.
Anot premjerės, sutarta, kad susitarimą ruoš delegatai iš pozicinių ir opozicinių partijų, Lietuvos švietimo tarybos bei savivaldos, kuriai valstybė yra priskyrusi daug funkcijų švietime, atstovai.
"Būsimame dokumente matau daug vertės — tai pagrindas tęstinumui, kuris suteiktų būtiną stabilumą ir užtikrintų kryptingumą sprendžiant esminius švietimo sistemos iššūkius", — sakė premjerė.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, susitarimas galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti.
"Labai svarbu, kad sutartume dėl vienodo starto visiems vaikams galimybių, nepriklausomai nuo šeimų socialinės padėties ar gyvenamos vietos. Tikiuosi, kad iki Seimo pavasario sesijos pabaigose pasieksime sutarimą", — teigia Šiugždinienė.
Ministrė paskirta moderuoti kas dvi savaites vyksiančius susitikimus dėl nacionalinio susitarimo.
Pirmasis susitikimas buvo skirtas nuspręsti, kaip bus dirbama. Apsispręsta, kad susitarimo teisinis statusas turėtų būti Seimo nutarimas.
Susitarta, kad dokumentas turėtų būti trumpas, apimti esminius taškus pagal švietimo lygmenis. Toliau darbo grupė susitiks kas antrą penktadienį ir jau diskutuos dėl konkrečių susitarimo punktų, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo.
Kokia šiandien diena: kovo 7-osios šventės
(atnaujinta 17:36 2021.03.06)
Kovo 7 yra 66-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 299 dienosŠiandien saulė teka 06:57, leidžiasi 18:14, dienos ilgumas 11:07.
Savo vardadienį šiandien švenčia Felicita, Rimtautas, Galmantė, Tomas ir Laima.
Kovo 7-oji Lietuvos istorijoje
1905 metais gimė Antanina Dambrauskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1994 m.);
1916 metais gimė Filipas Bonoskis, JAV lietuvių rašytojas;
1942 metais gimė Birutė Teresė Lengvenienė, pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja;
1951 metais gimė Vytautas Grigolis, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 2006 m.);
1953 metais gimė Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (g. 1869 m.);
1961 metais gimė Artūras Antanas Skučas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas iš Sąjūdžio pagrindinių įkūrėjų, buvo pagrindinis Sąjūdžio Žinių redaktorius, organizatorius. Kūrė Savanorius, vėliau, Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyrių, kuriam vadovavo iki 1993 m.;
1970 metais gimė Darius Bražiūnas, Lietuvos skulptorius;
1992 – atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje;
2002 metais karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje konkursą laimėjo klaipėdiečio skulptoriaus Regimanto Midvikio projektas.
Kovo 7-oji pasaulio istorijoje
1780 m. – Aleksandras Dešapelis, pasaulio šachmatų čempionas (1800–1821 m.) (m. 1847 m.);
1857 metais gimė Julius Wagner-Jauregg, 1927 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1940 m.);
1876 metais Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) gavo patentą savo išrastam įtaisui, kurį jis pavadino telefonu;
1998 – buvęs SS kapitonas Erichas Prybkė (Erich Priebke) kariniame apeliaciniame teisme nuteistas kalėti iki gyvos galvos už dalyvavimą didžiausiose Italijoje per Antrąjį pasaulinį karą žudynėse;
1999 metais mirė Stanley Kubrick, vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių (g. 1928 m.);
2013 metais mirė Damiano Damiani, italų kino režisierius, filmų apie mafiją kūrėjas (g. 1922 m.).