Kremlius

Vokietijos diplomatas paragino Vakarus bendradarbiauti su Rusija

(atnaujinta 21:17 2021.02.18)
Vokietijos diplomatas Borisas Rugė pabrėžė, kad yra galimybė atnaujinti transatlantinę partnerystę, kuri tam tikru mastu yra prielaida aktyvinti daugiašališkumą, ir spręsti pasaulines problemas

VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Vakarams reikalingas bendradarbiavimas su Rusija "tam tikru mastu" sprendžiant pasaulines problemas, tačiau pagrindinė krizių įveikimo sąlyga yra transatlantinės partnerystės stiprinimas, sakė Vokietijos diplomatas Borisas Rugė (Boris Ruge), rašo RIA Novosti.

"2021 metais mes norime, remdamiesi (JAV prezidento) Džo Baideno rinkimais, pasinaudoti proga ir nurodyti, kad yra galimybė atnaujinti transatlantinę partnerystę, kuri tam tikru mastu yra prielaida aktyvinti daugiašališkumą, ir spręsti pasaulines problemas. Taip pat reikalinga Kinija, jei kalbame apie klimatą, mums taip pat reikalingas tam tikras Rusijos bendradarbiavimas. Tai akivaizdu. Bet jei transatlantinė partnerystė neveikia, daugiašališkumo perspektyvos yra labai mažos", — sakė Rugė, anonsuodamas specialų renginį — internetinį forumą, kuris vyks vasario 19 dieną.

"MSC Special Edtion" nuotoliniame renginyje dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel, JAV prezidentas Džo Baidenas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von Der Leyen, JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ir kiti svečiai. 

"Šio renginio idėja, viena vertus, yra transatlantinė (tema) — kaip mums suartėti? Grįžome prie 2020 metų konferencijos temos: kas yra Vakarai, ar jie pajėgūs, ar kyla išorinė grėsmė? Tai buvo praeityje. Labai konfrontacinė diskusija. Ar galime įveikti liberalios demokratijos krizę, ar galime vėl tapti veiksmingi, ypač atsižvelgiant į globalius iššūkius? Tai apima vaidmenį galios politikoje, šiandien ji pasikeitė, palyginti su ankstesniais metais, dėl iššūkių iš Rusijos ir Kinijos. Kita vertus, klimato kaita ir (koronaviruso) pandemija taps plačiomis temomis", — sakė Rugė.

Miuncheno konferencija buvo įkurta 1963 metais kaip NATO šalių "gynybos pareigūnų susitikimas". Dabar tai yra tarptautinis diskusijų forumas, skirtas politikams, diplomatams, kariškiams, verslininkams, mokslininkams ir visuomenės veikėjams iš dešimčių šalių. Konferencija tradiciškai vyksta "Bayerischer Hof" istoriniame Bavarijos sostinės centre. Miunchene nėra pasirašyta jokių galutinių komunikacijų ir susitarimų, o konferencija yra svarbi ir palyginti neutrali pasaulinio lygio politikų ir diplomatų susitikimų ir diskusijų vieta.

2021 metais 57-oji Miuncheno saugumo konferencija preliminariai buvo numatyta vasario 19–21 dienomis, tačiau organizatoriai paskelbė jos atidėjimą dėl Vokietijoje įvesto griežto karantino dėl koronaviruso pandemijos.

Tegai:
Vokietija, Rusija
Virusas

Lietuva išplėtė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, kurio apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, pranešė Ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Sąrašo apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų. Daugiausia papildymų yra geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo bei tvarkymo sektoriuje, kur įtrauktos 26 naujos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros.

Sąrašas taip pat praplėstas transporto ir pašto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, viešojo saugumo, valstybės valdymo, energetikos, užsienio reikalų, saugumo politikos ir kituose sektoriuose veikiančiomis ypatingos svarbos informacinėmis infrastruktūromis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė , kad į sąrašą pateko svarbiausios šaliai institucijos, kurios nuo šiol turės skirti ypatingą dėmesį savo ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui, taip pat užtikrinti jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programiščiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų jokių nėra.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Vyriausybė

Vyriausybė atidėjo klausimą dėl privalomojo testavimo

(atnaujinta 11:34 2021.03.08)
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad įstatymo pataisos formuluotėje gali būti konstitucinis prieštaravimas

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybėje pirmadienį pristatytas įstatymo projektas dėl papildomo privalomojo testavimo nuo užkrečiamųjų ligų, kurį galėtų finansuoti Ministrų kabinetas ar darbdaviai, tačiau neradus sutarimo, šį klausimą nutarta atidėti.

Įstatymo pataisa buvo pristatyta pirmadienį Ministrų kabineto posėdyje. Tačiau ministrams nepavyko pasiekti sutarimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatinėdamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, Vyriausybės posėdyje pažymėjo, jog teisės akto pakeitimų tikslas — ministrų kabinetui suteikti galimybę numatyti papildomai privalomąjį testavimą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos ar karantino metu tam tikrose srityse, kartu numatant galimybę, kad tyrimus galėtų finansuoti pati Vyriausybė arba darbdaviai.

Jis pabrėžė, kad įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė įgytų galimybę numatyti būtinąjį galimai užkrečiamąją liga sergančiųjų žmonių ištyrimą. Kartu Dulkis teigė, kad tyrimai būtų atliekami be asmenų sutikimo.

"Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas, izoliavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas gali būti taikomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurydotus įstatyme, tai yra numatyta išimtis, kad be sutikimo gali būti taikomas tik ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų, nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymą papildyti išimtimi, numatant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų ar nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu", — sakė Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė tikintis, kad šios pataisos leistų ne tik geriau ištirti COVID-19 židinius, juos izoliuoti, bet ir greičiau atverti dalį verslo įmonių, kurios dėl paskelbto karantino šiuo metu veikti negali.

Tačiau ministrams kilo klausimų dėl "privalomojo testavimo". Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad jai reikėtų daugiau laiko susipažinti su šia nauja iniciatyva. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis išreiškė susirūpinimą, kad pataisos formuluotės prieštarauja Konstitucijai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusprendė šį klausimą atidėti.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 202 tūkst. COVID-19 atvejų, virš 188 tūkstančių žmonių pasveiko, o mirė 3336. Daugiau nei 85 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
koronavirusas, vyriausybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje