JAV prezidentas Džo Baidenas

Baidenas nepritarė Trampo idėjai pakviesti Rusiją į Didžiojo septyneto susitikimą

(atnaujinta 19:17 2021.02.20)
Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki pareiškė, kad JAV prezidento Džo Bideno administracija nekviečia Rusijos prisijungti prie Didžiojo septyneto

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Jungtinės Valstijos mano, kad sprendimas pakviesti Rusiją į G7 turėtų būti priimtas bendradarbiaujant su visais G7 nariais, sakė Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki (Jen Psaki). Apie tai rašo RIA Novosti.

"Akivaizdu, kad kvietimas bus pateiktas bendradarbiaujant su mūsų G7 partneriais", — leidinys "Reuters" cituoja Psaki žodžius.

Ji pažymėjo, kad JAV prezidento Džo Bideno administracija nekviečia Rusijos prisijungti prie Didžiojo septyneto.

G8 formatas egzistuoja nuo 1998 metų. 2014 metais jis buvo sumažintas iki Didžiojo septyneto, kai dėl įvykių Kryme klubo nariai nusprendė nevykti į viršūnių susitikimą Sočyje ir susirinko Briuselyje be Rusijos. 2020 metais Donaldas Trampas, būdamas JAV prezidentu, pareiškė, kad Rusijos buvimo tarp Didžiojo septyneto šalių reikalauja sveika nuovoka, ir atidėjo G7 susitikimą iš vasaros į rugsėjį, pažymėdamas, kad nori ten pakviesti dar keturias šalis, tarp jų ir Rusiją. Tačiau G7 aukščiausiojo lygio susitikimas taip ir neįvyko.

Vasario pradžioje Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pažymėjo, kad Rusija neketinaq grįžti į G7, šis formatas neturi perspektyvų. Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad dalyvavimas G7, jo perėjimas į G8, nėra Rusijos Federacijos tikslas, šiuo požiūriu G20 formatas atrodo priimtinesnis.

Tegai:
G7, Rusija, Džo Baidenas, Donaldas Trampas
Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data

(atnaujinta 14:46 2021.03.06)
Tuo pačiu metu laikinai einantis Ukrainos energetikos ministerijos vadovo pareigas Jurijus Vitrenko pripažino, kad šalis turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos 

VILNIUS, kovo 6 - Sputnik. Ukrainos energetikos sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų 2022 metais, per nuotolinį susitikimą su Lietuvos energetikos ministru Dainiumi Kreiviu pareiškė laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenko, pranešė RIA Novosti

Sausio pabaigoje Vitrenko pažymėjo, kad jis pasisako už pagrįstus elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos apribojimus. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemu, teigdamas, kad Kijevas turi prisijungti prie Europos energetikos sistemos.

"Sinchronizacijos procesas išeina į finišo tiesiąją – 2022 metais Ukrainos energetinė sistema atsiskirs nuo Rusijos ir Baltarusijos energetinių sistemų ir pereis į izoliuotą darbo režimą. Po to, 2023 metais įvyks sinchronizacija su ENTSO-E", — Vitrenko cituoja Ukrainos ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad sinchronizavimas su ENTSO-E taip pat leis demonopolizuoti elektros energijos rinką Ukrainoje ir padės įvesti veiksmingas skaidrias Europos taisykles ir procedūras.

Vitrenko išdėstė daugybę uždavinių, leidžiančių pagreitinti sinchronizavimą, įskaitant energetikos infrastruktūros modernizavimą.

"Mes suprantame, kad Ukraina turi problemų su elektros energijos tiekimu iš Europos esant didžiausiai apkrovai. Todėl mes svarstome galimybę plėstis, kurti naujus gamybos pajėgumus, kurie patenkintų mūsų poreikius", - sakė Vitrenko.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ukraina pasirengė paleisti "Nord Stream-2"
Kartu prieš Maskvą: ką ES žada Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Šiugždinienė: partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją

(atnaujinta 13:02 2021.03.06)
Susitarimas dėl švietimo galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Politinių partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Penktadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, skirtą Nacionaliniams susitarimui dėl švietimo.

Anot premjerės, sutarta, kad susitarimą ruoš delegatai iš pozicinių ir opozicinių partijų, Lietuvos švietimo tarybos bei savivaldos, kuriai valstybė yra priskyrusi daug funkcijų švietime, atstovai.

"Būsimame dokumente matau daug vertės – tai pagrindas tęstinumui, kuris suteiktų būtiną stabilumą ir užtikrintų kryptingumą sprendžiant esminius švietimo sistemos iššūkius", – sakė premjerė.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, susitarimas galėtų apimti esminius principus, nusakančius kokybišką švietimo sistemą, ir pagrindinius įsipareigojimus sutartiems principams įgyvendinti.

"Labai svarbu, kad sutartume dėl vienodo starto visiems vaikams galimybių, nepriklausomai nuo šeimų socialinės padėties ar gyvenamos vietos. Tikiuosi, kad iki Seimo pavasario sesijos pabaigose pasieksime sutarimą", – teigia Šiugždinienė.

Ministrė paskirta moderuoti kas dvi savaites vyksiančius susitikimus dėl nacionalinio susitarimo.

Pirmasis susitikimas buvo skirtas nuspręsti, kaip bus dirbama. Apsispręsta, kad susitarimo teisinis statusas turėtų būti Seimo nutarimas. 

Susitarta, kad dokumentas turėtų būti trumpas, apimti esminius taškus pagal švietimo lygmenis. Toliau darbo grupė susitiks kas antrą penktadienį ir jau diskutuos dėl konkrečių susitarimo punktų, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo.

Tegai:
švietimas
Dar šia tema
Lietuvos Seime priminta, kaip alkoholis veikia sergamumą COVID-19
"Simboliškai": Seimo pirmininkė papasakojo apie savo darbo vizitą į Latviją