Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė

Ministrė Lietuvoje užstojo bendrapartietį, kurio reikalaujama atimti postą

(atnaujinta 09:39 2021.02.24)
Pasak Armonaitės, politikas "nieko nepadarė, bet buvo pasirinktas priešu", nors jo ketinimas dirbti žmogaus teisių srityje nekelia abejonių

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė užstojo Žmogaus teisių komiteto pirmininką, Laisvės partijos narį Tomą Vytautą Raskevičių. Apie tai ji parašė savo Facebook paskyroje.

Anksčiau internete pasirodė peticija dėl Raskevičiaus atstatydinimo.

"Mes jau beveik metus kovojame su pandemija, kurios pasekmės dar kurį laiką jausis mūsų kasdienybėje, verslo aplinkoje ir žmonių savijautoje. Tačiau kita Seimo pusė užuot susitelkusi su šalies žmonėmis, medikais ir verslininkais renkasi kūrenti neapykantos laužą", — mano Armonaitė.

Anot jos, Raskevičius "nieko nepadarė, bet buvo pasirinktas priešu". Ji pažymėjo, kad niekas nežino, už ką ir kodėl renkami "žmonių parašai" dėl politiko atstatydinimo, tačiau "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" vadovo Ramūno Karbauskio "šešėlinė vyriausybė" tai laiko prioritetine užduotimi.

Armonaitė pabrėžė, kad išpuoliai vykdomi prieš asmenį, kurio išsilavinimas, žinios, kompetencija yra tinkama. Ji pridūrė, kad tai vyksta tuo metu, kai labiausiai reikia susitelkimo, o žmogaus teisių problemos tampa ypač reikšmingos.

"Tomai, mes su Tavimi. O mums visiems stiprybės ir šaltų nervų atlaikant ne tik pandemijos, bet ir naujai atidaromą neapykantos kitokiam frontą", — pareiškė ekonomikos ministrė.

Tomas Vytautas Raskevičius yra žmogaus teisių gynėjas, kovojantis, be kita ko, ir už seksualinių mažumų teises.

Buvęs Lietuvos Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis anksčiau palaikė peticiją dėl politiko atstatydinimo iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko posto, pareikšdamas, kad "seksualinių mažumų siaurų interesų propogavimas ir iškėlimas virš visos visuomenės interesų, neturi nieko bendro su žmogaus teisėmis".

Tuo tarpu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė nematanti reikalo reaguoti į peticiją.

Tegai:
Seimas, Lietuva, Aušrinė Armonaitė
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Bukarešto devynetuko viršūnių susitikime

Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO

(atnaujinta 19:15 2021.05.10)
Pasak Lietuvos prezidento, Rusijos "karinė grėsmė" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į "Bukarešto devynetuko" valstybių vadovus, JAV prezidentą Džo Baideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos veiksmai skatina NATO šalis skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

"Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO", – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus "iššūkius" atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.

Pasak Lietuvos vadovo, Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.

Президент Литвы Гитанас Науседа на заседании с участникам саммита Бухарестской девятки
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda "Bukarešto devynetuko" viršūnių susitikime

Pasak prezidento, "augančias Rusijos karines grėsmes" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.

Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.

Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.

"Prasidėjęs "NATO 2030" procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.

"Bukarešto devynetuką" sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Pastaruoju metu Vakaruose dažnai pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Rusijos Federacija į tai ne kartą atsakė, kad neketina nieko pulti, o pareiškimai apie "Rusijos agresiją" yra naudojami kaip pasiteisinimas dislokuoti daugiau NATO karinės technikos šalia Rusijos sienų. 

Pasak Vladimiro Putino, kaltinimai Maskvai dėl agresijos — "pramanas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų premijų ir lengvatų".

Tegai:
Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
"Akivaizdus melas": karo ekspertas apie NATO signalą Rusijai
Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
Vladimiras Putinas

"Welt" žurnalistas atvyko į Maskvą ir papasakojo apie "pagrindinį Putino kozirį"

(atnaujinta 09:38 2021.05.11)
Visų pirma vokiečių žurnalistai paradą pavadino "užsienio politikos žinia". Nepaisant to, televizijos kanalas pačius įvykius pavadino grandioziniais, o šalies karines jėgas laikė "stipriausiu Rusijos vadovo argumentu"

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. "Welt" korespondentas Kristofas Vaneris atvyko į Pergalės paradą Maskvoje ir papasakojo apie Rusijos kariuomenės galią, praneša RIA Novosti.

"Sustiprinta armija yra svarbiausias ir efektyviausias Vladimiro Putino užsienio koziris", — sakė žurnalistas.

Kaip ir daugelis kitų užsienio žiniasklaidos priemonių, "Welt" pergalės dieną daugiausia laiko skyrė Rusijos ir Vakarų santykiams. Visų pirma vokiečių žurnalistai paradą pavadino "užsienio politikos žinia". Nepaisant to, televizijos kanalas pačius įvykius pavadino grandioziniais, o šalies karines jėgas laikė "stipriausiu Rusijos vadovo argumentu".

Dieną prieš tai sostinėje buvo surengtas pagrindinis paradas, skirtas 76-osioms pergalei Didžiojoje Tėvynės kare paminėti. Raudonosios aikštės akmenimis žygiavo 37 paradų įgulos. Mechanizuotoje kolonoje žygiavo daugiau kaip 190 vienetų karinės ir specialiosios technikos, tiek istorinės, tiek modernios. Pergalės paradą užbaigė 23 sraigtasparniai ir 53 aviacijos ir kosmoso pajėgų lėktuvai.

Tegai:
Rusija, Vokietija, Vladimiras Putinas