Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Astravo AE, pandemija ir bendras tikslas: Lietuvos ir Estijos vadovai surengė susitikimą

(atnaujinta 13:41 2021.03.03)
Nausėda padėkojo Estijos lyderei už sprendimą neįsileisti elektros iš Astravo AE į šalies rinką ir pabrėžė būtinybę suderinti konkrečius techninius sprendimus šiam tikslui įgyvendinti

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su į Lietuvą atvykusia Estijos vadove Kersti Kaljulaid, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Prezidentų susitikime aptarta plati dvišalių politinių, ekonominių ir kultūrinių santykių darbotvarkė, taip pat Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimas daugiašaliais — NATO, ES, Šiaurės ir Baltijos šalių — formatais.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и президент Литвы Гитанас Науседа
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

"Gyvename sudėtingu laikotarpiu, kai Baltijos šalių vienybė ir koordinuotas veikimas tampa dar svarbesnis. Tik veikdami drauge — su Latvija ir Estija — galime įveikti pandemijos išbandymą ir pakartoti Baltijos šalių sėkmės istoriją — Baltijos šalių burbulo atkūrimą.

Mūsų šalys — kovotojos, per šimtą metų patyrusios skaudžių geopolitinių patirčių ir pamokų. Todėl dabar nuolat stipriname atsparumą saugumo grėsmėms. Kartu kovojame su istorijos klastojimu, žmogaus teisių pažeidimais, hibridinėmis grėsmėmis. Kartu įgyvendiname kovos su klimato kaita įsipareigojimus ir pertvarkome ekonomikas tvariai ir konkurencingai plėtrai", — parašė Nausėda savo paskyroje Facebook.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время встречи с президентом Эстонии Керсти Кальюлайд
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Prezidentų pokalbyje dėmesio skirta ir branduolinės saugos klausimams. Lietuvos prezidentas padėkojo Estijos lyderei už sprendimą neįsileisti elektros iš Astravo atominės elektrinės į Estijos rinką ir pabrėžė būtinybę nedelsiant suderinti konkrečius techninius sprendimus šiam tikslui įgyvendinti. 

"Astravo AE saugumo klausimas yra visos ES prioritetas. Tikiuosi, kad Europos Komisija parengs pasiūlymus dėl efektyvaus elektros iš nesaugių elektrinių užkardymo ES lygiu, kaip sutarėme Europos Vadovų Taryboje", — teigė prezidentas.

Šalies vadovas su Estijos prezidente apsikeitė nuomonėmis apie situaciją ES Rytų partnerystės valstybėse — Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele ir akcentavo svarbą suteikti šalims reikalingą motyvaciją glaudinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su ES. Prezidentas taip pat pabrėžė poreikį parodyti solidarumą kovoje su pandemija — suteikti Rytų partnerystės valstybėms prieinamumą prie patikimų vakcinų. 

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и президент Литвы Гитанас Науседа
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą visais politiniais lygmenimis. Šiemet Lietuva koordinuoja Baltijos valstybių bendradarbiavimą, todėl Lietuvoje planuojamas Baltijos šalių prezidentų susitikimas, kurio metu būtų aptariamos sustiprinto bendradarbiavimo kryptys.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Kovo 2 dieną Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisija pritarė naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos principams. Ja vadovautis Lietuva siūlys Baltijos šalims derybose dėl trišalės metodikos, siekiant užkardyti prekybą nesaugia baltarusiška elektra.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Kersti Kaljulaid, Estija, Lietuva
Balsavimas

Prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Radviliškio rajono mero rinkimų ture

(atnaujinta 14:04 2021.04.21)
Pakartotiniame balsavime dėl mero posto varžosi du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai – Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Trečiadienį prasideda balsavimas iš anksto Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų antrajame ture, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Pirmajame rinkimų ture nė vienas iš dalyvavusių kandidatų nesurinko balsų daugumos, todėl buvo surengtas pakartotinis balsavimas.

Jo metu varžosi du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai — Jolanta Margaitienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir Vytautas Simelis (Lietuvos žaliųjų partija).  

Nugalėtojas paaiškės balandžio 25 dieną, kai pasibaigus pakartotiniam balsavimui ir suskaičiavus rinkėjų balsus, bus žinoma, kuris kandidatas surinko daugiau rinkėjų balsų. 

Pakartotinis balsavimas iš anksto vyks balandžio 21-22 dienomis, nuo 8 ryto iki 20 valandos vakaro.

Tuo tarpu, pakartotinis balsavimas specialiuose punktuose bus organizuojamas balandžio 21-23 dienomis sveikatos priežiūros įstaigose, globos namuose, įkalinimo vietose ir kt.

Balsavimas namuose vyks balandžio 23-24 dienomis. Jo metu balsuos rinkėjai, turintys teisę balsuoti namuose: neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose.

Pakartotinis balsavimas rinkimų dieną vyks balandžio 25-ąją, kai rinkėjai balsuos savo rinkimų apylinkėje nuo 7 ryto iki 20 valandos vakaro. 

Tegai:
balsavimas, Radviliškio rajonas, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų
Balandžio 25-ąją vyks pakartotinis Radviliškio mero rinkimų balsavimas
Karinė technika Lietuvoje

Anušauskas: ruošdamasi naujo poligono statyboms Skvernelio Vyriausybė padarė "klaidų"

(atnaujinta 12:48 2021.04.21)
Anušausko teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtrauktos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad praėjusi Vyriausybė, planuodama pradėti statyti naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje, padarė klaidų. Apie tai jis pranešė Seime.

Jo teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtrauktos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė.

"Visada, kad ir koks nedidelis poligonas būtų plėtojamas, jis paliestų 200–400 žmonių, tai yra realūs žmonės su savo poreikiais, su savo lūkesčiais, todėl mes negalime jų palikti be nieko. Poligonas yra kainuojantis dalykas ir tai nėra tik Krašto apsaugos ministerijos reikalas", — sakė Anušauskas.

Ministras pabrėžė, kad naujojo poligono statybų projektas bus pradėtas rengti tuomet, kai bus priimtos reikalingos įstatymų pataisos ir parengta tinkama kompensavimo tvarka ten gyvenantiems žmonėms.

"Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, braižyti planus pradėsime tada, kai turėsime labai aiškų planą, kaip ir kada bus pakeisti įstatymai (jeigu reikės įstatymų pakeitimų), dėl atsiskaitymo su žmonėmis, kurie ten gyvena, perkėlimo sąlygų", — tvirtino Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerija norėjo šalies vakaruose pastatyti naują karinį poligoną. Ministerijoje vietos pasirinkimas buvo siejamas su "stiprėjančiomis Rusijos kariuomenėmis pajėgomis Kaliningrade".

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys aktyviai sudaro brangias gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai siekiu sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Tegai:
poligonai, Arvydas Anušauskas, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Ukrainos ambasadorius "paskyrė" Vokietiją atsakinga už Kijevo stojimą į NATO
Ukrainos ambasadorius šalies įtraukimą į NATO vadina Vokietijos atsakomybe
Kijevo politologas pasiskundė NATO nenoru priimti Ukrainą
Vyras už grotų

Lietuvoje nuteistasis grasino psichiatrei pataisos namuose

(atnaujinta 14:04 2021.04.21)
Nuteistasis pareikalavo nutraukti jam taikomą gydymą ir išsiųsti jį į kalėjimo ligoninę, nors gydytojai pareiškė, kad stacionarinis gydymas nereikalingas

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Marijampolės pataisos namuose nuteistasis grasino gydytojai-psichiatrei susižaloti. Apie tai praneša Kalėjimų departamento spaudos tarnyba.

Policijos pareigūnai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Balandžio 20 dieną pas gydytoją-psichiatrę dukart ėjęs nuteistasis reikalavo nutraukti jam taikomą gydymą ir vežti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Pataisos įstaigos medikų teigimu, bausmę atliekančiam asmeniui buvo skirtas tinkamas gydymas ir ligoninės gydymo paslaugų nereikėjo. Pakartotinai antrąkart balandžio 21 dieną pas gydytoją psichiatrę atėjęs nuteistasis ją išplūdo necenzūriniais žodžiais ir grasino susižaloti pats. Medikė įvykio metu sužeista nebuvo, tačiau patyrė stresą.

Dėl įvykio Marijampolės pataisos namų direktoriui pateiktas tarnybinis pranešimas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius Virginijus Kulikauskas nurodė Marijampolės pataisos namų vadovybei kompleksiškai spręsti klausimą dėl medikų saugumo bendraujant su nuteistaisiais pacientais. Tai jau ne pirmas nuteistųjų incidentas su medikais šioje laisvės atėmimo įstaigoje.

Tegai:
Lietuva, pataisos namai, Kalėjimų departamentas, nuteistieji