Gitanas Nausėda

Pokyčiai Prezidentūroje: traukiasi Bubnelis

(atnaujinta 14:27 2021.03.04)
Pažymima, kad kovo mėnesį pokyčių įvyks ir Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos bei Teisės grupėse

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vadovauti šalies prezidento kanceliarijai nuo kovo 15 dienos skiria Agilą Barzdienę, o naująja prezidento vyriausiąja patarėja ir Komunikacijos grupės vadove taps Raminta Stanaitytė-Česnulienė, teigiama Prezidentūros pranešime.

Pažymima, kad kovo mėnesį pokyčių įvyks ir Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos bei Teisės grupėse.

"Dėkoju darbą Prezidentūroje baigiantiems patarėjams už nuoširdų darbą ir įgyvendintas iniciatyvas, kurias toliau plėtos artimiausiu metu prisijungsiantys komandos nariai. Linkiu jiems kuo geriausios kloties profesinėje karjeroje ateityje", — teigė Nausėda.

Angila Barzdienė buvo viena iš tarptautinę patirtį turinčių profesionalų pritraukimo į viešąjį sektorių programos "Kurk Lietuvai" iniciatorių, o nuo 2014 metų jai vadovavo. Ligšiolinė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerė Algė Budrytė ketina ieškoti naujų profesinių iššūkių ir savo pareigas baigs kovo 12 dieną.

Tuo pačiu kovo 15 dieną darbą pradės ir naujoji prezidento vyriausioji patarėja komunikacijai Raminta Stanaitytė-Česnulienė. 2017–2020 metais ji dirbo finansų ministro patarėja, dar anksčiau viešųjų ryšių konsultante, vadovavo "Rimi Lietuva" komunikacijai, taip pat dirbo žurnaliste ir laidų vedėja televizijose LRT, LNK, TV3 bei "Lietuvos ryto TV". Iki šiol Komunikacijos grupės vadovo pareigas ėjęs Ridas Jasiulionis koordinuos Prezidentūros bendradarbiavimą su visuomeninėmis organizacijomis.

Pranešime teigiama, kad prie Ekonominės ir socialinės politikos grupės komandos ketvirtadienį prisijungė Elena Mickevičienė, vietoj finansų viceministrės Vaidos Česnulevičiūtės. Mickevičienė prie prezidento patarėjų komandos prisijungs iš agentūros "Investuok Lietuvoje", kur ji pastaruoju metu dirbo Investicinės aplinkos gerinimo ir teisės komandos vadove, prieš tai dirbo teisės konsultante audito ir verslo konsultacijų bendrovėje "PricewaterhouseCoopers Lietuva".

Kovo 8 dieną darbą Prezidentūros Teisės grupėje pradės Simona Vilkelytė, kuri dirbo teisėjo padėjėja Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Pranešama, kad kovo viduryje darbą Prezidentūroje baigs į privatų sektorių nusprendęs sugrįžti prezidento patarėjas ir atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis. Komunikacijos grupę taip pat palieka Ieva Elenbergienė, kuri nusprendė karjerą tęsti kitoje profesinėje srityje. Iš darbo Prezidento kabinete dėl asmeninių priežasčių nusprendė pasitraukti patarėjas Liutauras Galinis.

Tegai:
Lietuva, Prezidentūra, Gitanas Nausėda
Vilniaus oro uostas

Skuodis Vilniaus ir Kauno oro uostus nori sujungti geležinkeliu

(atnaujinta 16:10 2021.04.14)
Atsižvelgiant į galimus geležinkelio linijos tarp Vilniaus ir Kauno variantus bei oro uostų plėtros planus, tokio tipo jungčiai ateityje numatomas didelis potencialas

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Europinė geležinkelio magistralė "Rail Baltica" turi sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus, pareiškė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Galimybės "Rail Balticos" geležinkeliu sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus aptartos ministro susitikime su abiejų miestų ir Kauno rajono merais, Lietuvos geležinkelių ir oro uostų atstovais.

Pasak susisiekimo ministro, norint išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, o keleiviams ir krovinių vežėjams pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas, būtina, kad europinė vėžė tiesiogiai pasiektų Vilniaus ir Kauno oro uostus.

"Europinė vėžė Lietuvai garantuos ne tik patogesnį susisiekimą su kaimyninėmis Baltijos valstybių sostinėmis ir Vakarų Europa, bet taip pat galėsime gerokai greičiau nukeliauti į didžiuosius Lietuvos miestus. Jau dabar nemažai keliautojų, vykdami tarp Kauno ir Vilniaus, renkasi traukinį dėl greitesnio susisiekimo ir patogumo, todėl tęsiame diskusijas, ką turėtume padaryti, atsižvelgdami į šių miestų poreikius ir lūkesčius,  kad kelionė iki šalies oro uostų būtų dar lengvesnė ir patogesnė, pasirenkant tvarią ir darnią aplinkai susisiekimo priemonę — traukinius", — susitikime sakė Skuodis.

Ministro teigimu, planuojant šį projektą daugeliui metų į priekį, reikalingi sprendimai, kad europinė vėžė eitų ne šalia oro uostų, o atvestų iki pat jų "durų". Atsižvelgiant į galimus "Rail Balticos" linijos tarp Vilniaus ir Kauno variantus bei šalies oro uostų plėtros planus, tokio tipo jungčiai ateityje numatomas didelis potencialas. Be to, ji galėtų generuoti papildomus keleivių srautus.

Šiuo metu atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas "Rail Balticos" geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno, šiemet iš jų bus pasirinkta viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius. 

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendras geležinkelio linijos ilgis šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų 392 — Lietuvoje. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 metų pabaigos.

Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas atsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms.

Tegai:
Kauno oro uostas, Vilniaus oro uostas
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Latvijos aviacijos muziejus gali būti uždarytas dėl "Rail Baltica"
ES susitarė dėl papildomo "Rail Baltica" finansavimo
Politologas: Baltijos šalys gaus "trupinius" iš ES "Rail Baltica" tiesimui
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Kremlius įvardijo, koks buvo Putino ir Baideno pokalbio tonas

(atnaujinta 14:29 2021.04.14)
Rusijos ir JAV vadovai Vašingtono iniciatyva surengė telefoninį pokalbį. Baidenas dar kartą patvirtino tikslą sukurti stabilius ir nuspėjamus santykius su Rusija, atsižvelgiant į JAV interesus, ir pasiūlė artimiausiais mėnesiais susitikti trečiojoje šalyje

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Džo Baideno pokalbio tonas buvo dalykiškas, žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Apie tai rašo RIA Novosti.

"Tikriausiai jūs patys iš gausybės temų, kurios buvo įvardytos iš abiejų pusių dėl šio pokalbio, galite padaryti išvadą, kad pokalbis buvo gana ilgas", — pridūrė jis.

Antradienį abiejų šalių vadovai Vašingtono iniciatyva surengė telefoninį pokalbį. Baidenas dar kartą patvirtino tikslą sukurti stabilius ir nuspėjamus santykius su Rusija, atsižvelgiant į JAV interesus, ir pasiūlė artimiausiais mėnesiais susitikti trečiojoje šalyje.

Vladimiras Putinas
© Sputnik / Михаил Климентьев

Putinas ir Baidenas palietė tokius klausimus kaip strateginis saugumas ir ginklų kontrolė, padėtis Afganistane ir pasaulinė klimato kaita.

Šalys taip pat aptarė situaciją Donbase. Rusijos vadovas, remdamasis Minsko susitarimų paketu, apibūdino politinio konflikto sprendimo būdus. Prezidentas sutiko nurodyti atitinkamiems departamentams išspręsti pokalbio metu iškeltas problemas.

Be to, Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad pokalbio metu Aleksejaus Navalno tema nebuvo paliesta.

Tegai:
Džo Baidenas, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
"The Washington Post" įvardijo, kodėl Baidenas vis dar neskambino Zelenskiui
Baidenas iškrėtė diplomatinį triuką: ką tai reiškia lietuviams
Baidenas ketina bendradarbiauti su ES Rusijos ir Kinijos klausimais
Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

(atnaujinta 18:49 2021.04.14)
Pirmosios ponios teigimu, fizinis raštingumas turėtų tapti neatsiejama gyvenimo dalimi, nes fizinė kultūra tampa ne tik gyvybiniu poreikiu, bet ir esminiu sėkmės veiksniu

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Trečiadienį Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą, kurio tema — "Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Džiugu, kad mokslininkai, olimpinė bendruomenė, institucijos, specialistai, tėvai telkiasi ankstyvojo ugdymo kryptimi. Kai bendruomenė ima veikti tikslingai, ji gali sukurti ateities stebuklą", — sveikindama renginio dalyvius ir organizatorius sakė Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, karantinas dar kartą akivaizdžiai parodė ir išgrynino nenuneigiamą būtinybę ugdyti bendrąjį fizinį raštingumą, kuris žmogiškajai būtybei tampa ne tik gyvybiniu poreikiu. Fizinė kultūra tampa ir esminiu sėkmės veiksniu. Jei žmonija siekia gyventi visavertį gyvenimą, kintančiomis sąlygomis, socialinio intelekto pokyčiai neišvengiami ir reikalingi kaip duona kasdieninė. Kokybinis šuolis šioje srityje yra būtinas.

Renginyje sveikinimo žodžius taip pat sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Pasak renginį organizavusio LTOK prezidentės Gudzinevičiūtės, pavojingai maži vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo rodikliai neigiamai veikia jų fizinę ir emocinę sveikatą.

"Auga karta, kuri dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nutukimo ir kitų ligų gali gyventi trumpiau nei jų tėvai. Fizinio raštingumo samprata siūlo kitokį požiūrį į fizinį aktyvumą ir ugdymą. Joje kalbama apie motyvacijos, pasitikėjimo, judėjimo įgūdžių, žinių ir supratimo apie atsakomybę kiekvienam būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą ugdymą. Kaip rašymas bei skaitymas, taip ir fizinis raštingumas yra būtinas kiekvienam ir turi būti sistemingai ugdomas nuo mažens", — pažymėjo Gudzinevičiūtė.

Olimpiniame švietimo forume pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas, vėliau vyko diskusija, kurioje ekspertai aptarė dabartinę situaciją, dalijosi ateities vizijomis, svarstė, kodėl vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas yra nepakankamas ir kaip fizinio raštingumo ugdymas gali padėti keisti situaciją, kokių veiksmų svarbu imtis.

Diana Nausėdienė yra globėja Mažųjų olimpinių žaidynių, kurių veiklos jau yra paremtos fizinio raštingumo idėjomis.

LTOK bendrauja su užsienio specialistais kurdamas Lietuvos fizinio raštingumo modelį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Diana Nausėdienė bendradarbiauja su LTOK ir pedagogais, aktyviai dalyvauja LTOK renginiuose, kuriuose populiarinamos ir skatinamos fizinio raštingumo iniciatyvos.

Tegai:
Lietuva, Diana Nausėdienė, švietimas