Kremlius, archyvinė nuotrauka

VSD pavadino Rusiją "didžiausia grėsme" Lietuvai

(atnaujinta 21:48 2021.03.04)
Taip pat Lietuvos specialiųjų tarnybų pranešime minimi įvykiai Baltarusijoje, Astravo AE, Kinija, COVID-19 pandemija ir kibernetinis saugumas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Valstybės saugumo departamentas kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos paviešino Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pavadino Rusiją "didžiausia grėsme" Lietuvai.

Dokumentas paviešintas Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje. 

Ataskaitoje teigiama, kad "grėsmę" Lietuvai kelia "uždara ir represyvi Rusija, nes ją vis mažiau varžo tarptautinės normos ir tarptautinės bendruomenės nuomonė". 

"Rusijos režimas, stiprindamas savo valdžią, imituoja demokratinius procesus — rinkimus, konstitucijos keitimą, bet iš tikro žiauriai susidoroja su savo oponentais. Santykiuose su tarptautine bendruomene Rusijos valdžia agresyviais veiksmais pati didina savo izoliaciją ir konfliktų galimybes", — teigiama dokumente.  

Lietuvos specialiosios tarnybos mano, kad Rusijos retorikoje užsienio politikos klausimais stiprėja "izoliacionizmo tendencijos". Teigiama, kad Rusijos prioritetu taps "įtakos stiprinimas kaimyninėse valstybėse ir Kremlių dar mažiau varžys ne tik tarptautinės normos, bet ir tarptautinė opinija".

Rusijos istorinė politika VSD ataskaitoje

Dokumente kalbama ir apie Rusijos istorijos politiką, kurią Lietuvos žvalgyba laiko "agresyvia". Kalbama apie 2020 metų balandžio mėnesį įsigaliojusios baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už sovietų karių kapų ir paminklų suniokojimą ar sunaikinimą, įstatymo nuostatos galioja ir veiksmams, įvykdytiems už Rusijos teritorijos ribų.

Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje buvo užfiksuotas atvejis, kai Lietuvos savivaldos pareigūnai sulaukė Rusijos atstovų "grasinimų", kad prieš juos bus panaudotos Rusijos Federacijos baudžiamosios teisės normos, jei jie nevykdys sovietų karo paveldo objektų renovacijos ir priežiūros projektų taip, kaip to nori Rusija.

Saugumo tarnybos mano, kad panašią tendenciją atspindi ir tarptautinės trijų Lietuvos teisėjų paieškos paskelbimas už nuosprendį Sausio 13-osios byloje. 

"Nors Vakarų valstybės supratingai reagavo į Lietuvos prašymą nebendradarbiauti su Rusija šiuo klausimu, tačiau taip siekiama įbauginti Lietuvos pareigūnus atlikti savo darbą", — teigiama ataskaitos komentare.

2019 metais Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 2020 metų gruodžio mėnesį jiems buvo pareikšti kaltinimai.

Tyrimų komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus.

Kalbant apie pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus, Lietuvos žvalgyba neigia Rusijos kišimąsi. Ataskaitoje sakoma, kad specialiosios tarnybos neužfiksavo Maskvos bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus.

Rusijos karinė galia

Lietuvos specialiosios tarnybos yra susirūpinusios Rusijos karine galia, kuri ataskaitoje vadinama "pagrindiniu įtakos užsienyje išlaikymo ir sklaidos įrankiu". 

Be to, Lietuva susirūpinusi Rusijos žvalgybine veikla, kuri esą nukreipta prieš Lietuvą.

"Dėl COVID-19 pandemijos Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomos žmogiškosios žvalgybos prieš Lietuvą mastas sumažėjo. Nepaisydamos apribojimų, Rusijos tarnybos vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio regionuose. Padidėjus nuotolinio darbo ir elektroninių paslaugų mastams auga ir kibernetinio šnipinėjimo grėsmė", — teigiama pranešime.

Kinijos vaidmuo VSD ataskaitoje

Kinija kartu su Rusija ataskaitoje priskiriama "autoritarinėms valstybėms", kurios, pasinaudodamos ekstremalia COVID-19 situacija, "užsikrėtusių asmenų kontaktų atsekimą, kuris yra vienas pagrindinių metodų kontroliuoti SARS-CoV-2 viruso plitimą, iš dalies pavertė į priverstinį didelio masto gyventojų stebėjimą". 

Pasak Lietuvos specialiųjų tarnybų, pandemijos sukelta situacija  Rusija ir Kinija taip pat naudojasi siekdamos globalių tikslų – pakenkti priešiškomis laikomoms valstybėms arba, priešingai, pagerinti savo tarptautinį įvaizdį. 

Įvykiai Baltarusijoje

Reikšmingiausiu politiniu įvykiu Lietuvos kaimynystėje žvalgybos ataskaitoje  įvardinta politinė krizė Baltarusijoje, kuri kilo išsiveržus gyventojų nepasitenkimui dėl suklastotų prezidento rinkimų. Rinkimuose laimėjo dabartinis lyderis Aleksandras Lukašenka, tačiau opozicija ir dalis Vakarų šalių mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja.

"Užtikrinti A. Lukašenkai palankius rezultatus buvo bandoma ir Baltarusijos ambasadoje Vilniuje. Baltarusijos pareigūnai sąmoningai vykdė itin griežtą ir ilgą rinkėjų dokumentų bei fizinę patikrą metalo detektoriumi, į ambasadą vienu metu įleisdami tik po 1–2 Baltarusijos piliečius. Tai buvo daroma siekiant neleisti balsuoti visiems norintiems asmenims", — teigiama dokumente.

Tichanovskajai pasitraukus į Lietuvą, Lietuvoje ėmė formuotis "vienas iš opozicijos centrų". Pažymėta, kad Lietuvos parama Baltarusijos pilietinei visuomenei sukėlė Lukašenkos įniršį, kuris buvo išreikštas "padidėjusiu kariniu aktyvumu prie Lietuvos ir Lenkijos sienų bei kitais grasinimais".

Pažymėta, kad visa tai nepadarė esminio poveikio Lietuvos ir regiono saugumui, bet nestabilaus režimo pasirengimas ir galimybė imtis kraštutinių veiksmų valdžios išlaikymui kelia įtampą Lietuvos kaimynystėje.

Ataskaitoje teigiama, kad "Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos didina ir neseniai veikti pradėjusi nesaugi Astravo atominė elektrinė". Tekste AE vadinama Rusijos projektu. Taip pat VSD išreiškė susirūpinimą dėl Baltarusijos siekių apeiti prekybos elektra ribojimus ir realizuoti Astrave pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje.

Apie Rusijos ir Baltarusijos specialiąsias tarnybas

Kaip ir praėjusiais metais, pranešime teigiama, kad Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos bando verbuoti Lietuvos piliečius. Jie esą "agresyviai veikia prieš Lietuvos piliečius, bet tik savo teritorijoje, nes Lietuvoje nėra palankių sąlygų veikti užsienio žvalgybos tarnybų darbuotojams su diplomatine priedanga".

"Tai lemia, kad didesnę tikimybę susidurti su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis turi tie Lietuvos piliečiai, kurie aktyviai keliauja į šias valstybes, turi jose asmeninių ar verslo ryšių", — teigiama tekste.

Nors valstybėms kovojant su pandemija sumažėjo kelionių ir dėl to krito žmogiškosios žvalgybos mastai, tačiau "vėliau viskas grįš į ankstesnį aktyvumą", teigiama pranešime.

Kibernetinis saugumas

Dokumente teigiama, kad Lietuvos visuomenę paveikti bandyta informacinėmis-kibernetinėmis atakomis. 2020 metais įvykdytos 9 informacinės-kibernetinės operacijos, "kurių metu pasinaudojant kibernetinėmis priemonėmis buvo įsilaužta į institucijų interneto puslapius, siuntinėjami suklastoti laiškai ir taip platinama melaginga informacija". 

Tuo tarpu specialiosios tarnybos teigia, kad šios atakos nepaveikė didelės visuomenės dalies, bet "turėjo įtakos marginalioms grupėms".

Apskritai valstybių kova su COVID-19 paskatino destruktyvių sąmokslo teorijų sklaidą, kas iš dalies būdinga ir Lietuvai. Valstybėje buvo kelios dešimtys bandymų rengti protesto akcijas prieš kovai su pandemija skirtus ribojimus, bet jie nebuvo itin sėkmingi.

Teigiama, kad tokių protestų organizatoriai pademonstravo neblogus koordinavimo įgūdžius, o jų mąstysenai "didelę įtaką daro Kremliaus propaganda". 

Taip pat pažymėta, kad didžiausią grėsmę sėkmingai kovai su pandemija kelia prieš skiepus nukreiptos sąmokslo teorijos.

Mitas apie "Rusijos grėsmę"

Lietuvos valdžia nuolat teigė, kad Rusija kelia rimtą "grėsmę" šaliai. Tokie pat pareiškimai buvo ir ankstesniuose VSD pranešimuose. Tada buvo teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos bando "verbuoti Lietuvos piliečius", o Lietuvos politiniai ir visuomenės veikėjai, palaikantys ryšius su Rusijos Federacija ir Baltarusija ar turintys ten giminaičių, "dažnai patenka į Kremliaus akiratį".

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga siekiant padidinti NATO kontingento ir karinės technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų. 

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėja savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais. Jis pažymėjo, kad Rusija norėtų matyti tokį patį kolegų Lietuvoje požiūrį.

Tegai:
Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Vakarai jį laiko pagrindine grėsme: Rusijos laivynas pakeis flagmaną
JAV ir NATO bando demonizuoti Rusiją, sako karo ekspertas
Vokietijos generolas Rusiją pavadino didžiausia grėsme NATO
Lenkijos žiniasklaida imitavo branduolinio karo tarp Rusijos ir NATO scenarijų
NATO pagyrė Rusijos priešlėktuvines sistemas "Pancir"
Mobiliojo ryšio bokštas

Lietuva nori atsikratyti "nepatikimų tiekėjų" 5G diegimo fone

(atnaujinta 20:52 2021.04.12)
Gamintojams ar tiekėjams, kurie neatitinka "nacionalinio saugumo interesų", teks rasti pakaitalus iki 2025 metų pabaigos, pranešė Krašto apsaugos ministerija

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvai ruošiantis diegti 5G mobiliųjį ryšį, siūloma, kad "nepatikimi" gamintojai ir tiekėjai Lietuvoje negalėtų dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje. Apie tai spaudos konferencijoje Seime pareiškė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Nepatikimi gamintojai ir tiekėjai negalėtų dalyvauti vykdant elektroninių ryšių veiklą Lietuvoje, ypač diegiant 5G infrastruktūrą", — pasakė jis.

Anušausko teigimu, svarbu, kad dabar būtų imtasi teisėkūros priemonių.

"Kontekste visada yra ir žvalgybos rizikos vertinimas, susijęs su trečiųjų šalių veikla <...> Jeigu mes įstatymais nenumatysime tam tikrų ribų, tai mūsų viešųjų pirkimų sistema veiks būtent taip, kaip veikia įprastai — ieškos pačio pigiausio tiekėjo", — pasakė KAM vadovas.

Pasak jo, artimiausiu metu Seimui bus pateiktos dvi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios įpareigos RRT prašyti specialios komisijos įvertinti įmonių atitiktį nacionalinio saugumo požiūriu.

"Sieksime užtikrinti, kad radijo ryšių skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus. RRT turės pareigą kreiptis į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dėl vertinimo, kai bus skiriami radijo ryšio dažniai, kai keičiami gamintojai ar tiekėjai, kai gaunama informacija, kad galimai naudojami nepatikimi gamintojai ar tiekėjai", — pasakė Anušauskas.

Ministras pareiškė, kad gamintojai ar tiekėjai, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų, turės būti pakeisti iki 2025 metų gruodžio pabaigos.

Kaip pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiunas, radijo dažnių naudojimas yra strategiškai svarbus diegiant 5G ryšius, todėl būtina reguliuoti jų konkursus ir aukcionus, susiejant šį procesą su nacionaliniu saugumu. Pasak jo, iki šiol RRT neprivalėjo kreiptis į komisiją, kad ji įvertintų būsimus sandorius, aukcionus ar konkursus.

Taip pat NSGK vadovas pareiškė, kad "nepatikimi" tiekėjai turėtų būti pašalinti iš visos elektroninių ryšių rinkos infrastruktūros.

"Iš tiesų kalbame apie 5G ryšį, tačiau turėkime galvoje, kad 5G ryšys yra susijęs su kitais ryšiais — tai yra 2G, 3G, 4G. 5G bus įrengiamas ant esamų platformų. Be jokios abejonės, kai tu diegsi 5G ryšį ir tą įrangą, kurią naudosi joje ir įrangos palaikymą, tai visiškai nuo įstayto įsigaliojimo turės ir privalės būti tik patikimi teikėjai", — pasakė jis.

Kovo pradžioje Kasčiūnas jau siūlė sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą. Jis siūlė "nustatyti labai konkrečius nedemokratinių šalių gamintojus", kurių informacinė ir ryšių įranga kelia "potencialią grėsmę šaliai ir nacionaliniam saugumui" ir neturėtų būti naudojama Lietuvoje diegiant 5G mobilųjį ryšį.

5G ryšys

Kai kuriuose Lietuvos miestuose jau veikia telekomunikacijų bendrovės "Telia" stotys, teikiančios 5G ryšį. Asmenys ir įmonės gali nemokamai išbandyti ryšį.

Tuo tarpu Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie joje įžvelgia "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Anksčiau Kasčiūnas Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai šiais metais.

Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos Kinijos investicijas į strateginius objektus, o apie Kinijos kompanijų dalyvavimą diegiant 5G ryšius net nebus diskutuojama.

Tegai:
Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Lietuva, nacionalinis saugumas
Член Сейма Литвы Пятрас Гражулис исполнил танец в центре Клайпеды под гомофобную песню

Skandalas Klaipėdoje: Gražulis sušoko skambant homofoginiai dainai

(atnaujinta 18:17 2021.04.12)
Šuoliavimo batais apsiavęs Gražulis ir dar trys žmonės  šoko garsiai skambant dainai "Kas nešokinės". Akcijos iniciatoriai teigė, kad taip jie norėjo atkreipti dėmesį į problemas sporto srityje

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Žinomas dėl savo homofobiškų pareiškimų Seimo narys Petras Gražulis Klaipėdos centre sušoko skambant homoseksualius žmones menkinančiai dainai. Vaizdo įrašą savo paskyroje Facebook paskelbė įmonė "Kangoo Club Lietuva".

Šuoliavimo batais apsiavęs Gražulis ir dar trys žmonės šoko garsiai skambant skandalingam kūriniui "Kas nešokinės".

Член Сейма Литвы Пятрас Гражулис исполнил танец в центре Клайпеды под гомофобную песню
© Photo : kangooclub.lt
Seimo narys Petras Gražulis Klaipėdoje sušoko skambant homoseksualius žmones menkinančiai dainai

Pati kompanija pareiškė, kad šokis esą skirtas protestams prieš karantino apribojimus. Įmonės atstovai teigia, kad tokiu būdu bandė atkreipti valdžios dėmesį į sporto sektoriaus problemas.

"Esame pasipiktinę vykstančiais procesais Seime – registruojamais projektais, kai šiuo metu dėmesys sutelkiamas į kišimąsi į vaikų auklėjimą taip, kaip jį supranta homoseksualai, kitaminčių persekiojimą, griežtus draudimus reikšti savo nuomonę, narkotinių medžiagų legalizavimą ar net svarstymus, kaip suteikti leidimą keisti vaikų lytis. Ar tai normalu?", — piktinasi "Kangoo Club Lietuva" atstovai.

Pasak jų, Vyriausybė "tyčiojasi" iš šio sektoriaus net neleisdama įkvėpti oro gurkšnio ir gauti nors minimalų uždarbį. Įmonė pažymi, kad šiuo metu leista sporto užsiėmimus organizuoti lauke, tačiau organizuoti grupines treniruotes tokiu permainingu oru sudėtinga.

"Pavyzdžiui, šokinėti lyjant ar sningant su Kangoo Jumps batais nerekomenduojama, kadangi paviršius daug slidesnis – galimas kritimas", - teigiama pranešime.

Pažymėta, kad šiandien sporto ir sveikatingumo sektorius, negalėdamas veikti nuo 2020 metų lapkričio 7 d., svyruoja ant bankroto ribos – uždaromi sporto klubai, atleidžiami sporto ir sveikatingumo treneriai. 

Praeiviai Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Pagalbos paketas sporto sektoriui kelia juoką – jo nėra arba net nepakanka patalpų nuomos išlaidoms padengti. Ką daryti? Šiandien jaučiamės taip, lyg valdžiai būtų kur kas svarbiau įtvirtinti nutarimus dėl tradicinės šeimos sampratos pakeitimo, sunkiai protu suvokiamų lyčių keitimo klausimų ir kitų keistų sprendimų, nei užtikrinti sporto ir sveikatingumo paslaugų prieinamumą", — piktinasi sporto sektoriaus atstovai.

Įmonės atstovai teigė norintys atkreipti valdžios dėmesį į sporto veiklos ribojimo klausimą.

Socialinių tinklų vartotojų pasmerkite įmonę už tokią iniciatyvą.

"Nedarykit gėdos Klaipėdai, ačiū", – rašo Tautvydas Fosron Tijūnaitis.

"Jau laikas jums užsidaryt", – pažymi Evaldas Činga.

"Kur tas virtualus patrulis kai jo reikia", – parašė Algimantas Kripas

Tarp Lietuvos politikų dažnai pasitaiko neigiamų pasisakymų apie LGBT bendruomenės atstovus. Anksčiau Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas netgi buvo pašalintas iš EP frakcijos už pareiškimus apie homoseksualias poras.

Gruodžio pradžioje per nuotolinį Kultūros komiteto posėdį už Gražulio nugaros pasirodė nuogas vyras, po ko seimūnas staigiai išjungė kamerą. Po incidento kilo skandalas.

Tegai:
Petras Gražulis, Klaipėda
Prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti Šri Lankos gyventojai

Išdavė signalizacija: prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti užsieniečiai

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Trims jaunuoliams už pažeidimus gresia daugiau nei 900 eurų bauda ir deportavimas į gimtinę

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Šri Lankos gyventojai buvo aptikti puskilometrio atstumu nuo Baltarusijos valstybinės sienos, praneša Baltarusijos pasienio komiteto spaudos tarnyba.

Užsieniečius išdavė apsaugos signalizacija. Smurgainio pasieniečiai nedelsiant išvyko pagal aliarmą, o tarnybinis šuo buvo paleistas sekti pėdsakus. Netrukus Baltarusijos pasieniečiai sulaikė tris jaunuolius. Dokumentų tie neturėjo.

Vaikinai sugebėjo paaiškinti, kad jie yra Šri Lankos piliečiai ir ketina patekti į ES šalis ieškodami geresnio gyvenimo.

Vyksta tyrimas. Už bandymą neteisėtai kirsti sieną užsieniečiams bus skirta bauda iki 2900 Baltarusijos rublių (daugiau nei 900 eurų). Taip pat bus keliamas jų deportavimo į gimtinę klausimas.

Šis atvejis su Šri Lankos piliečiais nėra pirmas nuo mėnesio pradžios. Taigi balandžio 1 dieną netoli Baltarusijos ir Lietuvos pasienio kontrolės punkto "Benyakoniys" automobilyje buvo sulaikyti vyras ir trys merginos. Jie taip pat neturėjo oficialių dokumentų. Dabar svarstomas jų išsiuntimo klausimas.

O Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje balandžio pradžioje buvo sulaikyti 21 metų Etiopijos pilietė ir 31 metų Eritrėjoоу gimusi moteris, kurios vyko į ES. Jos taip pat bus grąžintos į gimtinę.

Tegai:
neteisėti migrantai, Lietuva, Baltarusija, pasieniečiai
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pradės dirbti dar trys kontrolės punktai
Italą vežęs tadžikas pasieniečiams pateikė, įtariama, suklastotą dokumentą