Laurynas Kasčiūnas

Kasčiūnas siūlo įtraukti Kiniją į nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą

(atnaujinta 18:05 2021.03.04)
Anot politiko, taip Lietuva aiškiai pasakys, kad ji nebus "Kinijos kontroliuojamoje technosferoje"

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą.

Kaip ketvirtadienį per žvalgybos tarnybų kasmetinį viešą grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymą Seime kalbėjo Kasčiūnas, viena iš idėjų yra įvardinti konkrečius "nedemokratinių" valstybių gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę Lietuvos ir nacionaliniam saugumui, ir neturėtų būti naudojama diegiant 5G ryšį.

"Taip mes aiškiai pasakysime, kad mes nebūsime Kinijos kontroliuojamoje technosferoje", — sakė komiteto vadovas.

Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie tai vertina kaip "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Anksčiau šiais metais Kasčiūnas Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai. Be to, jis pareiškė, kad Lietuva apribos KLR investicijas į strateginius įrenginius, o Kinijos bendrovių dalyvavimas diegiant 5G ryšį net nebus aptariamas.

Tegai:
5G, Lietuva, Kinija, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Bendra Europos kariuomenė "susilpnins" Baltijos šalių saugumą, pareiškė Kasčiūnas
Lietuva nutraukė tiesiogines derybas su Rusija dėl dažnių 5G ryšiams plėtoti
Seimas: 5G tinkle montuosima įranga turėtų atitikti nacionalinio saugumo interesus
Lietuvos žiniasklaidos mikrofonai Seime

Žurnalistai Lietuvoje gavo nemokamą prieigą prie duomenų valstybės registrų

(atnaujinta 11:15 2021.04.18)
Už pokyčius balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo tik vienas žmogus, o trys deputatai susilaikė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, leidžiančias žurnalistams nemokamai gauti duomenis iš registrų ar valstybės informacinių sistemų, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Jie leis užtikrinti visuomenės atvirumą ir teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją.

Naujoms nuostatoms pritarė 103 deputatai, prieš pasisakė tik vienas parlamentaras, susilaikė dar trys Seimo nariai.

Žurnalistai galės gauti nemokamus duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Jie turės teisę gauti ne tik aktualius, bet ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.

Pagal priimtus pakeitimus, žurnalistas turės teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.

Šia galimybe žurnalistas galės pasinaudoti, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nebus padaręs daugiau kaip dviejų pažeidimų dėl draudžiamos informacijos skelbimo ir (ar) nebus Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Naujų taisyklių iniciatoriai mano, kad pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai, paskatins didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleis galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo .

Duomenų pateikimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Tegai:
žurnalistai, žiniasklaida, Seimas, Lietuva
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Protesto akcijos Baltarusijoje

Atvykti į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista 805 Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 11:08 2021.04.19)
Pabrėžiama, kad iš jų 376 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, jog iš jų  — 376 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 d. taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma karantininė izoliacija.

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Nuo gegužės parduoti ir registruoti automobilį bus galima tik turint specialų kodą
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales