Virusas

Lietuva išplėtė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros sąrašą

(atnaujinta 16:00 2021.03.08)
Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, kurio apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino naują ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą, pranešė Ministrų kabineto spaudos tarnyba.

Sąrašo apimtis išsiplėtė nuo 92 iki 161 subjektų. Daugiausia papildymų yra geriamojo vandens tiekimo, paskirstymo bei tvarkymo sektoriuje, kur įtrauktos 26 naujos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros.

Sąrašas taip pat praplėstas transporto ir pašto, informacinių technologijų ir elektroninių ryšių, viešojo saugumo, valstybės valdymo, energetikos, užsienio reikalų, saugumo politikos ir kituose sektoriuose veikiančiomis ypatingos svarbos informacinėmis infrastruktūromis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė , kad į sąrašą pateko svarbiausios šaliai institucijos, kurios nuo šiol turės skirti ypatingą dėmesį savo ryšių ir informacinių sistemų kibernetiniam saugumui, taip pat užtikrinti jų atitiktį organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programiščiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų jokių nėra.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Lietuvos žiniasklaidos mikrofonai Seime

Žurnalistai Lietuvoje gavo nemokamą prieigą prie duomenų valstybės registrų

(atnaujinta 11:15 2021.04.18)
Už pokyčius balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo tik vienas žmogus, o trys deputatai susilaikė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, leidžiančias žurnalistams nemokamai gauti duomenis iš registrų ar valstybės informacinių sistemų, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Jie leis užtikrinti visuomenės atvirumą ir teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją.

Naujoms nuostatoms pritarė 103 deputatai, prieš pasisakė tik vienas parlamentaras, susilaikė dar trys Seimo nariai.

Žurnalistai galės gauti nemokamus duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Jie turės teisę gauti ne tik aktualius, bet ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.

Pagal priimtus pakeitimus, žurnalistas turės teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.

Šia galimybe žurnalistas galės pasinaudoti, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nebus padaręs daugiau kaip dviejų pažeidimų dėl draudžiamos informacijos skelbimo ir (ar) nebus Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Naujų taisyklių iniciatoriai mano, kad pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai, paskatins didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleis galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo .

Duomenų pateikimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Tegai:
žurnalistai, žiniasklaida, Seimas, Lietuva
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Pasienietis

Praėjusią savaitę atvykelių Lenkijos be QR kodų skaičius nesiekė 6%

(atnaujinta 13:02 2021.04.19)
Praėjusią savaitę pasieniečiai 35 asmenims pradėjo administracinių nusižengimų tyrimus dėl karantino reikalavimų pažeidimų

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Pasienyje su Lenkija karantino reikalavimų laikymąsi kontroliuojantys pasieniečiai fiksuoja, kad pastarąją savaitę privalomų QR kodų neturinčių keliautojų skaičius liko nedidelis – iki 6 proc. visų patikrintųjų. Apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Nuo vasario 17 dienos VSAT pareigūnai vykdo sustiprintą iš Lenkijos atvykstančių asmenų kontrolę siekdami užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi. Tokie keliautojai turi būti užsiregistravę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) svetainėje ir gavę QR kodą.

Balandžio 12-18 dienomis pasieniečiai patikrino 1 368 iš Lenkijos važiavusius asmenis. 82 iš jų neturėjo QR kodų, tai sudarė apie 5,9 proc. visų vykusiųjų. Užpraėjusią savaitę anketų nebuvo užpildę apie 5,8 proc. vykusiųjų (dar ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 14 proc., savaitę prieš ją — 35 proc., anksčiau tokių buvo dar daugiau). Nuo vasario 17 dienos patikrintas 22 371 iš Lenkijos keliavęs asmuo, QR kodų neturėjo 8 693.

Taip pat nuo vasario 8 dienos pasieniečiai jūrų ir oro uostuose talkina NVSC darbuotojams vykdyti papildomą visų atvykstančių asmenų medicininę karantininę kontrolę. VSAT duomenimis, balandžio 12-18 dienomis į Klaipėdos jūrų uostą keltais atvyko 2 477 asmenys, krovininiais laivais atplaukė 970 asmenų. Per oro uostus ES išoriniais reisais atskrido 5 915 asmenų. VSAT duomenimis, per visą laiką nuo vasario 8 dienos tiek jūrų, tiek oro uostų kontrolės punktuose nustatomi tik pavieniai pažeidimai dėl QR kodo ar COVID-19 testo neturėjimo.

Be to, nuo kovo 10 dienos VSAT vykdo kontrolę dėl privalomo COVID-19 testo turėjimo grįžtant ar atvykstant keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais, užsakomaisiais reisais visų rūšių transportu. Praėjusią savaitę iš viso buvo patikrinta 6 990 asmenų, kuriems būtina turėti testą atvykstant. Buvo nustatyti 4 pažeidimai prie sienos su Latvija. Iš viso nuo kovo 10 dienos patikrinta 38 330 asmenų, nustatyta 18 pažeidimų.

Taip pat pažymima, jog balandžio 12-18 dienomis pasieniečiai 35 asmenims pradėjo administracinių nusižengimų tyrimus dėl karantino reikalavimų pažeidimų.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lenkija, Lietuva, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Lietuvoje per parą nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės
Į Lietuvą pristatyta septintoji vakcinos nuo COVID-19 "Moderna" partija
Lietuvoje per parą nustatyti 592 nauji koronaviruso atvejai, mirė 10 žmonių