Jurijus Melis

Apeliacinis teismas pratęsė Jurijaus Melio suėmimą

(atnaujinta 17:09 2021.03.10)
Būtinybė svarstyti klausimą dėl kardomosios priemonės iškilo todėl, kad kovo 12 dieną baigiasi Meliui paskirtas septynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas antradienį 20 dienų pratęsė suėmimą Sausio 13-osios byloje nuteistam buvusiam sovietų pareigūnui, ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkui Jurijui Meliui.

Šis terminas bus skaičiuojamas nuo kovo 12 dienos, praneša teismo spaudos tarnyba.

Prokurorų teigimu, būtinybė svarstyti klausimą dėl nuteistajam Meliui skirtinos kardomosios priemonės iškilo todėl, kad kovo 12 dieną baigiasi Meliui Vilniaus apygardos teismo 2019 metų kovo 27 dienos nuosprendžiu paskirtos, bet, prokurorų manymu, per švelnios ir trejais metais griežtinti prašomos septynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas. Prokurorai būtinybę Meliui taikyti suėmimą grindžia tuo, kad jis yra užsienio šalies pilietis ir paleistas į laisvę gali pasislėpti nuo galimai jam skirtinos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistojo Melio gynėjai ir pats nuteistasis su tokiu prokurorų pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti arba paskirti švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą, pripažino, kad prokurorės pareiškimas taikyti nuteistajam Meliui suėmimą, siekiant užtikrinti galimo teismo nuosprendžio įvykdymą, yra teisėtas. 

"Teisėjų kolegija nesutiko su gynybos argumentais, kad nuteistajam negali būti skirtas suėmimas, nes jis netrukus atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir akcentavo, kad byloje dar nėra galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo dėl nuteistojo kaltės ir bausmės", — pažymėta teismo pranešime. 

Taip pat pažymėta, kad pagal ankstesnį nuosprendį suėmimas Meliui turėjo būti taikomas iki pat nuosprendžio įsiteisėjimo, tai yra, iki tol, kol bus išnagrinėti apeliaciniai skundai.

"Todėl vien nuteistojo prašymas pradėti atlikti jam paskirtą, bet dar negalutinę bausmę negali pakeisti ankstesnio teismo sprendimo ir apriboti teismo teisės paskirti suėmimą, kai yra suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos", — pabrėžiama pranešime.

Aptariamoje nutartyje teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje itin didelės apimties ir sudėtingoje Sausio 13-osios įvykių byloje, atsižvelgiant į daugybę byloje ginčijamų klausimų, galutinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas bus skelbiamas 2021 m. kovo 31 d., 10 val.

Jurijus Melis buvo sulaikytas Lietuvos pasienyje 2014 metų kovo mėnesį. Jis buvo kaltinamas šaudymu iš tanko 1991 metų sausio 13 dieną prie Vilniaus televizijos bokšto. Bylos duomenimis, Melis paleido kelis tuščius įspėjamuosius šūvius. Tačiau Lietuvos prokurorai jo veiksmus kvalifikavo kaip "karo nusikaltimus" ir "nusikaltimus žmoniškumui". Melis buvo nuteistas kalėti septynerius metus.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus įgulos vadui Vladimirui Uschopčikui.

Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad Sausio 13-osios byloje valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas neteisėtu. Rusija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo, ir tvirtino, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Tegai:
teismas, Jurijus Melis
Temos:
Sausio 13-osios byla (129)
Dar šia tema
Apeliacinis teismas atmetė prašymą paleisti iš suėmimo Jurijų Melį
Melio advokatas paprašė Lietuvos apeliacinio teismo sušvelninti areštą ginamajam
Jermalavičius: Lietuvos politinės jėgos sukūrė savo istorijos sampratą
Rusijoje atidaroma nuotraukų paroda apie 1991 metų sausio įvykius Vilniuje
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą

(atnaujinta 21:06 2021.04.14)
Praėjusių metų vasarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu buvo paskirtas Adas Jakubauskas, tačiau Seimas nusprendė jį atleisti

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu siūlo skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. 

Jis šiuo metu eina LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.

"Siekiau, kad naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas turėtų stiprų palaikymą tiek pačiame centre, tiek istorikų bendruomenėje. Dr. Arūnas Bubnys tikrai atitinka šiuos reikalavimus ir puikiai išmano Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklą. Po išsamių konsultacijų Seime manau, kad jis galės suvienyti centro darbuotojus, užtikrinti centro tyrimų nešališkumą ir tinkamai eiti centro direktoriaus pareigas", – teigė parlamento vadovė.

Seimas prieš porą savaičių iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo perai metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Kaip pareiškė Seimo Pirmininkė, dėl centro generaliniam direktoriui Jakubauskui dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos nepavyksta užtikrinti sklandaus centro darbo.

Siekiant išspręsti situaciją su centru Seime, buvo sukurta darbo grupė. Jos išvadose teigiama, kad Jakubauskas nesugebėjo užtikrinti sklandžios įstaigos veiklos, kilo pasipriešinimas, o viešai aptarta situacija centre pakirto įstaigos dalykinę reputaciją.

Jakubauskas praėjusių metų vasarą buvo paskirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu. Šiose pareigose jis pakeitė Teresę Birutę Burauskaitę, vadovavusią įstaigai nuo 2009 metų.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), Seimas
Dar šia tema
"Konstitucija — ne skuduras": protesto akcija prie Seimo
Lietuvos gyventojų genocido centras atsisakė skelbti Holokausto dalyvių sąrašą
Lietuvoje dėl Noreikos prasidėjo "atminties karas", rašo Amerikos žiniasklaida
NATO laivai Juodojoje jūroje, archyvinė nuotrauka

Rusijos saugumo taryba aprašė, kaip Ukraina gali pradėti karinius veiksmus prieš Krymą

(atnaujinta 18:23 2021.04.14)
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas mano, kad Ukraina gali organizuoti provokacijas, norėdama pradėti karinius veiksmus prieš Krymą

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Ukraina gali surengti provokaciją pradėti karines operacijas prieš Krymą, sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.

Kalbėdamas Sevastopolyje susitikime dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo pusiasalyje, jis priminė, kad naujojoje Ukrainos karinėje strategijoje Rusija tiesiogiai apibrėžiama kaip priešė.

"Flirtuodamas su naująja JAV administracija, Kijevas yra pasirengęs pasinerti į karinius nuotykius, nepaisant tolesnio ekonominės padėties šalyje blogėjimo. <...> Karo pradžios priežastis gali būti provokacijos, kurias surengė Ukraina, remiama JAV, žuvus kariams ir praradus karinę įrangą", — cituoja Saugumo tarybos sekretorių RIA Novosti.

Anot jo, "nedraugiški ir destruktyvūs veiksmai, susiję su Rusija, turi būti griežtai nuslopinti, o kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn".

Patruševas pažymėjo, kad Ukrainoje, remiant Vakarų šalims, atsirado sabotažo ir žvalgybos grupių rengimo centrai, kurie, galbūt, rengs teroro išpuolius Rusijoje ir kitose šalyse.

Saugumo tarybos sekretorius taip pat sakė, kad JAV pastarosiomis dienomis į Ukrainą išsiuntė mažiausiai penkis karinius transportinius lėktuvus.

"Jie žodžiu pareiškia, kad nėra suinteresuoti kurstyti konfliktą, tačiau iš tikrųjų skiria lėšų Ukrainos kariuomenei apginkluoti, padidina laivų pajėgas Juodojoje jūroje ir planuoja keletą bendrų pratybų", — pridūrė jis.

Patruševas pabrėžė, kad JAV tiekia Ukrainai mirtinus ginklus, apmoko kariškius, "intensyvindama žvalgybinę veiklą Krymo kryptimi, naudodama lėktuvus ir radioelektronines priemones".

Saugumo tarybos sekretoriaus pareiškimai buvo pateikti prieš prasidedant plataus masto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinėms pratyboms netoli sienos su Krymu. Pagal legendą, sąlyginio priešo tankų dalinys, remiamas pėstininkų, bandė pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos liniją. Norint tai neutralizuoti, į mūšį buvo įvestas tankų rezervas ir prieštankinė artilerija, įskaitant 100 mm patrankų "MT-12 Rapier" bateriją.

Tegai:
Krymas, Ukraina, Rusija