Российский гражданин и бывший советский военный Юрий Мель

Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į Melio arešto pratęsimą

(atnaujinta 08:25 2021.03.10)
Diplomatinė atstovybė pažymėjo, kad šis Lietuvos teismo sprendimas yra "apgailėtinas", o pati baudžiamoji byla yra politizuota

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į Apeliacinio teismo sprendimą dar 20 dienų laikyti areštinėje buvusį TSRS kariuomenės pulkininką, Rusijos kariuomenės atsargos pulkininką Jurijų Melį.

Lietuvoje jis buvo nuteistas byloje dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Ambasada pažymėjo, kad šis sprendimas yra "apgailėtinas", o pati byla yra politizuota.

"Apmaudu, kad teismas nusprendė pratęsti Rusijos piliečio J. Melio, atliekančio laisvės atėmimo bausmę politizuotoje "Sausio 13-osios byloje", arešto terminą. Mes tikimės, kad jis bus greitai paleistas ir grįš į savo gimtinę", — Twitter pranešė ambasada.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Per susirėmimus daugiau nei dešimt žmonių žuvo ir daugiau nei 600 buvo sužeisti.

Anksčiau Lietuvos teismas apkaltino 67 žmones. Asmeniškai buvo teisiamas tik Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs kariškis Genadijus Ivanovas, jiems skirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Įskaitant Melio areštinėje praleistą laiką, jo bausmės terminas baigsis 2021 metų kovo 12 dieną. Prokuratūra byloje reikalauja dar trejiems metams padidinti bendrą nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o pats nuteistasis reikalauja išteisinti arba sušvelninti bausmę.

Rusijoje teismo procesas "Sausio 13-osios byloje" vadinamas "gėdingu procesu". Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Vilnius savo veiksmais prieštarauja teisiniam pagrindui ir taiko įstatymus "atgaline data".

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
areštas, Jurijus Melis, Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Dezinformacijos sargyboje: lietuviai bus "išgelbėti" nuo nereikalingos tiesos
Paleckio byloje baigta liudytojų apklausa
Bilotaitė su JK ambasadoriumi aptarė Rusijos veiksmus "Sausio 13-osios byloje"
Baltarusija

Ekspertas: masinio baltarusių išvykimo į Lietuvą nebus

(atnaujinta 16:54 2021.04.20)
Vakarams reikia savų įtakos agentų Baltarusijoje, todėl ištrauks iš ten tik tuos, kas yra persekiojami, mano ekspertas Semionas Uralovas

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Masinio išvykimo iš Baltarusijos nebus, nes paprasti Baltarusijos piliečiai labiau teikia pirmenybę trumpalaikei darbo emigracijai rytų ir vakarų kryptimis, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas.

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais. Ministerijos duomenimis, 376 iš jų jau atvyko į Lietuvą, o dar 133 asmenys pasiprašė prieglobsčio.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo "režimo ir represijų ar persekiojamiems" Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Uralovas pareiškė, jog už Vilniaus stovi vyresni partneriai — Londonas ir Vašingtonas, kuriems reikalingi savi įtakos agentai Baltarusijoje.

"Ištrauks tik tuos, kuriems jau visai blogai, ir kurie ten visai "išsidavė", kaip sakoma, yra persekiojami ir pan. Todėl masinio išvykimo nebus, nes dauguma "pritilo", nusėdo ant dugno ir toliau yra Baltarusijos viduje, beje, jų valdžios sistemoje", — pareiškė jis.

Pasak jo, paprasti Baltarusijos piliečiai labiau teikia pirmenybę trumpalaikei darbo emigracijai rytų ir vakarų kryptimis.

"Kažkas pasirenka Lenkiją, mažiau — Lietuvą, kažkas — Rusiją. Ir iš tiesų visi laukia koronaviruso apribojimų panaikinimo, kad galėtų išvykti dirbti, niekaip ne dėl emigracijos, nes visi, kurie norėjo išvykti ilgam, jau išvažiavo", — apibendrino jis.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Po oficialaus pralaimėjimo Baltarusijos prezidento rinkimuose Tichanovskaja išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo nugabenti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskajai pateikti kaltinimai, ji įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Baltarusijos valdžia mano, kad Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją. Apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė ir Rusijos valdžia.

Tegai:
Baltarusija, baltarusis, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Baltarusija pareiškė apie "visos paros" Vakarų pratybas prie savo sienų
Rusijos ambasada Lietuvoje

Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM vadovui į žodžius apie "terorizmą"

(atnaujinta 21:49 2021.04.20)
Diplomatinė atstovybė pareiškė, kad Lietuvos politikų bandymai pakabinti etiketę byloja apie piktavališką ketinimą iš jų pusės

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžius, kuris, kalbėdamas apie situaciją Čekijoje, pasisakė apie terorizmą.

"Kai kurių Lietuvos politikų bandymai pakabinti mūsų šaliai "terorizmą remiančios valstybės" etiketę rodo tik tai, kad jų elgesį lemia piktavališkas ketinimas, besiribojantis su labiausiai įžūlia klasta, arba jų visišką nekompetentingumą", — sakoma diplomatinės atstovybės pranešime Twitter.

Ambasada priminė, kad Rusija pati patyrė terorizmo veiksmus, taip pat pažymėjo, kad ji tebėra ta valstybė, kuri yra "pasaulinės kovos su šiuo XXI amžiaus maru priešakyje".

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų bus išsiųsti iš šalies ir per 48 valandas turi išvykti, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Balandžio 18-osios vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad persona non grata paskelbti 20 ambasados ​​darbuotojų, kurie privalo išvykti iš šalies per 24 valandas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų prisidėjimą prie sprogimo Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Tegai:
Lietuva, Gabrielius Landsbergis, Rusijos ambasada, Rusija
Dar šia tema
Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą
JAV ambasadorius Rusijoje išvyks konsultuotis į Vašingtoną
JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas

JT generalinis sekretorius paragino užkirsti kelią klimato kaitos padariniams

(atnaujinta 18:12 2021.04.20)
Anot Getereso, žmonija yra ties bedugnės riba, todėl iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti beveik perpus

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pastarieji šešeri metai buvo karščiausi pasaulio klimato stebėjimų istorijoje, praėjusių metų birželį Rusijos Verchojansko mieste, Jakutijoje, buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra į šiaurę nuo Arkties rato — plius 38 laipsniai, pranešė JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, pristatydamas Pasaulio meteorologinės organizacijos ataskaitą apie klimato būklę 2020 metais.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

"Duomenys šioje ataskaitoje turėtų mus visus padaryti budresnius", — pasakė Guteresas ir paragino visus pasaulio lyderius susipažinti su dokumentu.

Pasak jo, 2020 metais planetos temperatūra buvo 1,2 laipsnio šiltesnė nei ikipramoniniais laikais.

"Mes artėjame prie 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, kurią nustatė mokslo bendruomenė. Mes esame ties bedugnės riba. Šešeri metai, praėję nuo 2015 metų, buvo patys karščiausi per visą stebėjimo istoriją. Birželį Verchojanske, Rusijoje, temperatūra siekė 38 laipsnius šilumos, tai yra aukščiausia užregistruota temperatūra bet kur į šiaurę nuo Arkties rato", — pabrėžė generalinis sekretorius.

Be to, kaip pažymėjo jis, pasaulyje toliau auga pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija.

"Anglies dioksido koncentracija pakilo iki naujo maksimumo — 410,5 ppm dalies. Tai yra 148 % aukščiau už priešindustrinius lygius", — pasakė Guteresas.

JT generalinis sekretorius atkreipė dėmesį į ledynų tirpsmą Arktyje ir Antarktidoje. Pasak jo, nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020 metų rugpjūčio Grenlandijos ledo danga prarado 152 mlrd. tonų ledo.

Jis pridūrė, kad per ataskaitinį laikotarpį tropinių ciklonų skaičius pasaulyje buvo "didesnis nei vidurkis". Ciklonų, kuriems meteorologai suteikė vardus, skaičius praėjusiais metais buvo 98. JAV išplitusi sausra sukėlė didžiausius kada nors užfiksuotus gaisrus Kalifornijoje ir Kolorade, o Brazilijoje sausra taip pat sukėlė rimtus miškų gaisrus, pridūrė Guteresas.

"Mūsų uždavinys yra aiškus. Mokslas sako mums, kad norėdami užkirsti kelią blogiausiems klimato pokyčių padariniams, turime apriboti pasaulinės temperatūros kilimą 1,5 laipsnio rodikliu nuo ikipramoninio laikotarpio pradinių linijų. Tai reiškia, kad iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti 45 %, palyginti su 2010 metų lygiu, ir iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį", — pabrėžė jis ir pridūrė, kad šie metai turėtų tapti veiksmų metais.

Tegai:
Antonijus Guteresas, klimato kaita, Jungtinių Tautų organizacija (JTO)