Jurijus Melis

Lietuvos teismas pateikia absurdiškus Melio sulaikymo argumentus, mano advokatas

(atnaujinta 17:36 2021.03.15)
Svarbiausia šiame sprendime yra tai, kad "apeliacinis teismas galbūt ateityje priims sprendimą, sunkinantį Melio bausmę", ir, siekiant užtikrinti galimą bausmę, jis buvo uždarytas į areštinę

VILNIUS, kovo 15 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas, suėmęs Rusijos kariuomenės atsargos karininką Jurijų Melį, kuris anksčiau atliko bausmę 1991 m. sausio 13 d. įvykių byloje, pažeidė ne tik įstatymo normas, bet ir humanizmo principus, panaudojus absurdiškus argumentus, praneša RIA Novosti su nuoroda į Melio advokatą Ryšardą Burdą.

Kovo 9 dieną Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė areštuoti Melį, kurio septynerių metų laisvės atėmimo bausmė baigėsi kovo 12 dieną, 20 dienų laikotarpiui. Kaip matyti iš teismo sprendimo, prokuratūra tokios priemonės būtinumą paaiškino tuo, kad Melis yra užsienio pilietis, ir išėjęs į laisvę jis gali slapstytis, palikti šalį ir taip išvengti galimo griežtesnio įkalinimo.

Absurdiški argumentai

"Melis turėjo būti paleistas, nes laikoma, kad jis atliko bausmę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad prokurorai prašo Meliui pridėti dar trejus metus, apeliacinis teismas kovo 9 dieną priėmė sprendimą dėl Melio arešto", — pasakė Burda.

"Tačiau pagal Lietuvos baudžiamojo proceso kodeksą prevencinė priemonė arešto ir sulaikymo forma negali būti taikoma nuteistajam. Vienintelis motyvas, kurį dabar turėjo teismas, buvo tas, kad Melis gali pabėgti iš Lietuvos", — pridūrė advokatas.

Anot advokato, toks motyvas "iš principo skamba absurdiškai".

"Kadangi tai nerealu — šiandieninės technologinės priemonės leidžia atsekti bet kokį kaltinamąjį, be to, sienos yra uždarytos dėl pandemijos. Anksčiau buvo sakoma, kad Melis gali padaryti naują nusikaltimą. Tai taip pat yra absurdas. Na, nejaugi Melis nueis kur nors, suras tanką ir vėl pradės šaudyti tuščiais sviediniais į orą ir laužyti tvoras? Visa tai yra panašu į kliedesį, kažkokią paranoją", — pasakė Burda.

Dvigubi standartai

Svarbiausia šiame sprendime yra tai, kad "apeliacinis teismas, galbūt ateityje, priims sprendimą, pasunkinantį Melio bausmę", ir siekiant užtikrinti galimą bausmę, jis buvo uždarytas į areštinę, pažymėjo agentūros pašnekovas.

"Tai yra, išeina, kad teismas tuo atvirai pareiškė, kad po kurio laiko jis yra pasirengęs priimti sprendimą sugriežtinti bausmę Meliui. Bet tada iškart kyla klausimas: o kur šiuo atveju yra teisingumo nepriklausomybė, kur yra jos nešališkumas? Kur yra nekaltumo prezumpcija?" — pridūrė Burda.

Jis priminė, kad "Sausio 13-osios byloje" yra Genadijus Ivanovas, kuriam anksčiau tas pats teismas Vilniuje paskyrė 4 metų kalėjimo nuosprendį.

"Tačiau nuosprendis neįsigaliojo, ir dabar Ivanovas yra su rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Nuosprendis jo atžvilgiu iš tikrųjų neįsigaliojo, nes jis nė vienos dienos nepraleido pataisos namuose. Hipotetiškai Genadijus Ivanovas galėjo teismo proceso metu bausmę atlikti du kartus", — pasakė advokatas.

Tačiau, atsižvelgiant į situaciją su Meliu, galima kalbėti apie selektyvų, iškreiptą teismų teisės aiškinimą konkretaus asmens atžvilgiu, pabrėžė advokatas.

"Jei Melio atveju teismo teisingumas būtų nuoseklus, jis laikytųsi tos pačios pozicijos visų kaltinamųjų atžvilgiu. Tačiau jei vienam asmeniui taikomas vienas standartas, o kitiems — kitas, tada kyla klausimas: o kodėl? Nes Melis, gyvenantis Kaliningrade, atvyko į Lietuvą vaistų ir čia buvo areštuotas, o kitas asmuo, turintis leidimą, gyvena Lietuvoje ir niekur neišvažiavo?" — pažymėjo Burda.

Teisingumo ir humaniškumo sutrypimas

Melio advokatai rengia skundą, kurį jie turi teisę per 20 dienų nuo dabartinio teismo sprendimo pateikti kitai apeliacijos komisijai, pranešė advokatas. "Tačiau gali būti taip, kad naujoji kolegija nespės nagrinėti šio klausimo", — pridūrė Burda.

"Mes siūlėme teismui ieškoti kompromiso, kad Melis, kaip užsienio pilietis, neturintis leidimo gyventi šalyje (o jo vizos galiojimo laikas baigėsi 2014 m.), būtų apgyvendintas perkeltų užsienio asmenų centre. Ir jis ten galėtų laukti sprendimo. Ir tai būtų humaniškas požiūris į kitos valstybės pilietį, dėl kurio kyla ginčas — kaltas jis, ar ne... Bet situacijoje su Meliu buvo ignoruojamos ne tik teisės normos, bet ir humanizmo principai", — pasakė Burda.

Melis neturėtų būti laikomas kartu su prievartautojais, žudikais ir kitais nusikaltėliais, kaip yra dabar, mano advokatas. "Bet dabar Jurijus Melis grįžta į tardymo izoliatorių Vilniuje, kur lauks įvykių plėtros. Tai yra, galima pasakyti, kad jo suėmimas dabar yra de facto bausmės pratęsimas be de jure teismo sprendimo", — pažymėjo Burda.

Pasak advokato, kovo 9 d. teismui priėmus sprendimą dėl Melio arešto, tas "visiškai nusivylęs bet kokiu Lietuvos teisingumo sąžiningumu ir iš viso atsisakė dalyvauti bet kokiuose teismo posėdžiuose bet kokia forma".

"Melis mano, kad jis neturėtų būti tuo baubu, kuriuo gąsdins Lietuvos žmones ir sakys, kad jis neva naikino Lietuvos žmones ir Lietuvos nepriklausomybę", — apibendrino Burda.

Rusija piktinasi Lietuvos teisminės sistemos neteisėtumu Jurijaus Melio atžvilgiu ir nepaliks šios situacijos be pasekmių, praėjusį penktadienį pasakė oficiali užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Apeliacinio teismo sprendimą dėl Melio arešto. Rusijos Federacija reikalauja nutraukti cinišką tyčiojimąsi iš teisingumo ir konkretaus asmens, atkreips ES institucijų dėmesį į tokį neteisėtumą, pridūrė Zacharova.

Sausio 13-osios įvykių byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo "Sausio 13-osios įvykių bylos" teismo posėdžiai. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie vyko į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, nužudė sovietų kareiviai, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 m. sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės, remdamiesi oficialios ekspertizės išvadomis, nurodo, kad 1991 m. įvyko provokacija, o šaudė į Vilniaus gyventojus iš namų stogų. Už tai, kas įvyko 1991 m. sausį Vilniuje, buvo atsakinga JAV CŽV — Amerikos žvalgyba mokė ir apginklavo Lietuvos nacionalistus, apie tai buvo pasakota nuotraukų parodoje, skirtoje tų įvykių 30-osioms metinėms, vykusioje šių metų sausį Maskvoje, Rusijos Federacijos Visuomeniniuose rūmuose.

2019 m. kovo mėn. Vilniaus apygardos teismas pripažino 67 Rusijos Federacijos piliečius kaltais 1991 m. įvykiuose. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, iš jų dviem — sovietų armijos atsargos pulkininkui Juriui Meliui, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 m., paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketveri metai.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl vadinamosios "Sausio 13-osios bylos" teismo proceso, pavadinęs jį "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, kuris neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 m. liepos mėn. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas inicijavo bylą prieš Lietuvos generalinius prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1991 m. metų įvykių Vilniuje nagrinėjimo rezultatus.

Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai patikimai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, vyko tuo laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė ir buvo TSRS dalis. 1991 m. sausio įvykiuose Vilniuje TSRS kariškiai atliko savo tarnybines pareigas ir elgėsi pagal sovietinius TSRS įstatymus, pabrėžė Tyrimų komitetas.

2019 m. rugsėjį Melis nusiuntė kreipimąsi į ESBO atstovus, kuriame nurodė nepakeliamas kalinimo Lietuvos kalėjime sąlygas kartu su nusikaltėliais ir grėsmę savo gyvybei. Kaip Melis priminė savo kreipimesi, jo veiksmai 1991 metų sausį buvo išreikšti tik tuo, kad jis vairuodamas tanką sulaužė tvorą prie Vilniaus televizijos centro ir savo vado nurodymu tris kartus iššovė į orą tuščiais šoviniais. Melis pažymėjo, kad kaltinime nebuvo nurodytas nė vienas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo dėl jo veiksmų.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Lietuva, teismas, Jurijus Melis
Temos:
Sausio 13-osios byla (130)
Vilnius, archyvinė nuotrauka

VSD skelbia apie žvalgybos atstovus diplomatinių darbuotojų tarpe

(atnaujinta 20:12 2021.05.11)
VSD ataskaitoje teigiama, kad užsienio valstybių žvalgybos atstovai gali dirbti šalyje po diplomatine priedanga

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Valstybės saugumo departamentas paskelbė metinę institucijos veiklos ataskaitą už praėjusius metus, praneša departamento spaudos tarnyba.

Dokumente teigiama, kad 2020 metais buvo nustatyta virš dviejų šimtų Lietuvos piliečių, su kuriais kontaktavo ar bandė užmegzti ryšį VSD dominantys užsienio ŽST atstovai. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti. 

"VSD aktyvių veiksmų dėka buvo nutraukti iki dvidešimties Lietuvos piliečių bandymų verbuoti", — teigiama pranešime.

Departamentas teigia, kad užsienio valstybių žvalgybos atstovai gali dirbti šalyje po diplomatine priedanga. Ataskaitoje tvirtinama, kad "nedeklaruotą žvalgybinę veiklą Lietuvoje vykdo Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ir keletas kitų užsienio valstybių ŽST", kai kurių iš jų ŽST atstovai ar su ŽST siejami darbuotojai “sudaro trečdalį diplomatinio personalo jų atstovybėse Lietuvoje".

"Neretai savo tikslams pasiekti priešiškų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybos pasitelkia netradicinius metodus, naudoja minkštąja galią, siekia paveikti procesus, turinčius įtakos ir Lietuvos konstitucinių pagrindų apsaugai", — teigiama dokumente.

Be to, 2020 metais VSD fiksavo kibernetinių grupuočių, siejamų su kitų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybomis, atakas prieš kitų šalių valstybės institucijas pasinaudojant Lietuvos subjektų informacinių technologijų infrastruktūra. VSD duomenimis, prieš Lietuvos informacinių technologijų sistemas atakas daugiausiai vykdė su Rusija siejami subjektai.

Lietuvo valdžia vis dažniau skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Šiuo pretekstu Baltijos šalys aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, organizuoja bendras karines pratybas Baltijos regione ir leidžia NATO dislokuoti pajėgas savo teritorijose. 

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto aljansas naudoja Vakarų isteriją, siekdamas dislokuoti prie Rusijos sienų kuo daugiau karinio kontingento ir technikos.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad ji nieko neketina pulti.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama ir apie įvairius kibernetinius išpuolius. Dažniausiai jie priskiriami "rusų hakeriams" arba užsimenama, kad juos įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų nepateikta.

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Dar šia tema
"Politico" įvardijo galimas Putino ir Baideno susitikimo vietas
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
Lietuvos VSD ataskaita ne nustebino, o pralinksmino — atskleidė pikantiškas istorijas
Lietuva siekia apkaltos rekordų. Ar Nausėda taps nauja auka
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas

JAV prezidento vizitas Lietuvoje "jau nebėra fantazija", pareiškė Nausėda

(atnaujinta 19:24 2021.05.11)
Pastaruoju metu respublika dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas, sakė valstybės vadovas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad galimybės, jog Lietuvą 2023 metais aplankys jo kolega Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas, nereikėtų laikyti "fantazija". Tai jis pareiškė per diskusiją apie Lietuvos užsienio politikos perspektyvas, kurią transliavo Rytų Europos studijų centras (RESC) savo paskyroje Facebook

Pasak Lietuvos vadovo, pastaruoju metu Lietuva dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas.

"Mes šiuo klausimu dirbame jau nuo praėjusių metų, tik pernelyg daug apie tai nekalbėjome ir šiandien apie tai dar labai garsiai trimituoti neverta, nes sprendimai nėra priimti", – sakė Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad atliktas darbas jau duoda tam tikrų rezultatų.

"Darbas, kurį padarėme, jau duoda tam tikrą įdirbį, ir aš tikiu, kad 2023 metais NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nebėra kažkokia fantazija. Tai yra realus klausimas, dėl kurio bus apsispręsta ateityje. 2022 metais jau yra nuspręsta, kur tai bus, o 2023 metais  [...] Vilnius gali įgyti šią garbę ir šią atsakomybę pamatyti visus, įskaitant ir JAV prezidentą. Reikalingas politinis, diplomatinis darbas ir visos institucijos įsijungia į tai ir visos nuoširdžiai vieningai dirba", – sakė Nausėda.

Baltijos šalys paprastai ragina NATO šalis bendradarbiauti gynybos srityje ir dalyvauti bendrose pratybose, vadovaujantis tuo, kad neva egzistuoja nuolatinė Rusijos "grėsmė".

Tuo tarpu Maskva ne kartą pareiškė, kad neketina nieko pulti ir yra suinteresuota ramia situacija pasienyje. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Tegai:
Vilnius, Gitanas Nausėda, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija
Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO
Nėštumas

Mokslininkai išsiaiškino, kuo pavojingas stresas nėštumo metu

(atnaujinta 17:55 2021.05.10)
Pažymima, kad mokslininkai ištyrė dvi pelių grupes — vienos patelės nėštumo metu patyrė stresą, kitos — ne

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Nėštumo metu patiriamas stresas gali ne tik sukelti vaikui astmą, bet ir perteikti ateinančioms kartoms, Argentinos mokslininkai dirba prie to galutinio įrodymo, pranešė Matansa universiteto mokslo populiarinimo agentūra CTyS-UNLaM, rašo RIA Novosti.

"Ilgą laiką buvo tiriamas streso motinai nėštumo metu poveikis jautrumui astmai... Mes tam pradėjome tyrimą su pelėmis, kad tai patvirtintume ir pamatytume poveikį", — agentūra cituoja Argentinos tyrimų tarybos mokslininką Ignacio Fenoi. 

Mokslininkai ištyrė dvi pelių grupes — vienos moterys nėštumo metu patyrė stresą, kitos — ne. "Mes nustatėme, kad patyrusių stresą patelių palikuonys padidino alerginės pneumonijos dažnį", — sakė Fenoi.

Antrasis mokslininkų uždavinys buvo nustatyti, ar tokia įtaka perduodama per kartą.

"Mes leidome palikuonims augti, netaikydami jiems jokių pokyčių, ir tada apvaisinome, kad patvirtintume, ar palikuonys turi padidėjusį polinkį į astmą. Patelės, net jei nėštumo metu nepatyrė streso, turės daugiau palikuonių sergančių astma", — sakė mokslininkas.

Mokslininkai dabar tęs savo trečiosios kartos tyrimą, kad nustatytų, kaip toli kartų kartos gali paveikti ir sukelti astmą. Jų nuomone, tai įmanoma.

Tegai:
liga, nėštumas