Sausio 13-osios memorialas

KGB veteranas: "išdavikas Maskvos" perspėjo radikalus Lietuvoje 1991-aisiais

(atnaujinta 14:36 2021.03.16)
Kaip pažymėjo Kobiakovas, per 1990-uosius ir 1991 metų pradžioje LTSR buvo nustatyti neteisėtai dirbę CŽV, Didžiosios Britanijos žvalgybos MI-6, Lenkijos ir Vokietijos specialiųjų tarnybų darbuotojai

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Lietuvos nacionalistai ir už jų stovėję didžiausių Vakarų specialiųjų tarnybų darbuotojai 1991 metų sausį iš anksto žinojo, kad į Vilnių atvyks sovietų specialiosios pajėgos, įskaitant "Alfa" grupę — apie tai juos išsamiai įspėjo tam tikras asmuo, paskambinęs iš TSKP CK pastato Maskvoje, po to radikalai ir jų kuratoriai surengė provokaciją prieš saugumo pajėgas, negailestingai šaudydami į civilius Vilniaus gyventojus, papasakojo TSRS KGB veteranas Jurijus Kobiakovas.

1970–1980 metais jis dirbo TSRS KGB Penktosios valdybos antrajame skyriuje, kuris užsiėmė kovos su nacionalizmu ir ekstremistinėmis apraiškomis problemomis, nuo 1986 m. buvo šio skyriaus viršininkas, o 1988–1991 metais, likdamas KGB aktyviojo rezervo karininku, dirbo TSKP CK Administracinių organų skyriaus (nuo 1989 metų — Valstybinis teisės skyrius) valstybės saugumo organų sektoriuje.

Savo straipsnyje žurnale "Krašto apsauga" "Lietuvos TSR, 1988–1990 metai: perestroika ar išdavystė?" Kobiakovas pažymėjo, kad devintojo dešimtmečio pabaigoje tarp jo tarnybinių pareigų buvo ir situacijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nagrinėjimas.

"Informacijos apimtis iš šių respublikų, įskaitant ir per KGB organus, leido SSKP vadovams suprasti, kas iš tikrųjų vyksta Baltijos šalyse ir kituose regionuose ir kuo visa tai neišvengiamai gali baigtis", — cituoja RIA Novosti Kobiakovo žodžius.

Visų pirma, Komunistų partijos vadovybei buvo siunčiama informacija apie "Sąjūdžio" — Lietuvos separatistų organizacijos, kuri atvirai pareiškė, kad jos pagrindinis tikslas yra "atkurti Lietuvos nepriklausomybę", veiklą.

"Per 1990 metus ir 1991 metų pradžioje Lietuvoje valstybės saugumo organai nustatė neteisėtai dirbančius CŽV, Didžiosios Britanijos žvalgybos MI-6, Lenkijos ir Vokietijos specialiųjų tarnybų darbuotojus, kurie vadovavo "Sąjūdžiui" ir kitoms nacionalistinėms organizacijoms, o iš tikrųjų — valdė, kaip dabar sakoma, "spalvotosios revoliucijos" Lietuvoje procesą", — nurodė Kobiakovas.

Tuo tarpu Lenkijoje valdžioje jau buvo judėjimas "Solidarumas", kurį palaikė NATO šalių slaptosios tarnybos su JAV priešakyje.

Išdavikiškas skambutis

Pasak Kobiakovo, KGB antrosios centrinės valdybos analitikos skyriaus "A" viršininkas generolas majoras Viačeslavas Široninas tuo metu paviešino informaciją, kad 1990 metais į Lietuvą atvykęs Amerikos pilietis Andrius Eiva tapo "Sajūdžio" lyderio Vytauto Landsbergio konsultantu.

"Jis tyrinėjo galimybę parengti sukilėlių judėjimą, planavo rengti kursus "reindžeriams", mokė kovotojus iš nacionalistų tarpo, kaip naudoti granatas ir Molotovo kokteilius prieš sovietų šarvuočius ir tankus. 190 metų balandį už šią veiklą jam buvo uždraustas įvažiavimas į TSRS, tačiau tų pačių metų gruodį Eiva vėl atvyko į Lietuvą. Kartu su juo į Vilnių atvyko grupė CŽV agentų, kurie netrukus pasirodė Landsbergio aplinkoje. Vėliau Landsbergis pareiškė, kad Amerikos "specialistas" Eiva atliko "teigiamą vaidmenį" sausio įvykiuose", — prisimena Kobiakovas.

Andrius Eiva (dar žinomas kaip Andrius Eitavičius) buvo mūšių miesto sąlygomis specialistas ir turėjo partizanų bei diversijų darbo Afganistane patirties; kaip Lietuvos vyriausybės konsultantas jis tyrinėjo "partizanų judėjimo" organizavimo galimybes, keliavo po užsieniečiams uždarus rajonus — tai buvo aprašyta nuotraukų parodos, skirtos 1991 metų įvykių Vilniuje 30-mečiui ir vykusios šių metų sausį Maskvoje Rusijos Federacijos visuomenės rūmuose, medžiagose.

Situacijos Lietuvos TSR įkaitinimo kontekste nacionalistai ir separatistai toliau gviešėsi valdžios — 1991 m. sausio 8–9 dienomis į respubliką buvo perkelti 76-osios gvardijos oro desanto divizijos ir kitų padalinių kariškiai. Sausio 11 dieną Tarybų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas buvo priverstas reikalauti nutraukti antikonstitucinius veiksmus Lietuvoje ir atkurti sąjunginės TSRS Konstitucijos veikimą. Buvo sprendžiamas klausimas dėl tvarkos atkūrimo Lietuvoje ir specialios respublikos valdymo tvarkos įvedimo, prisimena Kobiakovas.

"Svarbu pažymėti, kad tomis dienomis valstybės saugumo organai užfiksavo skambutį nacionalistų lyderiui Landsbergiui (tuo metu tapusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku) iš TSKP CK pastato, kurio metu nenustatytas Maskvos abonentas informavo jį apie detalius sovietų saugumo pajėgų ir į Vilnių atvykusios "Alfos" grupės, kuri kartu su desantininkais turėjo perimti televizijos centro ir televizijos bokšto kontrolę Lietuvos sostinėje, veiksmų planus", — rašo Kobiakovas.

"Gavę šią informaciją, "Sąjūdžio" nariai ir jų kuratoriai iš Vakarų specialiųjų tarnybų surengė masinę "protesto akciją prieš televizijos bokšto užgrobimą", o ant netoliese esančių namų stogų buvo jų snaiperiai. Būtent jie negailestingai apšaudė savo tautiečių minią", — priduria KGB veteranas.

Tarp žuvusiųjų buvo ir "Alfos" (TSRS KGB septintosios valdybos grupės "A") leitenantas Viktoras Šackichas, kuris buvo nužudytas šūviu į nugarą, be to, kulka praėjo tarp šarvų plokščių iš viršaus žemyn, primena Kobiakovas.

Lietuvos teisingumo keistenybės

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė apie respublikos nepriklausomybės atkurimą. 1991 metų sausį Lietuvoje prasidėjo nesankcionuotos protesto akcijos, į respubliką buvo perkelti specialiųjų pajėgų kariai. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė radijo ir televizijos centro link. Per susirėmimus prie televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo "Sausio 13-osios įvykių bylos" teismo posėdžiai. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, nužudė sovietų kariai, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės, remdamiesi oficialios ekspertizės išvadomis, nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o į Vilniaus gyventojus šaudyta iš namų stogų.

2019 m. kovo mėn. Vilniaus apygardos teismas pripažino 67 Rusijos Federacijos piliečius kaltais dėl 1991 m. įvykių. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, iš jų dviem — sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 m., ir Lietuvoje gyvenančiam buvusiam karininkui Genadijui Ivanovui — paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl vadinamosios "Sausio 13-osios bylos" teismo proceso, pavadindama jį "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, kurios neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 m. liepos mėn. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas inicijavo bylą prieš Lietuvos generalinius prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1991 m. metų įvykių Vilniuje nagrinėjimo rezultatus.

Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, vyko tuo laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė ir buvo TSRS dalis. 1991 m. sausio įvykiuose Vilniuje TSRS kariškiai atliko savo tarnybines pareigas ir elgėsi pagal sovietinius TSRS įstatymus, pabrėžė Tyrimų komitetas.

2019 m. rugsėjį Melis nusiuntė kreipimąsi į ESBO atstovus, kuriame nurodė nepakeliamas kalinimo Lietuvos kalėjime kartu su nusikaltėliais sąlygas ir grėsmę jo gyvybei. Kaip Melis priminė savo kreipimesi, jo veiksmai 1991 metų sausį buvo tik tokie, kad jis vairuodamas tanką sulaužė tvorą prie Radijo ir televizijos centro ir savo vado nurodymu tris kartus iššovė į orą tuščiais šoviniais. Melis pažymėjo, kad kaltinime nebuvo nurodytas nė vienas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo dėl jo veiksmų.

2021 metų kovo 12 dieną pasibaigė Melio septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir jis turėjo būti paleistas. Tačiau kovo 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė Melį suimti 20 parų laikotarpiui, atsižvialgdamas į tai, kad Lietuvos generalinė prokuratūra siekia sugriežtinti bausmę — pratęsti Melio laisvės atėmimo bausmę dar trejiems metams. Pranešimas apie sprendimą numatytas kovo 31 d. Kaip matyti iš teismo kovo 9 dienos sprendimo, prokuratūra tokios priemonės būtinumą paaiškino tuo, kad Melis yra užsienio pilietis, o išėjęs į laisvę jis neva gali slapstytis, išvykti iš šalies ir taip išvengti galimos griežtesnės bausmės.

Lietuvos apeliacinis teismas, areštavęs Melį, pažeidė ne tik įstatymo normas, bet ir humanizmo principus, panaudojęs tuo metu absurdiškus argumentus, pareiškė Melio advokatas Ryšardas Burda. Jis, taip pat dar viena Melio advokatė Galina Kardanovskaja, pranešė, kad Melis apskundė Apeliacinio teismo sprendimą skirti jam areštą.

Rusija piktinasi Lietuvos teisminės sistemos neteisėtumu Jurijaus Melio atžvilgiu ir nepaliks šios situacijos be pasekmių, teigė oficiali Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Apeliacinio teismo sprendimą dėl Melio arešto. Rusijos Federacija reikalauja nutraukti cinišką tyčiojimąsi iš teisingumo ir konkretaus asmens ir atkreips ES institucijų dėmesį į tokį neteisėtumą, pridūrė Zacharova.

Tegai:
TSRS, KGB, Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla (129)
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Balsavimas, archyvinė nuotrauka

Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje paskelbti prieštaraujantys Konstitucijai

(atnaujinta 16:36 2021.04.19)
Tuo tarpu Seimo pirmininkė pareiškė, kad pati tokių rinkimų idėja nėra klaidinga, todėl reikėtų susitarti dėl atitinkamos pataisos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja respublikos Konstitucijai. Tai nurodyta teismo sprendime.

Tiesioginiai Lietuvos mero rinkimai buvo įvesti 2015 metais. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Anksčiau juos rinkdavo savivaldybių tarybos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nenustebino. Tačiau ji abejoja, ar pati tiesioginių mero rinkimų idėja yra klaidinga.

Parlamento vadovė nurodė, kad tiesioginius rinkimus palaiko iki 80 procentų gyventojų, o aktyvumas padidėjo.

"Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą",— Facebook rašo Seimo pirmininkė.

Tuo pačiu Čmilytė-Nielsen pažymi, kad yra keletas "niuansų". Visų pirma, savivalda gali virsti uždara "kunigaikštyste".

"Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai", — sakė ji.

Seimo pirmininkė kviečia visas politines jėgas aptarti šį klausimą ir susitarti dėl Lietuvos Konstitucijos pataisos.

"Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio", — apibendrino ji.

Savo ruožtu "šešėlinis ministras pirmininkas", opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad "valstiečiai" palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją ir pasisako už jų įteisinimą, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Pasak Karbauskio, gebėjimas išsirinkti sau merą padidina ir pasitikėjimą vietos valdžia, didėja ir merų atsakomybė gyventojams.

"Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei", — pareiškė jis.

LVŽS lyderis pažymėjo, kad 2014 metais, Kai buvo priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų, jį palaikė maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

"Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta", sako Karbauskis.

 Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo politikas.

Tegai:
rinkimai
Riešutai

Įvardyta saugi riešutų dienos norma

(atnaujinta 10:35 2021.04.19)
Mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per dieną žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 60 gramų riešutų, apie tai AiF pasakojo Federalinės mitybos ir biotechnologijos tyrimų centro mitybos specialistė, medicinos mokslų kandidatė Natalija Denisova.

Kaip paaiškino ekspertas, norma yra 30-50 gramų riešutų, o daugiau nei 60 gramų — "papildomos kalorijos". "Šimtas gramų riešutų yra 500–600 kilokalorijų, o tai gali iššaukti nemalonius virškinimo trakto sutrikimus", — perspėjo ji.

Anot jos, per dieną rekomenduojama suvartoti pavyzdžiui, migdolus ar lazdyno riešutus — 10–12 vnt., kedro riešutus — valgomąjį šaukštą.

Kaip pažymėjo ji, riešutai, nepaisant to, kad yra riebalų, sugeba sumažinti "blogojo" cholesterolio kiekį. Taigi mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką.

Tuo pačiu metu omega-3, kuris laikomas naudingiausiu širdžiai ir kraujagyslėms, kiekio lyderis yra graikinis riešutas.

Tegai:
sveikata, lazdyno riešutai
Temos:
Medicina ir sveikata