Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu

Nausėda papasakojo, kaip dalyvavimas NATO operacijose įtvirtina Lietuvos saugumą

(atnaujinta 18:41 2021.03.16)
Šiuo metu Lietuvos kariai tarnauja Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, taip pat jūrų operacijose Indijos vandenyne ir Viduržemio jūroje

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Antradienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir misijose aptarti.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Встреча президента Литвы Гитанаса Науседы с министром обороны Арвидасом Анушаускасом и командующим Вооруженными силами Литвы Вальдемарасом Рупшисом
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu

Pasak šalies vadovo, Lietuvos įsitraukimas į NATO, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų operacijas bei misijas įtvirtina šalies, kaip aktyvios globalaus saugumo dalyvės ir patikimos sąjungininkės, vaidmenį.

"Veikdami išvien su sąjungininkais ir partneriais, kaupiame vertingą patirtį ir siunčiame gerų signalų apie mūsų karių profesionalumą ir puikią parengtį. Aktyvus įsitraukimas į tarptautines operacijas įtvirtina ir mūsų šalies saugumą", — sakė prezidentas.

Susitikime krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas pristatė Lietuvos dalyvavimą konkrečiose tarptautinėse operacijose ir misijose, kokių rezultatų iki šiol pasiekta ir su kokiais iššūkiais susiduriama. Atskirai aptarta NATO karinė misija Afganistane ir šiuo metu vykstančios diskusijos dėl jos likimo.

Встреча президента Литвы Гитанаса Науседы с министром обороны Арвидасом Анушаускасом и командующим Вооруженными силами Литвы Вальдемарасом Рупшисом
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu

Seimas yra suteikęs mandatą Lietuvos kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams dalyvauti 11 tarptautinių operacijų ir misijų. Lietuvos kariai šiuo metu tarnauja Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, taip pat jūrų operacijose Indijos vandenyne ir Viduržemio jūroje.

Šių metų pabaigoje prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba spręs dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir misijose 2022–2023 m. laikotarpiu.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, NATO
Vladimiras Putinas

"Mes turime storą odą". JAV įvertino Putino žodžius apie Šerchaną ir Tabakį

(atnaujinta 11:11 2021.04.22)
Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Maskva nori palaikyti gerus santykius su visomis šalimis, tačiau kai kurios "be jokios priežasties kabinėjasi prie  Rusijos". Šiame kontekste Rusijos vadovas priminė Kiplingo knygą "Mauglis"

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. JAV prezidento spaudos sekretorė Jen Psaki pakomentavo Rusijos lyderio Vladimiro Putino žodžius apie Šerchaną ir šakalą Tabakį iš Kiplingo "Mauglio", kuriuos jis išsakė per savo pranešimą Federalinei asamblėjai, praneša RIA Novosti.

Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Maskva nori palaikyti gerus santykius su visomis šalimis, tačiau kai kurios "be jokios priežasties kabinėjasi prie  Rusijos". Šiame kontekste Rusijos vadovas priminė Kiplingo knygą "Mauglis".

"Ir, žinoma, aplink juos nuolat sukasi maži "Tabakiai", kaip ir aplink Šerchaną. Viskas yra kaip pas Kiplingą: jie loja, kad įsiteiktų savo suverenui", — atkreipė dėmesį Rusijos prezidentas.

JAV prezidento spaudos sekretorė Jen Psaki trumposios konferencijos Baltuosiuose rūmuose metu buvo paklausta, ar Vašingtonas asmeniškai priėmė šiuos Rusijos valstybės vadovo žodžius.

"Nemanau, kad tai, ką sako prezidentas Putinas, mes priimame asmeniškai. Mes turime storą odą", — žurnalistams sakė Psaki.

Per savo pranešimą Federalinei asamblėjai Rusijos vadovas taip pat sakė, kad šalies interesams prieštaraujančių provokacijų organizatoriai gailėsis to, ką padarė, "kaip jau seniai nėra gailėjęsi". Valstybės vadovas pažymėjo, kad Rusija turi savo interesų, kuriuos ji gina ir gins remdamasi tarptautine teise, kaip daro ir kitos valstybės. Jei kas nors atsisakys suprasti "šį akivaizdų dalyką" ir pasirinks egoistinį ir arogantišką toną, tada Maskva ras, kaip apginti savo poziciją.

Pasak Rusijos prezidento, santykiuose su kitomis šalimis Rusija pati nustatys, kur eina vadinamoji raudona linija. Putinas atkreipė dėmesį, kad Maskva elgiasi santūriai, "galima sakyti kukliai, dažnai visai nereaguoja į nedraugiškus veiksmus ir tiesioginį chamiškumą".

Tegai:
JAV, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į Fedaralinę asamblėją
"Sugebėjome užbėgti įvykiams už akių". Putinas įvertino COVID-19 situaciją Rusijoje
Putinas pareiškė, kad Rusija gins savo interesus
Katedros aikštė Vilniuje

Lietuva užsiminė apie galimą Rusijos diplomatų išsiuntimą

(atnaujinta 11:06 2021.04.22)
Pasak Lietuvos prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės, Gitanas Nausėda visiškai palaiko Čekijos veiksmus

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lietuvos valdžia kaip solidarumo su Čekija žingsnį svarsto galimybę išsiųsti Rusijos ambasados ​​Vilniuje darbuotojus iš respublikos. Pasak prezidento Gitano Nausėdos patarėjos Astos Skaisgirytės, šis klausimas yra svarstomas, praneša TASS su nuoroda į jos komentarą žiniasklaidai.

"Dabar diplomatiniais kanalais su savo sąjungininkais tariamės, kaip solidarumą (Čekijai) geriausia būtų visiems kartu išreikšti. Prezidentas visiškai remia Čekijos veiksmus", – pareiškė Skaisgirytė.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų bus išsiųsti iš šalies ir per 48 valandas turi išvykti, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Balandžio 18-osios vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad persona non grata paskelbti 20 ambasados ​​darbuotojų, kurie privalo išvykti iš šalies per 24 valandas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų prisidėjimą prie sprogimo Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Savo ruožtu Lietuvos URM vadovas Gabrielis Landsbergis  išreiškė visišką paramą ir solidarumą Čekijai ir pažadėjo Lietuvos pagalbą Čekijos ambasadai Maskvoje bei galimybę svarstyti kitus solidarumo veiksmus.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Čekija paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos
Ambasados Rusijoje darbas yra paralyžiuotas, pareiškė Čekijos URM vadovas
Rusijos URM sprogimų Čekijoje tyrimą pavadino "marazminiu paradu"
Ingrida Šimonytė

Kur pinigai, Ingrida? Lėšų ES paskirstymas Lietuvoje "įslaptintas"

(atnaujinta 11:51 2021.04.22)
Vyriausybė slapta rengia planą, kaip atkurti koronaviruso pandemijos pažeistą ekonomiką ir paskirstyti Lietuvai iš ES konsoliduoto biudžeto skirtas lėšas. Prezidentas ir opozicija jau išreiškė susirūpinimą dėl neskaidrių ministrų kabineto veiksmų

Kaip žinoma iš Europos Komisijos pranešimų, krizei dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje įveikti iš ES biudžeto bus skirta beveik 2,2 mlrd. eurų. Suma įspūdinga. Kokiais tikslais vyriausybė ketina pinigus išleisti?

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — vyriausybei sako profesionalus ekonomistas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

O atsakymas — tyla. Opozicija taip pat domisi, kur valdančiosios partijos ketina išleisti tiek pinigų. O vyriausybės konsultacijas su verslo bendruomene, opozicijoje esančių "valstiečių" ("Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos") lyderis Ramūnas Karbauskis pavadino ne kitaip, nei "pasityčiojimu".

Ką norėjo pasakyti Karbauskis? Nesunku atspėti. Akivaizdu, kad didžioji dalis Europos pagalbos atiteks Lietuvos privačioms įmonėms, vienaip ar kitaip susijusioms su konservatoriais ir liberalais. Visi kiti gaus tik "likučius nuo ponų stalo".

Prisimenant garsiausius korupcijos skandalus naujausioje Lietuvos istorijoje, nesunku pastebėti, kad beveik kiekvienoje kyšo konservatorių ausys. Tai ir didžiausia afera dėl naftos bendrovės "Mažeikių nafta" pardavimo amerikiečiams, už kurią iš nuskurdusio Lietuvos biudžeto buvo sumokėta beveik milijardas litų. Vėliau sekė nešvarūs darbai dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir naujos atominės elektrinės statybos planai, kuriems buvo sukurtos dvi korporacijos - LEO LT ir Visagino atominė elektrinė. Po to dviejų komercinių bankų — "Snoro" ir Ūkio banko — garsūs bankrotai. Sako, kad Lietuvos galingieji gerai pasišildė rankas prie SGD terminalo "Independence" projekto. Kiek pinigų iš visų mokesčių mokėtojų kišenių į politikų kišenes ir slaptus partijos fondus ištekino visi šie "projektai"? Tikriausiai net patys aferų iniciatoriai nesuskaičiuoja.

O dabar laukia naujas iššūkis. Kaip "gražiai ir nepastebimai" išplėšti bent pusę iš 2,2 milijardo eurų, kuriuos ketinama nutekinti iš konsoliduoto Europos Sąjungos biudžeto į Lietuvą?

Naivus prezidentas Gitanas Nausėda dar per rinkimų kampaniją piešė spalvingą "gerovės valstybės" vaizdą rinkėjams. O dabar yra reali galimybė bent iš dalies įgyvendinti šias rožines svajones. Juk mažai Lietuvai du milijardai eurų yra reikšminga suma. Jei su ja elgiamasi racionaliai ir sąžiningai, tai gali pajausti dauguma šalies gyventojų. Ypač vargšai ir socialiai pažeidžiami. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad šie pinigai turėtų būti nukreipti struktūrinėms reformoms, o vyriausybės planas turėtų būti kuo labiau derinamas su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Bet vargu ar to imsis vietos milijonieriai — pagrindiniai dabartinės nutarties rėmėjais. Juk seniai žinoma, kad konservatoriai yra pagrindiniai stambaus verslo lobistai, priešingai nei buvę valdantieji "valstiečiai" ir "lenkai", ginantys vidutinio ir smulkaus verslo interesus.

Pavyzdžių nereikia toli ieškoti. Pirmąją daugiamilijoninę kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl pandemijos, gavo turizmo sektoriaus monopolistas — "Novaturas", kuriame dirba mažiau nei šimtas darbuotojų. Ir tai tuo metu, kai, remiantis Lietuvos turizmo verslo asociacijos informacija, turizmo sektoriuje dirba daugiau nei 55 tūkst. Asociacija taip pat priminė, kad smulkusis ir vidutinis turizmo verslas sukuria 70 procentų Lietuvos turizmo BVP, tačiau jis negavo ir negavo jokios realios ir išskirtinės vyriausybės paramos, skirtingai nei "Novaturas".

Taigi mes atidžiai stebime finansų magų rankas, įsisavinant milijardus dolerių investicijų į Lietuvą iš Europos biudžeto.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
lėšos, Ingrida Šimonytė