Saulius Skvernelis

"Pervažiavo buldozeriu": buvęs Lietuvos premjeras pasipiktino valdančiųjų veiksmais

(atnaujinta 17:16 2021.03.16)
Pasak LVŽS atstovų, partija būtinai kreipsis su šiuo klausimu į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Valdančioji partija pažeidė Lietuvos Seimo statutą, pareiškė opozicinės frakcijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) nariai.

Prezidentūra
© Sputnik / Владислав Адамовский

Seimo deputatė, LVŽS partijos narė Audronė Jankuvienė Facebook papasakojo, kad pažeidžiant Seimo statutą, į šiandienos posėdžio pagrindinę darbotvarkę nebuvo įtrauktas Sauliaus Skvernelio, Luko Savicko ir kitų opozicijos atstovų teiktas įstatymo projektas, kad klausimą dėl karantino tęsimo ilgiau kaip keturis mėnesius privalo svarstyti Seimas.

"Parlamentinė kontrolė itin svarbi, kai sprendimai daro esminį poveikį asmenų konstitucinėms teisėms ir laisvėms, visuomenėje kyla vis daugiau klausimų, ar visi apribojimai pagrįsti", — parašė Jankuvienė.

Anot jos, šis projektas turėjo būti pateiktas kartu su kitu pagrindinėje darbotvarkėje esančiu to paties Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektu.

"Opozicija kreipsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją", — pažadėjo Jankuvienė.

Pats Skvernelis, savo ruožtu, Facebook priminė, kad Seimo statutas reikalauja, jog Seime vienu metu būtų pateikti visi to paties įstatymo, tų pačių ir kitų straipsnių pakeitimų įstatymo projektai.

"Šiandien valdantieji vėl buldozeriu pervažiavo įstatymą, šiuo atveju — Seimo statutą. <...> Tačiau, kai nori greitai prastumti savo įstatymą — opozicijos registruotiems pateikimo leisti negalima. Tada įjungi nuotolinę balsavimo mašiną (nors Statutas to nenumato!) ir pasitvarkai įstatymą taip kaip tau patogu. Juk esi valdžia!" — pakomentavo Skvernelis.

Buvęs ministras pirmininkas pažymėjo, kad tai jau ne pirmas kartas šiame Seime, kai valdantieji nesiskaito nei su opozicija, nei su įstatymais.

"Štai tokia va ir ",nauja politinė kultūra" Seime", — pridūrė jis.

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios įvestas antrasis karantinas. Jis preliminariai pratęstas iki balandžio pradžios.

Pirmadienį Vyriausybė pratęsė judėjimo apribojimus 16 savivaldybių iki kovo 31 dienos. Taip pat pasikeis kultūrinių erdvių lankymo uždarose erdvėse tvarka — dabar vienam žmogui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto.

Per visą laiką respublikoje patvirtinta daugiau nei 206 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 3,4 tūkstančio žmonių mirė.

Tegai:
Seimas, Lietuva, Saulius Skvernelis
Lietuvos žiniasklaidos mikrofonai Seime

Žurnalistai Lietuvoje gavo nemokamą prieigą prie duomenų valstybės registrų

(atnaujinta 11:15 2021.04.18)
Už pokyčius balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo tik vienas žmogus, o trys deputatai susilaikė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, leidžiančias žurnalistams nemokamai gauti duomenis iš registrų ar valstybės informacinių sistemų, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Jie leis užtikrinti visuomenės atvirumą ir teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją.

Naujoms nuostatoms pritarė 103 deputatai, prieš pasisakė tik vienas parlamentaras, susilaikė dar trys Seimo nariai.

Žurnalistai galės gauti nemokamus duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Jie turės teisę gauti ne tik aktualius, bet ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.

Pagal priimtus pakeitimus, žurnalistas turės teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.

Šia galimybe žurnalistas galės pasinaudoti, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nebus padaręs daugiau kaip dviejų pažeidimų dėl draudžiamos informacijos skelbimo ir (ar) nebus Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Naujų taisyklių iniciatoriai mano, kad pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai, paskatins didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleis galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo .

Duomenų pateikimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Tegai:
žurnalistai, žiniasklaida, Seimas, Lietuva
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Traškučiai

Žmonijai gali grėsti traškučių ir skrudintų bulvyčių deficitas

(atnaujinta 12:08 2021.04.16)
Dėl visuotinio atšilimo Šiaurės Amerikoje, kur auga bulvių veislė, kuri paprastai naudojama traškučiams ir skrudintoms bulvytėms gaminti, mažėja kalnų sniego kiekis, o tai daro įtaką pasėliams

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Bulvių veislei, kuri paprastai naudojama traškučiams ir skrudintoms bulvytėms gaminti, kilo grėsmė dėl visuotinio atšilimo, praneša portalas "YCC".

Kalbama apie veislę, vadinama "Raset Burbank", kuri auga Šiaurės Amerikoje. Joje yra didelis krakmolo kiekis ir ypatingas skonis kepant, todėl ją labiau mėgsta greito maisto restoranai visame pasaulyje.

Tačiau, Aidaho valstijos ūkininkų teigimu, dėl visuotinio atšilimo mažėja kalnų sniego kiekis, o būtent jis naudojamas šios veislės pasėliams laistyti.

Selekcininkas ir genetikas Ričardas Novis iš JAV žemės ūkio ministerijos papasakojo, kad paprastai gera sniego danga atsiranda iki balandžio ir vasarą lėtai tirpsta, užtikrindama vandens atsargas. Tačiau 2018 metais tyrimas nustatė, kad nuo 20 amžiaus vidurio sniego kalnuose sumažėjo 15-30 proc. Be to, karšti ir sausi orai turi įtakos bulvių augimo greičiui, bei jų skoniui ir išvaizdai.

Kad išspręstų šią problemą, Novis ir kiti specialistai augalininkystės srityje kuria hibridines bulvių veisles, kurios bus atsparesnės klimato pokyčiams.

Tegai:
visuotinis atšilimas, JAV
Dar šia tema
Koronavirusas pablogina situaciją: JT baiminasi visuotinio bado