JAV karinė technika vežama į Pabradę

Ekspertas: Lietuva tuoj ims laukti, kad jai ant galvos "nukris Putinas"

(atnaujinta 20:59 2021.03.16)
Šalies valdžia "apsuko galvas" savo šalių gyventojams "Rusijos grėsmės" mitu, pareiškė atsargos pulkininkas Viktoras Baranecas

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Lietuva yra visiškai nesavarankiška savo karinėje politikoje, interviu Sputnik Lietuva sakė atsargos pulkininkas, laikraščio "Komsomolskaja pravda" karo apžvalgininkas Viktoras Baranecas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su aplinkos ministru Simonu Gentvilu sutarė dėl galimybių naujam kariniam poligonui įrengti Lietuvos teritorijoje.

Jei tyrimo išvados nustatys poreikį objektą įrengti kitoje, ne vakarinėje Lietuvos dalyje, jo įrengimas ir bus numatytas kitoje Lietuvos teritorijos vietoje.

Eksperto nuomone, JAV ir NATO nori paversti respubliką "viena iš militaristinių gamyklų".

"Apie ją juk juokaujama, kad tai vienintelė kariuomenė pasaulyje, kurią visą galima pamatyti per tris minutes kariniame parade. Ir štai kyla klausimas: nykštukinė, iš esmės, armija, jai trūksta erdvės. Tai taip pat yra šios valstybės karinės politikos nesavarankiškumo stoka ir, kita vertus, tai yra šios šalies generolų bandymas įsiteikti NATO ir parodyti, kad apskritai ji sąžiningai vykdo visas direktyvas, kurias gauna iš NATO štabo Briuselyje", — sakė Baranecas.

Pasak jo, Lietuvai kyla rimtas pavojus dislokuojant karinį poligoną, ypač jei jis yra netoli Rusijos sienų.

"Žinant labai žemą šios šalies karininkų parengimo lygį, neatmetu, kad jei šis poligonas bus netoli Rusijos Federacijos sienų, gali kilti labai rimtų bėdų, kai šios nykštukinės Baltijos šalies sviedinys gali įskristi į Rusijos teritoriją, o tai, atsiprašant, gali pakvipti labai rimtomis pasekmėmis", — sakė jis.

Karo apžvalgininkas taip pat atkreipė dėmesį į ekonominį klausimą, susijusį su naujo poligono statybomis Lietuvoje.

"Šios valstybės Krašto apsaugos ministerija turi ne itin storą piniginę. Ir naujo poligono statymas skurdaus karinio biudžeto sąskaita sukels persitempimą. Čia ir teks pasirinkti — ar reikalingas žemės gabalas, kuris būtų gana naudingas bulvėms, kviečiams, burokėliams auginti, arba reikalinga ši žemė sviediniams ir bomboms", — sakė Baranecas.

Jis neatmetė, kad NATO poligonas Lietuvoje reikalingas kaip placdarmas ginklams dislokuoti strategiškai svarbiame regione.

"Jei <...> iš tikrųjų, nuostabi pirmos klasės žemė skiriama tik amerikiečių tankams ar orlaiviams sutalpinti... Man atrodo, kad šios valstybės žmonės neturėtų tam pritarti. <...> Jau apsuko gyventojų galvas ["Rusijos grėsme"] taip, kad man atrodo, jog šių Baltijos šalių sostinėse laukiama, kada [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas kartu su [Rusijos gynybos ministru Sergejumi] Šoigu nusileis iš 76-os Pskovo oro divizijos lėktuvų", — sakė karo apžvalgininkas.

NATO pajėgų didinimas Baltijos šalyse

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami aljanso naikintuvai.

Vakarų politikai ir aukšto rango kariuomenės pareigūnai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę".

Pavyzdžiui, Baltijos šalių, tiesiogiai besiribojančių su Rusija, politikai prašo NATO padidinti karių skaičių ir nuolat dislokuoti aljanso karinę bazę regione. Tuo tarpu prie Rusijos sienų jau labai išaugo Aljanso karinis kontingentas, o Baltijos šalių valdžia ir toliau sudaro gynybos sutartis su JAV bei rengia bendras karines pratybas.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų išdėstyti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Taip pat Maskva pažadėjo adekvačiai reaguoti į bet kokius NATO ir JAV planus stiprinti savo karines pajėgas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Rusijos aukšto rango pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Lenkija ir Baltijos šalys, įrengdamos JAV ir NATO bazes, tampa "atsakomųjų veiksmų taikiniais".

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija

 

Tegai:
Vladimiras Putinas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusija ir Baltarusija sukurs tris bendrus kariuomenės mokymų centrus
Baltijos laivyno jūrų aviacija "smogė" į poligoną netoli Kaliningrado
Gedimino pilis

Ekspertas: Rusijos diplomatų išsiuntimas Lietuvos padidins politinę riziką

(atnaujinta 15:39 2021.04.22)
Diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir jų tobulinimo galimybėms ateityje, mano ekspertas Andrejus Kortunovas.

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Po to, kai Lietuvos valdžia paskelbė, kad kaip solidarumo su Čekija aktą svarsto galimybę išsiųsti Rusijos ambasados ​​Vilniuje darbuotojus iš respublikos. interviu Sputnik Lietuva Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas teigė, kad ambasadų darbo nebus įmanoma pakeisti jokiomis virtualiomis sąveikos priemonėmis.

Katedros aikštė Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Turime prisiminti, kad Lietuva tradiciškai užima vieną kritiškiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu tiek ES, tiek NATO. Todėl, jei, ko gero, tokia iniciatyva turėjo iš kažkur atsirasti, tai yra visiškai logiška, kad ji kilusi iš Lietuvos, o ne iš kitos Europos valstybės. Žinoma, Lietuvai tai yra dar viena priežastis priminti apie save, paskelbti savo griežtą kelią Maskvos atžvilgiu. Sakyti, kad santykiai nutrūks, būtų perdėta, net jei vertintume kraštutinį atvejį — ambasadų uždarymą — kad net ambasadų uždarymas nebūtinai turėtų sustabdyti dialogą. Kitas klausimas yra tas, kad dialogas, žinoma, bus sunkus. Ambasadose dirbantys diplomatai yra užsienio politikos pagalvėlės. Todėl žinoma, visiškai pakeisti ambasadą kažkokiomis virtualiomis ministerijų sąveikos formomis vargu ar pavyks", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Kortunovo, ribojant diplomatų skaičių reikia sumažinti bendravimo ir santykių gerinimo būdų skaičių.

"Reikėtų nepamiršti, kad diplomatų skaičiaus sumažėjimas vienaip ar kitaip reiškia komunikacijos kanalų sumažėjimą, nes, žinoma, bendravimas su užsienio valstybės diplomatais padeda išsiaiškinti pozicijas, suprasti, kaip jie mąsto šioje situacijoje, kokios baimės, lūkesčiai, viltys ir pan. Ambasados ​​yra ne veltui. Jos atlieka svarbią funkciją, ir ši funkcija tam tikru požiūriu yra unikali. Taigi, žinoma, diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir riboja galimybės juos patobulinti ateityje. Prieš 500 metų [italų mąstytojas ir politikas] Niccolo Machiavelli sakė, kad reikia "laikyti draugus arti, o priešus — dar arčiau". Tai yra, kai santykiai yra blogi, kai yra įtampa, ypač svarbu palaikyti ryšį. Žinoma, krizės metu ambasados ​​gali atlikti ypatingą ir svarbų vaidmenį. Ir kai iš jų atimamas šis vaidmuo, automatiškai padidėja politinė rizika ir atsiskleidžia eskalacijos spiralė, kurios, ko gero, niekam nereikia. Tik nepaisant visų problemų, niekas nenori rimtos akistatos nė vienoje sostinėje", — sakė ekspertas.

Lietuvos prezidentės patarėja Asta Skaisgiryte pareiškė, kad šiuo metu klausimas svarstomas su "diplomatiniais sąjungininkais", o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda esą visiškai palaiko Čekiją.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babis balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

Tegai:
Rusija, Lietuva
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Nausėda: sąveikumas tarp NATO ir JAV dalinių Lietuvoje pasiekė integruotos veiklos piką

(atnaujinta 16:54 2021.04.22)
Prezidentas pažymėjo, jog NATO ir JAV yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Šalys aptarė NATO misijų tikslus ir rezultatus, sąveiką su Lietuvos kariuomene, civiliais ir kitomis užsienio misijų grupėmis Baltijos šalių regione.

"NATO sąjungininkų pajėgos ir JAV karinių misijų veikla Lietuvoje bei Baltijos šalių regione yra mūsų saugumo garantas. Efektyvus atgrasymas ypač svarbus, kai prie Ukrainos rytinės sienos Rusija telkia beprecedenčio dydžio karines pajėgas ir tęsia provokacijas", — pareiškė šalies vadovas.

Prezidentas pridūrė, kad NATO ir JAV veikla Lietuvoje siunčia aiškią žinią "nedraugiškoms" valstybėms, jog sąjungininkai yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą. 

Nausėda pabrėžė, kad NATO ir JAV karinių vienetų veikla demonstruoja "išskirtinį solidarumą, atsidavimą ir palaikymą" Baltijos šalių regionui. 

"Sąveikumas tarp NATO sąjungininkų ir JAV dalinių Lietuvoje bei Lietuvos kariuomenės yra ypač sklandus ir jau bene pasiekęs integruotos veiklos piką", — pabrėžė prezidentas.

Susitikime kalbėta apie dalinių organizaciją Lietuvoje, artimiausias pratybas, mokymus ir vykdomas užduotis tiek ore, tiek ant žemės.

Padėtis Donbase paaštrėjo šių metų vasarį. Nepripažintų respublikų apšaudymai iš "Minsk II" protokolu uždraustų ginklų padažnėjo. Balandį dėl Ukrainos bepiločio orlaivio puolimo nepripažintoje Donecko Liaudies Respublikoje žuvo vaikas.

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pareiškė, kad Ukrainos armijos puolimo Donbase scenarijus yra įmanomas. Jis apkaltino Rusiją kariuomenės didinimu netoli sienos su Ukraina.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad nedalyvauja Ukrainos vidaus konflikte ir nėra Minsko susitarimų subjektas. Tuo pat metu Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas pareiškė, kad Maskva bus priversta apsaugoti Donbaso gyventojus, jei Ukrainos saugumo pajėgos pradės masinį išpuolį prieš regiono gyventojus.

Tegai:
JAV, Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Čekija paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos
NATO žvalgai vis dažniau skraido prie Rusijos sienų. Kam jiems Kamčiatka ir Donbasas?
NATO viršūnių susitikime Briuselyje bus aptarta "Rusijos grėsmė"
NATO paskelbė apie Rusijos orlaivių perėmimą virš Baltijos jūros
Marso atmosferos tyrimas

Marsaeigis "Perseverance" sugebėjo gauti deguonies Marso atmosferos

(atnaujinta 16:18 2021.04.22)
Misija "Marsas 2020" su marsaeigiu "Perseverance" buvo paleista iš Žemės praėjusių metų liepą, o vasarį ji sėkmingai nusileido Marse

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Marsaeigiui "Perseverance" pirmą kartą pavyko išgauti deguonį iš Marso atmosferos, sakoma NASA pranešime.

Anot pranešimo, bandymas vyko balandžio 20 dieną, deguonis buvo gautas eksperimentinio aparato "Moxie" dėka.

Tokie prietaisai vieną dieną gali suteikti deguonies astronautams, pranešė NASA.

Misija "Marsas 2020" su marsaeigiu "Perseverance"  buvo paleista iš Žemės praėjusių metų liepą, o vasarį ji sėkmingai nusileido Marse.

Penktasis NASA istorijoje marsaeigis aprūpintas septyniais moksliniais instrumentais Raudonosios planetos struktūrai ir geologijai tirti. Pagrindinis uždavinys bus surinkti Marso dirvožemio mėginius, kuriuos ateityje tikimasi pristatyti į Žemę.

Marsaeigis "Perseverance" - eksperimentinis prietaisas deguoniui gauti iš Marso atmosferos, taip pat "kosminis sraigtasparnis", kuris pirmą kartą turi skraidyti kitoje planetoje.

Tegai:
Marsas