Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas

KAM vadovas parodė, kaip vienu metu dalyvauja dviejuose susitikimuose

(atnaujinta 15:11 2021.03.17)
Politikas pažymėjo, kad tokia galimybė atsirado dėl lėto nuotolinių Seimo rengiamų sesijų greičio

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Facebook parodė, kaip jam sekasi dalyvauti dviejuose susitikimuose vienu metu.

Politikas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kaip jis sėdi prie dviejų skirtingų prietaisų, kuriose įjungtos transliacijos, monitorių.

"Sulėtėjus Seimo posėdžių apsukoms dėl nuotolinio darbo, yra vienas pliusas — galima dalyvauti dvejuose posėdžiuose vienu metu. Šį kartą su Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovais kalbėjomės apie krašto apsaugos bendradarbiavimą su šalies pramone", — parašė jis.

Dėl koronaviruso pandemijos daugeliui Lietuvos veiklos sričių teko pereiti prie nuotolinio darbo formato. Vyriausybė ir Seimas taip pat pradėjo rengti nuotolinius posėdžius.

Tegai:
Lietuva, Arvydas Anušauskas
Dar šia tema
Gražulis pasidomėjo, ar Raskevičius negauna atlygio už profesionalaus gėjaus veiklą
Vilniaus oro uostas

Skuodis Vilniaus ir Kauno oro uostus nori sujungti geležinkeliu

(atnaujinta 16:10 2021.04.14)
Atsižvelgiant į galimus geležinkelio linijos tarp Vilniaus ir Kauno variantus bei oro uostų plėtros planus, tokio tipo jungčiai ateityje numatomas didelis potencialas

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Europinė geležinkelio magistralė "Rail Baltica" turi sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus, pareiškė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Galimybės "Rail Balticos" geležinkeliu sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus aptartos ministro susitikime su abiejų miestų ir Kauno rajono merais, Lietuvos geležinkelių ir oro uostų atstovais.

Pasak susisiekimo ministro, norint išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, o keleiviams ir krovinių vežėjams pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas, būtina, kad europinė vėžė tiesiogiai pasiektų Vilniaus ir Kauno oro uostus.

"Europinė vėžė Lietuvai garantuos ne tik patogesnį susisiekimą su kaimyninėmis Baltijos valstybių sostinėmis ir Vakarų Europa, bet taip pat galėsime gerokai greičiau nukeliauti į didžiuosius Lietuvos miestus. Jau dabar nemažai keliautojų, vykdami tarp Kauno ir Vilniaus, renkasi traukinį dėl greitesnio susisiekimo ir patogumo, todėl tęsiame diskusijas, ką turėtume padaryti, atsižvelgdami į šių miestų poreikius ir lūkesčius,  kad kelionė iki šalies oro uostų būtų dar lengvesnė ir patogesnė, pasirenkant tvarią ir darnią aplinkai susisiekimo priemonę — traukinius", — susitikime sakė Skuodis.

Ministro teigimu, planuojant šį projektą daugeliui metų į priekį, reikalingi sprendimai, kad europinė vėžė eitų ne šalia oro uostų, o atvestų iki pat jų "durų". Atsižvelgiant į galimus "Rail Balticos" linijos tarp Vilniaus ir Kauno variantus bei šalies oro uostų plėtros planus, tokio tipo jungčiai ateityje numatomas didelis potencialas. Be to, ji galėtų generuoti papildomus keleivių srautus.

Šiuo metu atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas "Rail Balticos" geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno, šiemet iš jų bus pasirinkta viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius. 

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendras geležinkelio linijos ilgis šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų 392 — Lietuvoje. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 metų pabaigos.

Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas atsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms.

Tegai:
Kauno oro uostas, Vilniaus oro uostas
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Latvijos aviacijos muziejus gali būti uždarytas dėl "Rail Baltica"
ES susitarė dėl papildomo "Rail Baltica" finansavimo
Politologas: Baltijos šalys gaus "trupinius" iš ES "Rail Baltica" tiesimui
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Kremlius įvardijo, koks buvo Putino ir Baideno pokalbio tonas

(atnaujinta 14:29 2021.04.14)
Rusijos ir JAV vadovai Vašingtono iniciatyva surengė telefoninį pokalbį. Baidenas dar kartą patvirtino tikslą sukurti stabilius ir nuspėjamus santykius su Rusija, atsižvelgiant į JAV interesus, ir pasiūlė artimiausiais mėnesiais susitikti trečiojoje šalyje

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Džo Baideno pokalbio tonas buvo dalykiškas, žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Apie tai rašo RIA Novosti.

"Tikriausiai jūs patys iš gausybės temų, kurios buvo įvardytos iš abiejų pusių dėl šio pokalbio, galite padaryti išvadą, kad pokalbis buvo gana ilgas", — pridūrė jis.

Antradienį abiejų šalių vadovai Vašingtono iniciatyva surengė telefoninį pokalbį. Baidenas dar kartą patvirtino tikslą sukurti stabilius ir nuspėjamus santykius su Rusija, atsižvelgiant į JAV interesus, ir pasiūlė artimiausiais mėnesiais susitikti trečiojoje šalyje.

Vladimiras Putinas
© Sputnik / Михаил Климентьев

Putinas ir Baidenas palietė tokius klausimus kaip strateginis saugumas ir ginklų kontrolė, padėtis Afganistane ir pasaulinė klimato kaita.

Šalys taip pat aptarė situaciją Donbase. Rusijos vadovas, remdamasis Minsko susitarimų paketu, apibūdino politinio konflikto sprendimo būdus. Prezidentas sutiko nurodyti atitinkamiems departamentams išspręsti pokalbio metu iškeltas problemas.

Be to, Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad pokalbio metu Aleksejaus Navalno tema nebuvo paliesta.

Tegai:
Džo Baidenas, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
"The Washington Post" įvardijo, kodėl Baidenas vis dar neskambino Zelenskiui
Baidenas iškrėtė diplomatinį triuką: ką tai reiškia lietuviams
Baidenas ketina bendradarbiauti su ES Rusijos ir Kinijos klausimais
Vakcina Johnson & Johnson, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje atidedamas skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina

(atnaujinta 18:39 2021.04.14)
Anksčiau JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina savo šalies teritorijoje, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina nuo COVID-19 Lietuvoje kol kas nebus pradėtas, trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Antradienį Lietuvą pasiekė pirmosios 4,8 tūkst. dozių JAV kompanijos "Johnson & Johnson" vakcinos nuo COVID-19. Tą pačią dieną JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina šalyje, kol yra tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo. Bendrovė taip pat pranešė atidedanti vakcinos platinimą Europoje.

"Mus pasiekė oficialus prašymas iš gamintojo, kad kol kas šią vakciną laikytume centriniame sandėlyje", — po Vyriausybės posėdžio sakė Dulkys.

Ministras taip pat papasakojo, kad šiuo metu Vyriausybėje svarstoma galimybė skiepyti žmones antrąja "Comirnaty" (gamintojas "Pfizer") vakcinos doze ne po 21 dienos po pirmojo skiepo, o praėjus ilgesniam periodui. Pasak ministro, sprendimas dėl galimybės pavėlinti skiepijimą "Comirnaty" vakcina antrąjį kartą bus priimtas artimiausiu metu. 

"Jei nuspręstumėme pailginti vakcinaciją antrąja "Comirnaty" vakcinos doze, tai atitinkamai galėtumėme suvakcinuoti didesnį skaičių žmonių [...]. Jei įsivaizduotumėme, kad naudotumėme aštuonių savaičių periodą, tai iki liepos pradžios galėtumėme suvakcinuoti iki 1,5 mln. žmonių tokiu atveju", — teigė Dulkys.

Naujausiais statistikos departamento duomenimis, iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų. 

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Lietuvoje antrasis karantinas pratęstas iki balandžio pabaigos. Nuo praėjusios savaitės koronaviruso atvejų po staigaus šuolio praktiškai nesumažėjo. Valdžia panaikino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau prekybos centrai, kaip žadėta anksčiau, nebuvo atidaryti.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atostogų — per skiepus
Premjerė ragino greičiau skiepyti Lietuvos senjorus
Vilnius kviečia skiepytis vyresnius nei 55 metų gyventojus
Didžiausias Lietuvoje skiepijimo centras išnaudojo vakcinų atsargas