Angela Merkel, archyvinė nuotrauka

Blogiausi istorijoje. Merkel partija sužlugo rinkimuose

(atnaujinta 18:05 2021.03.17)
Praėjusį lietingą savaitgalį Vokietijoje prasidėjo Bundestago rinkimų, kurie vyks rugsėjį, "repeticija"

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Pradėta nuo Reino krašto-Pfalco ir Badeno-Viurtembergo federalinių žemių parlamentų. Angelos Merkel valdančiajai partijai tai buvo testas nepalankiausiomis sąlygomis. Rezultatas yra blogiausias per visą regionų istoriją. Ką rodo rinkėjų pasirinkimas, aiškinosi RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk.

Įprasta egzotika

Rinkimų rezultatai dviejose žemėse nieko gero nežada valdančiajai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU). Reino krašte-Pfalce pirmenybė buvo teikiama Vokietijos socialdemokratų partijai (SPD) — 36 proc. Badene-Viurtemberge laimėjo "Sąjunga 90/Žalieji", surinkę 32,6 proc. Tačiau tai nenustebino.

Vietiniai Reino krašto gyventojai ir anksčiau buvo gana originalūs. Reino krašte-Pfalce daugumą išlaikė "šviesoforų koalicija", pavadinta partijų spalvomis: raudona (socialdemokratai), geltona (liberalai iš Laisvosios demokratinės partijos) ir "žalieji". Badene-Viurtemberge naująją vyriausybę gali suformuoti valdančioji koalicija, vienintelė, kur "žalieji" egzistuoja kartu su CDU. Tiesa, ten, kaip sakoma, dabar irgi galimas "šviesoforas" — pastaruoju metu abiejų šalių bendradarbiavime kilo nesutarimų.

CDU prarado dalį savo rinkėjų abiejuose kraštuose. Reino krašte-Pfalce krikščionys demokratai surinko 26 proc. balsų — šešiais mažiau nei prieš ketverius metus. Badene-Viurtemberge taip pat antroje vietoje yra valdančioji partija, turinti 23 procentus — keturiais mažiau nei 2016 metais.

Lietus nebuvo vienintelis nepatogumas, lydėjęs rinkimų procesą. Daugelis balsavo paštu ne tik dėl blogo oro. Šalyje vis dar yra rimta koronaviruso padėtis, kuri taip pat paveikė kampaniją. Užuot kalbėjus su praeiviais, platinus lankstinukus, suvenyrus, rengus susitikimus ir mitingus — kalbos per televiziją, laikraščius ir socialinius tinklus. Ne visi galėjo sau leisti vykdyti virtualią kampaniją dideliu mastu. Apskritai tie, kurie jau buvo vyriausybėje ir turėjo platformą žiniasklaidoje, turėjo daugiau galimybių.

Krikščionių demokratų suktybės

Krikščionių demokratų sąjunga pastaruoju metu vis labiau atsiduria skandalų centre. Vienas iš pastarųjų — dėl kaukių. Angelos Merkel partijos narys vyriausybėje Nikolas Lėbelis (Nikolas Löbel) atsistatydino paaiškėjus, kad jo įmonė susuko korupcijos schemą dėl apsauginių kaukių tiekimo Sveikatos apsaugos ministerijai ir gavo 250 tūkst. eurų komisijos. Bundestago krikščionių demokratų sąjungos frakcijos pirmininko pavaduotojo Georgo Nusleino (Georg Nüßlein) biuras gavo tris su puse karto daugiau. Jis taip pat atsistatydino.

Rusijos ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Tuo pačiu metu Vokietijos įstatymai nedraudžia deputatams užsidirbti pinigų už Bundestago sienų. Jie privalo pranešti apie pajamas, tačiau nedraudžiama gauti papildomų pinigų. Kyla klausimas dėl abejotino administracinio ištekliaus naudojimo.

"Azerbaidžano lobio" demaskavimas sudavė dar vieną smūgį konservatoriams. Tariamai CDU frakcijos Bundestage narys Markas Hauptmanas (Mark Hauptmann) paėmė pinigų iš Baku, taip pat iš Vietnamo ir Taivano valdžios už skelbimų spausdinimą laikraščiuose. Jis neigė kaltinimus, tačiau atsistatydino. Manoma, kad Akselis Fišeris (Axel Fischer), taip pat CDU narys, buvo "Azerbaidžano lobio" narys Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.

Vokietijos žiniasklaida taip pat prigavo jų partijos narį Tomą Baraisą (Thomas Bareiß), Federalinės ekonomikos ministerijos valstybės sekretorių. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, jis, apeidamas nustatytas taisykles, vedė derybas su Vokietijos įmonėmis dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų tiekimo Azerbaidžanui. Departamentas neneigė darbuotojos kreipimosi į medicinos įmonę fakto, tačiau atmetė įtarimus, kad Baraisas ją spaudė.

Vadovybė ketina pagerinti partijos reputaciją, įvesdama normas, reglamentuojančias, kaip frakcijų deputatai gali uždirbti papildomų pinigų. Jie taip pat siūlo įrašyti lobistus į specialų registrą, kad būtų aišku, kas bando paveikti deputatus.

Kita CDU problema yra tai, kas ketina pakeisti kanclerę Angelą Merkel. Vasario mėnesį ji paskelbė atsistatydinanti ir atmetanti Anegret Kramp-Karenbauer (Annegret Kramp-Karrenbauer) kandidatūrą į ministro pirmininko postą. Per metus ji vadovavo CDU politinėms kovoms ir dažnai buvo kritikuojama. Skandalingi rinkimai Tiuringijoje atliko lemtingą vaidmenį jos karjeroje. Ten parlamentarai iš CDU, prieštaraudama vadovybės pozicijai, balsavo už kone pogrindyje esančią "Alternatyvą Vokietijai". Ir pačiai kanclerei jau seniai priekaištaujama, kad ji nukrypo nuo konservatyvumo: esą dėl to rinkėjai perėjo prie kitų politinių jėgų.

Todėl sausio mėnesį Šiaurės Reino-Vestfalijos ministras pirmininkas Arminas Lašetas (Armin Laschet) tapo Krikščionių demokratų sąjungos pirmininku. Jis nėra laikomas konservatyviausiu CDU nariu, jis laikomas Merkel kurso šalininku, nors ji pati su tuo nesutinka. Visų pirma Lašetas palaiko antirusiškas sankcijas, tačiau pasisako už dialogą su Maskva.

Partijos vadovo postas nereiškia, kad kiti kandidatai į kanclerius neturi vilčių. Remiantis apklausomis, Lašetas gali konkuruoti su Bavarijos ministru pirmininku Markusu Zėderiu (Markus Söder) iš Krikščionių socialinės sąjungos, kuri yra CDU dalis, konservatorių bloko nario.

Ne viskas išpranašauta

Vis dėlto praėję rinkimai pirmiausia yra įdomūs pasikeitus CDU vadovybei, mano Artiomas Sokolovas, MGIMO Europos studijų centro tyrėjas. "Rinkimų kampanija dviejose federalinėse žemėse turėjo parodyti krikščionių demokratų, vadovaujamų Armino Lašeto, efektyvumą ar neveiksmingumą, — aiškina jis. — Silpni CDU rezultatai rodo, kad naujoji vadovybė turi kur padirbėti".

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis
© Sputnik / Владимир Астапкович

Tačiau dar anksti sakyti, kad CDU likimas jau išpranašautas. Per penkis mėnesius gali nutikti labai daug. CDU reitingai neseniai parodė ir augimą, ir nuosmukį, o nestabili dinamika gali tęstis iki pat balsavimo dienos, nurodo ekspertas. "Galima tikėtis pokyčių koronaviruso politikoje, kuria siekiama pataikauti rinkėjui. Korupcijos skandalai, kuriuose dalyvauja CDU nariai, yra jautrus smūgis, tačiau kitos partijos periodiškai susiduria su panašiomis bėdomis".

Svarbus rinkimų dinamikos Vokietijoje laikotarpis bus vasara ir atostogų laikotarpis. "Jei iki to laiko CDU kartu su SPD sugrąžins vokiečių gyvenimą į įprastą kursą, tada greičiausiai krikščionys demokratai nugalės reitingų kritimą", — apibendrina Sokolovas.

Tuo pačiu metu CDU populiarumo mažėjimas yra tendencija, kuri pasireiškia ne tik regionuose, bet ir visoje šalyje, teigia Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Vokietijos studijų centro tyrėjas Aleksandras Kamkinas.

"Žinoma, epas su lyderiu ir veidų pasikeitimas vadovybėje nesustiprino partijos patikimumo. Karantinas ir ekonomikos kritimas ir iš dalies nuovargis nuo ilgo Merkel vadovavimo, — sako jis. — Rinkėjai, kurie anksčiau buvo tradicinių populiarių partijų — socialdemokratų ir CDU — šalininkai, vis labiau atkreipia dėmesį į antrąjį ešeloną, įskaitant "žaliuosius" ir "Alternatyvą Vokietijai". Pirmieji labiau patinka šalies vakarams, o antrieji — rytams".

Ekspertas pabrėžia: rinkimai žemėse yra jėgų išbandymas prieš federalinius rinkimus: "Eina tie patys rinkėjai, ir jie parodė, kaip jie nori balsuoti".

Tuo pačiu metu Bundesrato sudėtis, sudaryta iš žemių vyriausybių atstovų, yra ir politinių nuostatų lakmuso testas. Ir kuo daugiau populiariosios nuomonės atstovų, tuo sunkiau sukurti valdančiąją koaliciją. "Pasirodo neįtikėtini variantai: juoda-žalia, raudona-žalia. Tokio "koalicijos košmaro" situacijoje svarbus kiekvienas balsas, įskaitant Bundesrato", — aiškina Kamkinas.

Žinoma, Merkel partija turi akivaizdžių sunkumų: populiarumas tirpsta skandalų kontekste, koronavirusas neišnyksta, ir kadenciją baigia kanclerė. Ir vis dėlto yra laiko sukaupti jėgas ir pasiruošti rugsėjo rinkimams.

Tegai:
Vokietija, Angela Merkel
Lietuvos žiniasklaidos mikrofonai Seime

Žurnalistai Lietuvoje gavo nemokamą prieigą prie duomenų valstybės registrų

(atnaujinta 11:15 2021.04.18)
Už pokyčius balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo tik vienas žmogus, o trys deputatai susilaikė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, leidžiančias žurnalistams nemokamai gauti duomenis iš registrų ar valstybės informacinių sistemų, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Jie leis užtikrinti visuomenės atvirumą ir teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją.

Naujoms nuostatoms pritarė 103 deputatai, prieš pasisakė tik vienas parlamentaras, susilaikė dar trys Seimo nariai.

Žurnalistai galės gauti nemokamus duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Jie turės teisę gauti ne tik aktualius, bet ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.

Pagal priimtus pakeitimus, žurnalistas turės teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.

Šia galimybe žurnalistas galės pasinaudoti, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nebus padaręs daugiau kaip dviejų pažeidimų dėl draudžiamos informacijos skelbimo ir (ar) nebus Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Naujų taisyklių iniciatoriai mano, kad pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai, paskatins didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleis galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo .

Duomenų pateikimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Tegai:
žurnalistai, žiniasklaida, Seimas, Lietuva
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Policijos pareigūnai

Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų

(atnaujinta 11:42 2021.04.19)
Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Jau dvi savaites pareigūnai skiepijami vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos, rašo Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, jog šiuo metu paskiepyta 5 910, arba 39,4 proc. pareigūnų.

"Šiuo metu turime paskiepytų beveik 40 procentų pareigūnų. Be abejo norime, kad pareigūnams imunitetas susiformuotų kuo greičiau ir jie galėtų jaustis saugesni saugodami mūsų visuomenę. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis ir siekiame, kad paskiepytų pareigūnų dalis didėtų kiekvieną savaitę", — sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienio duomenimis, Policijos departamente šiuo metu pirmuoju skiepu vakcinuotų pareigūnų yra 3 145. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente paskiepyta 1 223 ugniagesių, Viešojo saugumo tarnyboje paskiepyta 114 pareigūnų. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje paskiepyta 1 650 asmenų, iš jų 1345 pareigūnai, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje paskiepyti 83 pareigūnai.

Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis. Statutinių tarnybų vadovai regionuose gali kreiptis į savivaldybių vakcinavimo koordinatorius ir suderinti tolimesnio vakcinavimo organizavimą sudarytoms grupėms.

Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, policija, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba
Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi iš Sveikatos ekspertų tarybos
Į Lietuvą pristatyta septintoji vakcinos nuo COVID-19 "Moderna" partija