Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė pasiūlė, kaip turėtų būti skiepijamas parlamentas 

(atnaujinta 09:25 2021.03.18)
Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė viltį, kad po savaitės Vilniuje dinamika pagerės, o jeigu pablogės, reikės koreguoti sprendimus

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad vien parlamentarų skiepijimas nepadės išspręsti problemos su galimais koronaviruso protrūkiais parlamente.

Ji priminė savo poziciją, kad Seimas nuotoliniu būdu turi dirbti tik išskirtiniu atveju, ir to jie siekė keisdami statutą.

Pirmininkė pabrėžė, kad atsižvelgiant į situaciją Vilniuje ir "britiškosios" koronaviruso atmainos išplitimą, būsimi posėdžiai turėtų vykti nuotoliniu būdu.

"Todėl turime būti labai atsargūs. Įvertinus tai, manau, kad logiškas sprendimas rytoj ir kitą antradienį dar daryti nuotolinius Seimo posėdžius, o dėl kito ketvirtadienio apsispręsti savaitės pradžioje. Per savaitę pamatysime Vilniaus dinamiką. Tikėkimės, ji pagerės. Jeigu pablogės, reikės koreguoti sprendimus", — parašė Čmilytė-Nielsen savo paskyroje Facebook

Ji mano, jog labai svarbu, kad Seimo nariai kuo plačiau testuotųsi. Kalbant apie skiepus, norint išlaikyti sklandų parlamento darbą, reikia daugiau nei tūkstančio dozių, sakė Čmilytė-Nielsen. Politikė paaiškino, kad tai ypač aktualu kanceliarijos darbuotojams, Seimo narių padėjėjams, yra ir ministrų, kurie pasirodo Seime.

"Dar vienas klausimas — tai ministrai, kurie nuolat būna Seime. Skiepyti reikėtų ir juos. Ir apsispręsti, kiek skiepų turėtų gauti jų komandos", — teigė ji.

Pirmininkė pridūrė, kad Seimo nariai sudaro mažiau nei penktadalį Seime dirbančių asmenų. 

"Jeigu mes laikomės principo, kad svarbiausia — saugumas, turime priimti labai tikslius sprendimus. Paskiepiję tik Seimo narius, riziką Seime "užkurti" pandemijos židinį sumažintume labai nežymiai", — teigė Čmilytė-Nielsen. 

Lietuvoje, naujausiais duomenimis, per visą epidemijos laikotarpį nustatyta daugiau kaip 206 tūkst. COVID-19 atvejų, daugiau kaip 192 tūkst. žmonių pasveiko, 3,4 tūkst. mirė. 

Nuo lapkričio pradžios Lietuvoje įvestas antrasis karantinas. Jis preliminariai pratęstas iki balandžio pradžios.

Pirmadienį Vyriausybė pratęsė judėjimo apribojimus 16 savivaldybių iki kovo 31 dienos. Taip pat keičiasi kultūrinių erdvių lankymo uždarose erdvėse tvarka — dabar vienam žmogui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto.

Tegai:
Seimas, Vilnius, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Dar šia tema
Lietuva ir ES nepasidalins vakcinomis su Kijevu laiku, pareiškė Ukrainos URM
Estijoje paaiškintas rusakalbių gyventojų nenoras skiepytis nuo COVID-19
SAM paaiškino, kodėl sustabdė skiepijimą "AstraZeneca" vakcina
Ekspertas: šalutinį poveikį gali sukelti ne pati "AstraZeneca" vakcina
Žiniasklaida: "Sputnik V" paskiepyti europiečiai gaus skiepo pažymėjimą
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Rusijos ir JAV vėliavos

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio

(atnaujinta 19:32 2021.04.16)
Minskas pasmerkė "tokį Vašingtono bendravimo stilių" ir pasisakė už "konstruktyvų ir abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą"

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Minskas palaiko konstruktyvų JAV ir Rusijos dialogą, nes tai daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui regione, sakė oficialus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas, praneša Sputnik Baltarusija.

Vašingtonas vakar paskelbė apie kito antirusiškų sankcijų paketo įvedimą. Savo ruožtu Rusija teigė, kad iš Maskvos bus "lemiamas atkirtis".

Tyčinis sabotažas

"Iš esmės mes tikime ir ne kartą apie tai esame sakę, kad sankcijos yra nenaudinga ir neproduktyvi priemonė.

Be to, iš tikrųjų tai yra sąmoningas sabotažas", — sakė jis.

Anot jo, sankcijos įvedamos remiantis "pagrįstu pretekstu", tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip.

"Bet iš tikrųjų žala sąmoningai daroma įmonėms, piliečių gerovei, įskaitant tas šalis, kurios taiko sankcijas. Verslo kontaktai nutrūksta, kyla įtampa, didėja nestabilumas pasauliniu mastu ir panašiai", — aiškino Glazas.

Jokio efekto, tik žala

Užsienio reikalų ministerijos atstovas įsitikinęs, kad "tokie JAV žingsniai nesukels jokio kito efekto, išskyrus žalą, kaip kad įvyko praeityje".

Jis pabrėžė, kad Minskas priešinasi šiam "bendravimo" stiliui ir palaiko konstruktyvų bei abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą.

Pasak jo, tai yra svarbu, nes "šis procesas daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui mūsų regione".

Jis ypač atkreipė dėmesį į tai, kad sankcijos Rusijos Federacijai yra "ženklas dar aktyvesniam bendradarbiavimo vystymuisi, pasikliaujant mūsų pačių jėgomis EES ir kitose integracijos asociacijose".

Tegai:
Baltarusija, Rusija, JAV
Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Marija Liimets

pasakė ministrė: kokio paskatinimo Estija siekia Rusijos

(atnaujinta 11:33 2021.04.18)
Estija, kaip rodo patirtis, greitai pamiršta jai daromą gėrį. Tačiau tai netrukdo jai vėl ir vėl prašyti dėl paslaugų

"Mano suskambo telefonas. — Kas kalba? — Dramblys". Ši eilutė galėjo atsirasti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo galvoje, kai jis buvo informuotas apie Estijos užsienio reikalų ministrės Evos-Marijos Liimets skambutį.

Tokia fantazija turi teisę egzistuoti, nes bendravimas tarp dviejų užsienio reikalų žinybų vadovų praktiškai sumažėjo iki nulio. Pakanka pasakyti, kad paskutinį kartą Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko 2015 metais. Ir čia staiga skambutis ir net Estijos pusės iniciatyva, kaipgi neprisiminti eilutės iš Čukovskio eielėraščio, rašo Sputnik radijo autorius Nikolajus Nikolajevas.

Skaitant pranešimus spaudai, galima pastebėti, kad rezultate išėjo pokalbis, kurį kiekviena pusė suprato savaip. Rusija kaip pagrindines temas išskyrė klausimų, susijusių su masinio "pilietybės neturėjimo" konservavimu, rusakalbių gyventojų diskriminacija, rusų kalbos išstūmimu iš informacinės ir edukacinės erdvės, sistemingu rusakalbių žiniasklaidos priemonių naikinimu ir tautiečių judėjimo aktyvistų persekiojimu.

Estija apsimetė, kad šios temos net nebuvo paliestos, tačiau buvo kalbama beveik vien apie daug kentėjusius pasienio susitarimus, kurie jau kelis dešimtmečius yra pakabintoje būsenoje. Beje, Rusijos pusė apie jų ratifikavimą jau seniai ir visiškai aiškiai pareiškė, kad jis vyks dviem sąlygomis. Pirma — Talino atsisakymas teritorinių pretenzijų Rusijai, antra — normalios, nekonfliktiškos dvišalių santykių atmosferos formavimas. Ir su pirmu, ir su antru sekasi ne geriausiu būdu, todėl Estijos politikai turėtų pagalvoti apie savo elgesį ir tik tada prašyti paskatinimo pageidaujamo jiems susitarimo pavidalu.

Be to, Rusija turi ryškų pavyzdį, kaip greitai žmonės Estijoje pamiršta apie respublikai padarytą gėrį. Pavyzdžiui, po Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizito į Maskvą šalis buvo palaikyta jo ketinime gauti nenuolatinės narės vietą JT Saugumo taryboje. Ką Rusija gavo mainais? Dar vieną antirusiškų akcijų organizatorę šioje aukštoje tarptautinėje aikštelėje.

Pažymėtina, kad temų, kurių sprendimu yra suinteresuoti tiek estai, tiek rusai, ratas yra gana platus. Tačiau, ir tai dar kartą patvirtino dviejų šalių užsienio reikalų ministrų pokalbis, tam, kad išjudintų reikalą iš mirties taško, būtina valia ieškoti kompromisų ir noras padaryti santykius gerais kaimyniniais.

Beje, pokalbio pabaigoje ponia Liimets ministrui Lavrovui pasakojo apie savo šalies norą tapti stebėtoja Arkties taryboje "kad skatintų abiejų šalių bendradarbiavimą mokslo srityje ir padėti tvariam Arkties vystymuisi" ir tikriausiai paprašė pagalbos šiam klausimui spręsti.

Įdomu būtų sužinoti, ką Sergejus Lavrovas pasakė apie tai, taip sakant, ne spaudai, kai padėjo ragelį.

Tegai:
Rusija, Estija