Laurynas Kasčiūnas

Seime norima pakeisti viešųjų pirkimų taisykles, akcentuojant nacionalinį saugumą

(atnaujinta 16:37 2021.03.18)
Pasak Kasčiūno, perkant reikia atsižvelgti ne tik į žemas kainas, nes, pavyzdžiui, Kinija dempinguoja produkciją

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Lietuva nori nustatyti šalis, kurių gamintojai negalės dalyvauti tiekiant svarbios infrastruktūros technologijas, Facebook parašė Lietuvos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.

"Be to, viešuosiuose pirkimuose dažnai yra kalbama apie mažiausios kainos kriterijų, bet mes žinome, kad su Kinija susijusios bendrovės neretai dempinguoja savo produkciją", — teigia jis.

Kasčiūnas taip pat sakė, kad Lietuva ketina įvesti reikalavimus, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų atsižvelgiama ne tik į mažiausios kainos kriterijų, bet ir į nacionalinio saugumo komponentą.

Kovo pradžioje Kasčiūnas jau pasiūlė sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą. Jis pasiūlė "nustatyti labai specifinius nedemokratinių šalių gamintojus", kurių informacinė ir ryšių įranga kelia "potencialią grėsmę šaliai ir nacionaliniam saugumui" ir neturėtų būti naudojama Lietuvoje diegiant 5G mobilųjį ryšį.

Lietuvos politikai apskritai ne kartą ragino valdžios institucijas atsisakyti Kinijos 5G įrangos tiekėjų, nes jie tai vertina kaip "grėsmę nacionaliniam saugumui".

Šiais metais jis Kiniją įvardijo kaip vieną pagrindinių iššūkių ir "grėsmių" respublikai.

Kaip neseniai pažymėjo interviu Sputnik Lietuva sinologas, profesorius, Nacionalinio tyrimų universiteto Aukštosios ekonomikos mokyklos Orientalistikos mokyklos vadovas Andrejus Karnejevas, Baltijos šalys bando įtikti JAV, kurios konkuruoja su Kinija. Todėl ne pirmą kartą Lietuvoje neigiamai kalbama apie Kinijos kompanijas ir apskritai Pekino politiką.

Tegai:
Kinija, Lietuva, Seimas, Laurynas Kasčiūnas
Lietuvos žiniasklaidos mikrofonai Seime

Žurnalistai Lietuvoje gavo nemokamą prieigą prie duomenų valstybės registrų

(atnaujinta 11:15 2021.04.18)
Už pokyčius balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo tik vienas žmogus, o trys deputatai susilaikė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, leidžiančias žurnalistams nemokamai gauti duomenis iš registrų ar valstybės informacinių sistemų, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Jie leis užtikrinti visuomenės atvirumą ir teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją.

Naujoms nuostatoms pritarė 103 deputatai, prieš pasisakė tik vienas parlamentaras, susilaikė dar trys Seimo nariai.

Žurnalistai galės gauti nemokamus duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Jie turės teisę gauti ne tik aktualius, bet ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.

Pagal priimtus pakeitimus, žurnalistas turės teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.

Šia galimybe žurnalistas galės pasinaudoti, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nebus padaręs daugiau kaip dviejų pažeidimų dėl draudžiamos informacijos skelbimo ir (ar) nebus Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Naujų taisyklių iniciatoriai mano, kad pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai, paskatins didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleis galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo .

Duomenų pateikimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Tegai:
žurnalistai, žiniasklaida, Seimas, Lietuva
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Ukrainos kariuomenė

Kijevo politologas pasiskundė NATO nenoru priimti Ukrainą

(atnaujinta 11:57 2021.04.19)
Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso pavadino vieninteliu būdu užbaigti konfliktą Donbase

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Reikalavimas vykdyti reformas Ukrainoje leidžia NATO atsisakyti prisiimti įsipareigojimus Kijevo atžvilgiu, šią nuomonę leidinio "Glavred" tinklaraštyje išsakė ukrainiečių politologas Piotras Oleščukas.

Pasak politologo, de facto NATO atsisakius pateikti Ukrainai narystės veiksmų planą 2008 metais aljansas santykiuose su šalimi laikosi formulės: "Reformuokitės, o mes pažiūrėsime vėliau".

Pasak jo, Ukraina puikiai žino, kad daugelio Rytų Europos šalių prisijungimas prie bloko buvo "principingo politinio sprendimo", o ne "gilių reformų" rezultatas.

"Tiesą sakant, kalbėjimas apie reformas Ukrainoje yra patogus mechanizmas neprisiimti konkrečių įsipareigojimų, tuo pačiu nepripažįstant, kad NATO pozicijai Ukrainos atveju įtakos turi "trečioji šalis" — Rusija", — sakė jis.

Jis pridūrė, kad viešai tai pripažinti būtų per daug žeminama aljansui. Kartu politologas pareiškė nuomonę, kad "pasirinkimas, sprendimas ir specifikos nustatymas įvyks anksčiau ar vėliau".

"Žinoma, rytoj bet kuriuo atveju nestosime tiesiogiai, bet stojimas į NATO yra esminis priklausymo konkrečiai civilizacijai klausimas. Ir tai tiesiog reikia priimti", — užbaigė jis.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso pavadino vieninteliu būdu užbaigti konfliktą Donbase. Kaip pažymėjo Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, Ukrainos prisijungimas prie NATO sustiprins šalies problemas, o pasiskelbusių Donbaso respublikų gyventojams tokia narystė bus „giliai nepriimtina perspektyva“.

Tegai:
Kijevas, NATO, Ukraina