Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Seime pritarė projektui, užtikrinsiančiam elektros sistemos stabilumą avarijos atveju

(atnaujinta 11:50 2021.03.20)
Įteisinti kaupimo įrenginių sistemą sąlygojo tai, kad desinchronizuojantis nuo BRELL žiedo, avariniu atveju reikalinga turėti greitą avarinį rezervą

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija  pritarė Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu projektą,  praneša Seimo spaudos tarnyba.

Taip pat buvo pritarta Elektros energetikos ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pakeitimų projektui. Taip siekiama įteisinti kaupimo įrenginio ir jį valdysiančio subjekto statusą ir veiklos sąlygas. 

Komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius pabrėžė, kad komisija sutelkė reikiamas pajėgas ir vienbalsiai pritarė įstatymų pakeitimų projektams, kurie atvers kelią spartesniam Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizavimui su Vakarais.

Pažymėtina tai, kad iki Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilaus darbo su kontinentiniais elektros tinklais sinchroniniu režimu pradžios kaupimo įrenginių sistema bus laikoma neatsiejama elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto dalimi, ir iki sinchronizacijos su KET pradžios teiks išimtinai tik izoliuoto darbo rezervo paslaugą. 

Po sinchronizacijos su KET, konkurso būdu, Energetikos ministerijos  nustatyta tvarka bus perleista elektros energijos rinkos dalyviams.

Įteisinti kaupimo įrenginių sistemą sąlygojo tai, kad desinchronizuojantis nuo BRELL žiedo (IPS/UPS), avariniu atveju reikalinga turėti greitą (< 1 s.) avarinį (momentinį) rezervą, taip pat tai, kad nuo 2021 metų Lietuva atsisakė dalyvauti avarinių rezervų apsikeitime su BRELL šalimis.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsia

Tegai:
Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL
Dar šia tema
Ekspertas patarė Lietuvai išeinant iš BRELL prisiminti apledėjusį Teksasą
Ekspertas: Lietuvos elitas sprendimus dėl BelAE priima negalvodamas apie šalies ateitį
Ukrainoje paskelbta atskyrimo nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų data
Aplink "grėsmės": Lietuvos kariškiai pasiskundė "dezinformacija" žiniasklaidoje
Lietuvos ambasados JAV pastatas

Paaiškėjo, kas gali vadovauti Lietuvos ambasadai JAV

(atnaujinta 14:27 2021.04.12)
Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos. Kandidatą turi patvirtinti Seimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvos ambasadore Jungtinėse Amerikos Valstijose siūloma skirti  Audrą Plepytę, Vokietijoje – Ramūną Misiulį. Apie tai rašoma Seimo interneto svetainėje paskelbtuose dokumentuose.

Plepytė naujas pareigas turėtų pradėti eiti nuo gegužės 18 dienos, Misiulis — nuo gegužės 10 dienos, rodo Vyriausybės nutarimų projektai.

Taip pat siūloma Andrių Namavičių skirti Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos Tarybos, o Rytį Paulauską — ambasadoriumi Jungtinėse Tautose.

Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos, Vokietijoje — nuo pernai spalio.

Amerikos prekybos rūmai Lietuvoje paprašė Lietuvos vadovo užtikrinti ilgalaikės Lietuvos ir JAV partnerystės tęstinumą sausio pabaigoje, tačiau derybų procesas užtruko.

Dar šia tema
Nausėda paragino savivaldybes spartinti senjorų vakcinaciją
VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų
Balsavimas

Radviliškyje vyksta mero rinkimai anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų

(atnaujinta 12:09 2021.04.12)
Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną — Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per keturias išankstinio balsavimo dienas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimuose balsavo 3 251 rinkėjas arba 10,53 procento nuo visų į šios savivaldybės rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

VRK duomenimis, 1 042 rinkėjai pasinaudojo balsavimo iš anksto teise Radviliškio miesto kultūros centre balandžio 7-8 dienomis.

"Balandžio 7-9 dienomis buvo organizuojamas balsavimas specialiuose punktuose. Jo metu rinkimų komisijų nariai važiavo į sveikatos priežiūros įstaigas, globos namus, įkalinimo įstaigas, kuriose yra šios savivaldybės rinkėjų, ir sudarė jiems galimybę išreikšti savo politinę valią renkant Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį — merą. Specialiuose punktuose iš viso balsavo 68 rinkėjai", — rašoma pranešime.

Balandžio 9-10 dienomis buvo organizuojamas balsavimas namuose. Šiomis dienomis balsavo neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose. Balsavimo namuose galimybe pasinaudojo 2 141 Radviliškio rajono savivaldybės gyventojas.

Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną — Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse.

Iš viso Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimuose balsavimo teisę turi 30 858 rinkėjai.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, rinkimai, Radviliškio rajonas

Nufulmuota, kaip Rusijos naikintuvas perėmė JAV žvalgybinį lėktuvą

(atnaujinta 12:40 2021.04.12)
Krašto apsaugos kontrolės centras pranešė apie objekto, artėjančio prie Rusijos Federacijos sienos, aptikimą, po to į orą buvo pakeltas MiG-31

Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame rusų naikintuvas MiG-31 palydi amerikiečių žvalgybinį lėktuvą RC-135 virš Ramiojo vandenyno vandenų.

Vaizdo įrašas nufilmuotas iš piloto kabinos. Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip MiG-31 vejasi amerikiečių žvalgybinį lėktuvą.

Anksčiau Krašto apsaugos kontrolės centras pranešė aptikęs oro taikinį, artėjantį prie Rusijos sienos. Jo perėmimui buvo pakeltas naikintuvas MiG-31.

Po to, kai JAV strateginis orlaivis apsisuko, MiG-31 įgula grįžo į aerodromą. MiG-31 skrydis vyko pagal tarptautines taisykles, pabrėžė Gynybos ministerija. RC-135 nepažeidė valstybės sienos.

Aktyvumas oro erdvėje šalia Rusijos sienų nuolat auga. Taigi per 2020 metus Radiotechninių kariuomenės padalinių specialistai aptiko 40 proc. daugiau užsienio žvalgybinių lėktuvų nei metais anksčiau. Iš viso praėjusiais metais Radiotechninių kariuomenės padalinių specialistai aptiko ir palydėjo daugiau nei du milijonus oro objektų.

Tegai:
Rusijos gynybos ministerija, Rusija, JAV, naikintuvai, lėktuvai