Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Darbas "ekstremaliomis sąlygomis": apibendrinti Vyriausybės 100 dienų rezultatai

(atnaujinta 20:20 2021.03.20)
Kaip pažymėta, per pirmąjį Vyriausybės darbo šimtadienį pagrindinis dėmesys skirtas COVID-19 pandemijos valdymui

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybė šeštadienį pristatė 100 dienų darbo rezultatus.

Per pirmąjį Vyriausybės darbo šimtadienį pagrindinis dėmesys skirtas COVID-19 pandemijos valdymui, įskaitant socialinius ir ekonominius susijusių klausimų sprendimui. Skirta parama darbo netekusiems žmonėms, nuo pandemijos nukentėjusioms verslo šakoms ir kitoms sritims. Taip pat buvo parengtas ir patvirtintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas.

"Vyriausybė pradėjo darbą ekstremaliomis karantino sąlygomis, tad ir šimtadienis paženklintas šio laikmečio įtampomis: pandemijos valdymas, vakcinos tiekimas, vakcinavimo infrastruktūra. Jau metus gyvename ekonominio, socialinio ir psichologinio diskomforto sąlygomis ir tenka tik apgailestauti, kad pandemija neleidžia mums visiems atverti duris į įprastą laisvę. Vyriausybė ir toliau dės visas pastangas, kad ši diena ateitų kuo greičiau", – sako Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

Peržiūrėtame valstybės biudžete daugiau nei vienas milijardas eurų skirta pandemijos padariniams mažinti. Taip pat skirta lėšų pensijoms papildomai indeksuoti, netekto darbingumo ir kitoms pensijoms, minimaliajai algai didinti.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Buvo įdiegtas naujas subsidijų už prastovose esančius darbuotojus mokėjimo modelis – 100 proc. kompensacijos, siekiančios 963 eurus popieriuje, – darbdaviams padeda išsaugoti darbuotojus. Nuo sausio 1 d. prastovų subsidijos išmokėtos daugiau nei 20 000 darbdavių ir per 160 000 darbuotojų, tam skirta beveik 100 mln. eurų.

Nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams suplanuota valstybės parama siekia per 330 mln. eurų. Imtasi reformuoti inovacijų, duomenų atvėrimo sritis, stiprinti atstovavimą Lietuvos ekonominiams interesams pasaulyje.  Neseniai įsteigtas Inovacijų skatinimo fondas sudarys galimybę verslui kur kas paprasčiau gauti lėšų įvairioms inovatyvioms idėjoms įgyvendinti. 

Teigiama, kad sustabdytas nedarbo augimas – 2021 m. kovo 1 d. registruotas nedarbo lygis siekė 16,1 proc. ir buvo 0,3 proc. punkto mažesnis nei prieš mėnesį. 

Vyriausybė skyrė reikiamą dėmesį kultūros sričiai. Peržiūrėjus 2021 metų šalies biudžetą, paveldui tvarkyti papildomai skirta 2 mln. eurų, iš viso apie 6,7 mln. eurų – daugiausia nei visais ankstesniais metais. Padidinti asignavimai viešųjų bibliotekų fondams formuoti – tam papildomai skirta 346 tūkst. eurų. Savivaldybių kultūros įstaigų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams valstybės biudžete šiemet papildomai skirta 1,6 mln. eurų. 

Vienas iš svarbiausių Vyriausybės veiklos prioritetų – didinti švietimo sistemos efektyvumą. Parengtas paramos paketas mokiniams, patiriantiems nuotolinio mokymosi praradimų. Pedagogų atlyginimams už papildomas darbo valandas skirta 1,3 mln. eurų, techninei įrangai įsigyti – 6 mln. eurų. Mokytojams, kurie padės abiturientams pasirengti brandos egzaminams, atlyginimams už papildomas darbo valandas skirta 390 tūkst. eurų. Numatyta nuo rugsėjo 1 d. didinti švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestį (panaikinant atotrūkį nuo mokytojų darbo apmokėjimo) bei steigti papildomas pareigybes, tam skirta 10,1 mln. eurų. 

"Labai svarbu, kad per pirmąjį šimtadienį parengtas ir patvirtintas visai kadencijai skirtas Vyriausybės  esminių darbų planas, kuriame pagrindiniai prioritetai skiriami žaliajam kursui, skaitmenizacijai ir švietimui. Šis planas – atsakomybės ir atskaitomybės gairės mums ir Lietuvos žmonėms", – pabrėžė Šimonytė.

Iki liepos 1 dienos Vyriausybė numato atnaujinti 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, kad 2022 m. valstybės biudžeto projekte būtų numatytos lėšos svarbiausioms reformoms įgyvendinti. 

Balandį bus parengta Lietuvos paraiška Europos ekonomikos atsigavimo ir atsparumo fondui dėl svarbiausių Vyriausybės programoje ir jos nuostatų įgyvendinimo  plane numatytų reformų finansavimo. 

Lapkričio pradžioje Lietuvoje buvo įvestas antrasis karantinas, kurį laiką COVID-19 plitimas augo milžinišku tempu. Šią savaitę Šimonytė teigė, kad kol kas epidemiologinė padėtis nekelia didelio optimizmo ir, greičiausiai, apribojimai išliks.

Tegai:
COVID-19, Vyriausybė
Dar šia tema
Vokietijos Žaliųjų partija pažadėjo sustabdyti "Nord Stream-2"
Trečdalis 70 metų ir vyresnių lietuvių gavo pirmąją COVID-19 vakcinos dozę
Lietuvoje per parą nustatyti 575 COVID-19 atvejai
Ekspertas: migrantai laiko Lietuvą "laikina stotele" prieš geresnę ateitį
Baltarusija

Ekspertas: masinio baltarusių išvykimo į Lietuvą nebus

(atnaujinta 16:54 2021.04.20)
Vakarams reikia savų įtakos agentų Baltarusijoje, todėl ištrauks iš ten tik tuos, kas yra persekiojami, mano ekspertas Semionas Uralovas

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Masinio išvykimo iš Baltarusijos nebus, nes paprasti Baltarusijos piliečiai labiau teikia pirmenybę trumpalaikei darbo emigracijai rytų ir vakarų kryptimis, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas.

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais. Ministerijos duomenimis, 376 iš jų jau atvyko į Lietuvą, o dar 133 asmenys pasiprašė prieglobsčio.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo "režimo ir represijų ar persekiojamiems" Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Uralovas pareiškė, jog už Vilniaus stovi vyresni partneriai — Londonas ir Vašingtonas, kuriems reikalingi savi įtakos agentai Baltarusijoje.

"Ištrauks tik tuos, kuriems jau visai blogai, ir kurie ten visai "išsidavė", kaip sakoma, yra persekiojami ir pan. Todėl masinio išvykimo nebus, nes dauguma "pritilo", nusėdo ant dugno ir toliau yra Baltarusijos viduje, beje, jų valdžios sistemoje", — pareiškė jis.

Pasak jo, paprasti Baltarusijos piliečiai labiau teikia pirmenybę trumpalaikei darbo emigracijai rytų ir vakarų kryptimis.

"Kažkas pasirenka Lenkiją, mažiau — Lietuvą, kažkas — Rusiją. Ir iš tiesų visi laukia koronaviruso apribojimų panaikinimo, kad galėtų išvykti dirbti, niekaip ne dėl emigracijos, nes visi, kurie norėjo išvykti ilgam, jau išvažiavo", — apibendrino jis.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Po oficialaus pralaimėjimo Baltarusijos prezidento rinkimuose Tichanovskaja išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo nugabenti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskajai pateikti kaltinimai, ji įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Baltarusijos valdžia mano, kad Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją. Apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė ir Rusijos valdžia.

Tegai:
Baltarusija, baltarusis, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Baltarusija pareiškė apie "visos paros" Vakarų pratybas prie savo sienų
Rusijos ambasada Lietuvoje

Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM vadovui į žodžius apie "terorizmą"

(atnaujinta 21:49 2021.04.20)
Diplomatinė atstovybė pareiškė, kad Lietuvos politikų bandymai pakabinti etiketę byloja apie piktavališką ketinimą iš jų pusės

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžius, kuris, kalbėdamas apie situaciją Čekijoje, pasisakė apie terorizmą.

"Kai kurių Lietuvos politikų bandymai pakabinti mūsų šaliai "terorizmą remiančios valstybės" etiketę rodo tik tai, kad jų elgesį lemia piktavališkas ketinimas, besiribojantis su labiausiai įžūlia klasta, arba jų visišką nekompetentingumą", — sakoma diplomatinės atstovybės pranešime Twitter.

Ambasada priminė, kad Rusija pati patyrė terorizmo veiksmus, taip pat pažymėjo, kad ji tebėra ta valstybė, kuri yra "pasaulinės kovos su šiuo XXI amžiaus maru priešakyje".

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų bus išsiųsti iš šalies ir per 48 valandas turi išvykti, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Balandžio 18-osios vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad persona non grata paskelbti 20 ambasados ​​darbuotojų, kurie privalo išvykti iš šalies per 24 valandas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų prisidėjimą prie sprogimo Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Tegai:
Lietuva, Gabrielius Landsbergis, Rusijos ambasada, Rusija
Dar šia tema
Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą
JAV ambasadorius Rusijoje išvyks konsultuotis į Vašingtoną
JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas

JT generalinis sekretorius paragino užkirsti kelią klimato kaitos padariniams

(atnaujinta 18:12 2021.04.20)
Anot Getereso, žmonija yra ties bedugnės riba, todėl iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti beveik perpus

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pastarieji šešeri metai buvo karščiausi pasaulio klimato stebėjimų istorijoje, praėjusių metų birželį Rusijos Verchojansko mieste, Jakutijoje, buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra į šiaurę nuo Arkties rato — plius 38 laipsniai, pranešė JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, pristatydamas Pasaulio meteorologinės organizacijos ataskaitą apie klimato būklę 2020 metais.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

"Duomenys šioje ataskaitoje turėtų mus visus padaryti budresnius", — pasakė Guteresas ir paragino visus pasaulio lyderius susipažinti su dokumentu.

Pasak jo, 2020 metais planetos temperatūra buvo 1,2 laipsnio šiltesnė nei ikipramoniniais laikais.

"Mes artėjame prie 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, kurią nustatė mokslo bendruomenė. Mes esame ties bedugnės riba. Šešeri metai, praėję nuo 2015 metų, buvo patys karščiausi per visą stebėjimo istoriją. Birželį Verchojanske, Rusijoje, temperatūra siekė 38 laipsnius šilumos, tai yra aukščiausia užregistruota temperatūra bet kur į šiaurę nuo Arkties rato", — pabrėžė generalinis sekretorius.

Be to, kaip pažymėjo jis, pasaulyje toliau auga pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija.

"Anglies dioksido koncentracija pakilo iki naujo maksimumo — 410,5 ppm dalies. Tai yra 148 % aukščiau už priešindustrinius lygius", — pasakė Guteresas.

JT generalinis sekretorius atkreipė dėmesį į ledynų tirpsmą Arktyje ir Antarktidoje. Pasak jo, nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020 metų rugpjūčio Grenlandijos ledo danga prarado 152 mlrd. tonų ledo.

Jis pridūrė, kad per ataskaitinį laikotarpį tropinių ciklonų skaičius pasaulyje buvo "didesnis nei vidurkis". Ciklonų, kuriems meteorologai suteikė vardus, skaičius praėjusiais metais buvo 98. JAV išplitusi sausra sukėlė didžiausius kada nors užfiksuotus gaisrus Kalifornijoje ir Kolorade, o Brazilijoje sausra taip pat sukėlė rimtus miškų gaisrus, pridūrė Guteresas.

"Mūsų uždavinys yra aiškus. Mokslas sako mums, kad norėdami užkirsti kelią blogiausiems klimato pokyčių padariniams, turime apriboti pasaulinės temperatūros kilimą 1,5 laipsnio rodikliu nuo ikipramoninio laikotarpio pradinių linijų. Tai reiškia, kad iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti 45 %, palyginti su 2010 metų lygiu, ir iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį", — pabrėžė jis ir pridūrė, kad šie metai turėtų tapti veiksmų metais.

Tegai:
Antonijus Guteresas, klimato kaita, Jungtinių Tautų organizacija (JTO)