Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paragino organizuoti tarptautinę platformą dialogui su Baltarusijos valdžia

(atnaujinta 15:50 2021.03.22)
Ji tvirtina, kad tai padės nedelsiant nutraukti smurtą, atkurti teisinę valstybę, gerbti žmogaus teises Baltarusijoje ir saugiai grįžti į šalį tiems baltarusiams, kurie ją paliko

VILNIUS, kovo 22 — Sputnik. Baltarusijos opozicijos lyderė, buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja prašo pagalbos organizuojant tarptautinę platformą deryboms su respublikos valdžia, rašo RIA Novosti.

Kovo 18 dieną Tichanovskaja paskelbė, kad per internetinę platformą "Golos", kuri rinkimų metu dalyvavo alternatyviame balsų skaičiavime, pradėjo balsavimą dėl baltarusių paramos derybų su vyriausybe per tarptautinį tarpininkavimą.

Planuojama, kad pirmieji balsavimo rezultatai bus paskelbti iki kovo 25 dienos.

"Mes vis dar prašome pagalbos... Mes prašome pagalbos, kuri yra tokia: organizuokite derybas su Baltarusijos valdžios institucijomis tarptautinėje platformoje ir būkite pasirengę sudaryti tarpininkų grupę", — sakė Tichanovskaja, pirmadienį kalbėdama Vilniuje vykusiame tarptautiniame forume, skirtame situacijai Baltarusijoje.

Ji tvirtina, kad tai padės nedelsiant nutraukti smurtą, atkurti teisinę valstybę, gerbti žmogaus teises Baltarusijoje ir saugiai grįžti į šalį tiems baltarusiams, kurie ją paliko. Buvusi kandidatė į prezidentus pareiškė nuomonę, kad forumas, kuriame dalyvauja Baltarusijos opozicijos atstovai ir politikai iš ES ir JAV, padės sukurti veiksmingas priemones.

"Prašyti (pagalbos — Sputnik) reiškia pripažinti savo silpnybes. Šiuo metu mūsų didžiausia silpnybė yra laikas. Šią taikią revoliuciją galime atlikti patys. Tačiau laikas bėga", — sakė Tichanovskaja. Ji pridūrė, kad baltarusiai kovoja už ES priimtas vertybes — laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir žmogaus teises. Buvusi kandidatė priminė, kad Baltarusija yra prie ES išorės sienos.

Tichanovskaja dėkojo Vakarų politikams už Baltarusijos pilietinei visuomenei suteiktą pagalbą. Anot jos, kiekvienas solidarumo gestas, visos sankcijos Baltarusijos valdžios institucijoms, pagalba iš šalies išvykusiems baltarusiams tariamai "priartina respubliką prie demokratijos".

Po 2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, siekdamos juos numalšinti, saugumo pajėgos, be kita ko, naudojo specialias priemones ir specialią įrangą. Vasario 11 dieną Baltarusijos KGB paskelbė, kad padėtis šalyje stabilizavosi, protestų pikas praėjo, jų apraiškos praktiškai išnyko.

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja naujų rinkimų ir inicijuoja tarptautinių sankcijų prieš Minską išplėtimą, kurias anksčiau patvirtino Vakarų šalys. Baltarusijoje keliems opozicijos Koordinacinės tarybos, įsteigtos Tichanovskajos iniciatyva, nariams buvo iškeltos baudžiamosios bylos už raginimus užgrobti valdžią, sukurti ekstremistinį darinį ir sąmokslą užgrobti valstybės valdžią antikonstituciniu būdu. Po rinkimų į Lietuvą išvykusią Tichanovskają Minskas įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą.

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų (592)
Dar šia tema
Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai
Tichanovskajos vyrui pateikti galutiniai kaltinimai pagal keturis straipsnius
Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti Tichanovskają
Vilniaus oro uostas

Skuodis Vilniaus ir Kauno oro uostus nori sujungti geležinkeliu

(atnaujinta 16:10 2021.04.14)
Atsižvelgiant į galimus geležinkelio linijos tarp Vilniaus ir Kauno variantus bei oro uostų plėtros planus, tokio tipo jungčiai ateityje numatomas didelis potencialas

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Europinė geležinkelio magistralė "Rail Baltica" turi sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus, pareiškė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Galimybės "Rail Balticos" geležinkeliu sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus aptartos ministro susitikime su abiejų miestų ir Kauno rajono merais, Lietuvos geležinkelių ir oro uostų atstovais.

Pasak susisiekimo ministro, norint išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, o keleiviams ir krovinių vežėjams pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas, būtina, kad europinė vėžė tiesiogiai pasiektų Vilniaus ir Kauno oro uostus.

"Europinė vėžė Lietuvai garantuos ne tik patogesnį susisiekimą su kaimyninėmis Baltijos valstybių sostinėmis ir Vakarų Europa, bet taip pat galėsime gerokai greičiau nukeliauti į didžiuosius Lietuvos miestus. Jau dabar nemažai keliautojų, vykdami tarp Kauno ir Vilniaus, renkasi traukinį dėl greitesnio susisiekimo ir patogumo, todėl tęsiame diskusijas, ką turėtume padaryti, atsižvelgdami į šių miestų poreikius ir lūkesčius,  kad kelionė iki šalies oro uostų būtų dar lengvesnė ir patogesnė, pasirenkant tvarią ir darnią aplinkai susisiekimo priemonę — traukinius", — susitikime sakė Skuodis.

Ministro teigimu, planuojant šį projektą daugeliui metų į priekį, reikalingi sprendimai, kad europinė vėžė eitų ne šalia oro uostų, o atvestų iki pat jų "durų". Atsižvelgiant į galimus "Rail Balticos" linijos tarp Vilniaus ir Kauno variantus bei šalies oro uostų plėtros planus, tokio tipo jungčiai ateityje numatomas didelis potencialas. Be to, ji galėtų generuoti papildomus keleivių srautus.

Šiuo metu atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas "Rail Balticos" geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno, šiemet iš jų bus pasirinkta viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius. 

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendras geležinkelio linijos ilgis šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų 392 — Lietuvoje. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 metų pabaigos.

Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas atsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms.

Tegai:
Kauno oro uostas, Vilniaus oro uostas
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Latvijos aviacijos muziejus gali būti uždarytas dėl "Rail Baltica"
ES susitarė dėl papildomo "Rail Baltica" finansavimo
Politologas: Baltijos šalys gaus "trupinius" iš ES "Rail Baltica" tiesimui
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Kremlius įvardijo, koks buvo Putino ir Baideno pokalbio tonas

(atnaujinta 14:29 2021.04.14)
Rusijos ir JAV vadovai Vašingtono iniciatyva surengė telefoninį pokalbį. Baidenas dar kartą patvirtino tikslą sukurti stabilius ir nuspėjamus santykius su Rusija, atsižvelgiant į JAV interesus, ir pasiūlė artimiausiais mėnesiais susitikti trečiojoje šalyje

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Džo Baideno pokalbio tonas buvo dalykiškas, žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Apie tai rašo RIA Novosti.

"Tikriausiai jūs patys iš gausybės temų, kurios buvo įvardytos iš abiejų pusių dėl šio pokalbio, galite padaryti išvadą, kad pokalbis buvo gana ilgas", — pridūrė jis.

Antradienį abiejų šalių vadovai Vašingtono iniciatyva surengė telefoninį pokalbį. Baidenas dar kartą patvirtino tikslą sukurti stabilius ir nuspėjamus santykius su Rusija, atsižvelgiant į JAV interesus, ir pasiūlė artimiausiais mėnesiais susitikti trečiojoje šalyje.

Vladimiras Putinas
© Sputnik / Михаил Климентьев

Putinas ir Baidenas palietė tokius klausimus kaip strateginis saugumas ir ginklų kontrolė, padėtis Afganistane ir pasaulinė klimato kaita.

Šalys taip pat aptarė situaciją Donbase. Rusijos vadovas, remdamasis Minsko susitarimų paketu, apibūdino politinio konflikto sprendimo būdus. Prezidentas sutiko nurodyti atitinkamiems departamentams išspręsti pokalbio metu iškeltas problemas.

Be to, Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad pokalbio metu Aleksejaus Navalno tema nebuvo paliesta.

Tegai:
Džo Baidenas, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
"The Washington Post" įvardijo, kodėl Baidenas vis dar neskambino Zelenskiui
Baidenas iškrėtė diplomatinį triuką: ką tai reiškia lietuviams
Baidenas ketina bendradarbiauti su ES Rusijos ir Kinijos klausimais
COVID-19 testas, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė "galimybių" paso koncepciją

(atnaujinta 18:46 2021.04.14)
"Galimybių" pasas bus elektroninis dokumentas, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu 

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė Vyriausybei vadinamąjį "galimybių" pasą, kurį gautų pasiskiepiję nuo COVID-19, turintys neigiamą testo atsakymą ar įgiję imunitetą. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Numatoma, kad "galimybių" pasas bus elektroninis dokumentas, t. y. asmeniui suteikiamas QR kodas telefone, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs pagal imunologų reikalavimus, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu ir įgijęs imunitetą pagal infektologų reikalavimus.  

Kas kiek laiko turės būti daromas testas, taip pat kiek kartų asmuo turės būti vakcinuotas, nuspręs medicinos darbuotojai. Kai paso idėja bus galutinai suderinta tarp institucijų, ji gali būti įgyvendinta per artimiausias 2–3 savaites. 

Remiantis e.sveikatos sistemos duomenimis, techninį paso įgyvendinimą atliks Registrų centras.  

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, galimybių paso įgyvendinimas leidžia galvoti ne tik apie verslus, bet ir apie platesnį visuomenės laisvinimą — nesenai neigiamą COVID-19 testo atsakymą gavę žmonės turėtų galimybę vykdyti daugiau veiklos, būti laisvesni, sportuoti ir aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime.  

"Kol nepradėtas masinis visuomenės skiepijimas ir vyksta prioritetinių grupių vakcinacija, siūlome racionalų  ir efektyvų būdą, kaip greičiau leisti pradėti veikti verslams, kurių veikla yra apribota, o žmonėms — grįžti į darbus bei pasinaudoti įvairiomis paslaugomis", — sako Armonaitė.  

Pasak ministrės, šis pasas leis atidaryti sporto klubus didesniam žmonių kiekiui, vandens pramogų parkus, atnaujinti maitinimo ir laisvalaikio paslaugų veiklą viduje, organizuoti didesnės apimties renginius ir švęsti asmenines šventes, kai jose dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

Planuojama, kad Lietuvoje pradėjęs veikti galimybių pasas vėliau galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos (ES) planuojamą skaitmeninį imuniteto sertifikatą, kurio įteisinimą visos ES mastu pasiūlė Europos Komisija.

Trečiadienį Vyriausybė pasiūlė pratęsti karantiną iki gegužės pabaigos. Tuo pat metu  ministrų kabinetas planuoja leisti dirbti parduotuvėms, įskaitant parduotuves prekybos ar pramogų centruose, sporto klubams ir kūno rengybos centrams. Sprendimą dėl veiklų atvėrimo bus priimtas ketvirtadienį.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyti 15 437 žmonės, antra — 2 714. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų.

Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva gavo dešimtąją vakcinos nuo COVID-19 "Vaxzevria" siuntą
Šalies ugdymo įstaigose praėjusią savaitę fiksuoti 87 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai
Lietuva gavo pirmąją "Janssen" vakcinos nuo COVID-19 siuntą
Daugiau nei 1 200: Lietuvoje daugėja naujų COVID-19 atvejų
Ne tiek pavojinga: Lietuvos profesorius įvertino "britiškąją" COVID-19 atmainą