JAV ir Rusijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

"Sunkūs santykiai". Kodėl Rusijos ambasadorius turėtų grįžti į JAV

(atnaujinta 22:19 2021.03.23)
Po žodinio JAV prezidento Džo Bideno išpuolio prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Maskva atšaukė ambasadorių Vašingtone. To nėra buvę nuo sovietų kariuomenės įvedimo į Afganistaną laikų

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Dabar abipus vandenyno spėliojama, ar įmanomas viešas valstybių vadovų dialogas, jų tiesioginis pokalbis. Kas laukia dvišalių santykių, bando išsiaiškinti RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk.

Ambasadorius — namo

Rusijai Vašingtone atstovavęs Anatolijus Antonovas išskrido konsultuotis į Maskvą. Tai truks "tiek, kiek reikės", pažymėta Smolenskajos aikštėje. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova net neprisiminė, kada paskutinį kartą Rusijos ambasadorius paliko JAV sostinę nepasibaigus kadencijai. Tačiau Antonovas grįš į Vašingtoną, kai tik tėvynėje aptars visus reikalingus klausimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Алексей Дружинин

Jau pirmadienį jie buvo aptarti Smolenskajos aikštėje. Pagrindinis jų yra vienas: kaip rasti būdus išlyginti sunkioje padėtyje esančius Rusijos ir Amerikos santykius, kuriuos Vašingtonas pastaraisiais metais iš tikrųjų privedė iki aklavietės?

"Laukia daug darbo, — sakė pats Antonovas. — Būtina išanalizuoti situaciją, kurioje atsidūrėme. Rusija ne kartą pabrėžė, kad mes esame suinteresuoti plėtoti santykius tiek pat, kiek mūsų kolegos iš Amerikos".

Kol Maskva atlieka dvišalių kontaktų auditą, Baidenas pareiškė norą asmeniškai pasikalbėti su savo kolega iš Rusijos "tam tikru momentu", o kai bus tinkamas laikas, susitikti asmeniškai.

Tuo tarpu Baltieji rūmai dar kartą primena: naujosios administracijos santykiai su Rusija bus visiškai kitokie nei praėjusiais ketveriais metais.

"Džo Baidenas neketina susimąstyti dėl veiksmų, kurie, mūsų nuomone, yra piktybiški, ar tai būtų pareiškimai apie kišimąsi į 2020 metų rinkimus, ar dalyvavimą apnuodijant Aleksejų Navalną, informacija apie atlyginimą Amerikos kariams (Afganistane) ar "SolarWind" kibernetinė ataka", — sakė jo atstovė spaudai Džen Psaki.

Tuo pat metu Valstybės departamentas nurodė, kad jie yra pasirengę bendradarbiauti su Maskva Amerikos interesus atitinkančiose srityse.

Saugumo keliu

Bendradarbiavimo sričių nėra daug. Vienintelė neatidėliotina Baideno užduotis buvo pratęsti Strateginės ginkluotės sutartį. Derybos su Trampo komanda buvo sunkios, Amerika reikalavo papildomų sąlygų ir Kinijos įtraukimo į pokalbį, tačiau ši atkakliai atsisako prisijungti prie Rusijos ir JAV dialogo.

Baidenas, kaip žadėta, pirmiausia pasirašė dekretą, pratęsiantį START-III penkeriems metams. Pasak jo, tai taps tolesnių derybų pagrindu.
Žinia, žinoma, yra gera, tačiau vis tiek bus problemų, mano Andrejus Baklickis, MGIMO Tarptautinių studijų instituto Euroatlantinio saugumo centro vyresnysis mokslo bendradarbis. Pirma, dar teks aptarti pratęsimą tik penkeriems metams ir tolesnį dokumento likimą. Antra, START-III toli gražu nėra išsamus susitarimas.

"Sutartis reglamentuoja strateginius puolamuosius, bet ne gynybinius ginklus, nereglamentuoja vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemų, kosmoso. Apskritai daug kas lieka už kadro", — aiškina ekspertas.

Dabar tikimasi, kad derybos bus tęsiamos, kai JAV suformuos komandą. Būtina nuspręsti, kaip tęsti ginklų kontrolę.

"Ką daryti su strateginėmis branduolinėmis pajėgomis ir toliau pagal sąrašą", — patikslina Baklickis.

Maskva siūlo parengti naują saugumo susitarimą, apimantį visus puolamuosius ir gynybinius branduolinius ir nebranduolinius ginklus. Jis turėtų atsižvelgti į karinių-techninių ir karinių-politinių saugumo aspektų raidą. Kitaip tariant, būtina visapusiškai apsvarstyti problemą, suprasti, kokie veiksniai daro įtaką, ir į tai atsižvelgti kuriant pusiausvyrą.

"Pavyzdžiui, jei sumažės strateginės jėgos, tada negalime joms kelti pavojaus ir sukurti priešraketinės gynybos sistemų, — tęsia ekspertas. — Tik pasiekus bendrą supratimą, prasminga aptarti konkrečius dalykus. Neaišku, kaip tiksliai. Galbūt tai bus keletas atskirų susitarimų dėl priešraketinės gynybos, dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų, dėl kosmoso. Ir visa tai yra tarpusavyje susiję, kad būtų sukurta integruota apsaugos sistema".

Už ginklavimosi ribų

Taip pat yra ir kitų bendradarbiavimo sričių: taiki erdvė, klimato kaita, sąveika Artimuosiuose Rytuose, Arktyje, infekcinės ligos. Tačiau praėjusieji metai parodė, kad pasaulinė pandemija nėra palanki plėtoti kontaktus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Михаил Климентьев

Tuo tarpu, kaip ir tikėtasi, sustiprėjo Vašingtono sankcijų politika Kremliaus atžvilgiu. Be to, yra patogus pasiteisinimas. Valstybės departamentas griežtai kritikavo Rusijos teismo sprendimą Aleksejaus Navalno atžvilgiu, laikydamas jį teisių pažeidimu ir "politinio pliuralizmo slopinimu".

Ribojamųjų priemonių neteko ilgai laukti. Kovo pradžioje dėl Navalno bylos Valstijos įtraukė 14 organizacijų į "juodąjį sąrašą". Visos jos, pasak Baltųjų rūmų, užsiima "įvairiais biologinio ir cheminio ginklo elementų gamybos aspektais". Septyni Rusijos pareigūnai taip pat pateko į sankcijų sąrašą.

Net jei Vašingtonas yra suinteresuotas plėtoti santykius, jis yra labai selektyvus, sako Andrejus Kortunovas, Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius. Iškart po to, kai naujasis prezidentas pradėjo eiti savo pareigas, vykstant diskusijoms apie START-III, vis dar buvo tikimasi intensyvių konsultacijų ir judėjimo pirmyn. Tačiau, pasak eksperto, dabar aišku: naujoji administracija neketina tiesti tiltų su Maskva. Skandalas dėl Baideno pareiškimo ir ambasadoriaus atšaukimo yra tik rimtesnių problemų pasekmė.

"Man atrodo, kad čia svarbiausia yra tai, kad Amerikos administracija nejaučia rimto bendravimo su Maskva poreikio, — sako Kortunovas. — Su Kinija susitiko (kovo 19 d. Aliaskoje įvyko aukšto lygio susitikimas — Sputnik) ir derybos, nors ir nesėkmingos, įvyko. Tai rodo norą bendrauti. Rusijos kryptimi to nėra".

Tuo tarpu kai kurie mano, kad Baideno žodžiai buvo labiau skirti vidinei auditorijai. Galbūt taip yra, teigia ekspertas. JAV vyrauja nuomonė, kad Putinas ketina išbandyti Baideną. Jie sako, kad jis nekonfliktiškas, linkęs į kompromisus ir net pagyvenęs, todėl Rusijos prezidentas laikysis eskalacijos strategijos ir išbandys savo kolegą.

"Jei taip yra, o JAV lyderis taip pat mano, tada jo sąmoningai griežta ir net įžūli retorika yra skirta parodyti, kad tai nesuveiks", — aiškina Kortunovas.

Todėl aktualiausia problema — ginklų kontrolė — kuriam laikui buvo atidėta į šalį. Turėsime prie jos grįžti per ateinančius penkerius metus, o Baltieji rūmai turi laiko parodyti Rusijai, kaip vyks dialogas. Vargu ar dabartinis skandalas išprovokuos staigų santykių pablogėjimą. Juk tai greičiau dvišalių santykių padėties pasekmė.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Džo Baidenas, JAV, Rusija
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Rusijos ir JAV vėliavos

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio

(atnaujinta 19:32 2021.04.16)
Minskas pasmerkė "tokį Vašingtono bendravimo stilių" ir pasisakė už "konstruktyvų ir abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą"

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Minskas palaiko konstruktyvų JAV ir Rusijos dialogą, nes tai daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui regione, sakė oficialus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas, praneša Sputnik Baltarusija.

Vašingtonas vakar paskelbė apie kito antirusiškų sankcijų paketo įvedimą. Savo ruožtu Rusija teigė, kad iš Maskvos bus "lemiamas atkirtis".

Tyčinis sabotažas

"Iš esmės mes tikime ir ne kartą apie tai esame sakę, kad sankcijos yra nenaudinga ir neproduktyvi priemonė.

Be to, iš tikrųjų tai yra sąmoningas sabotažas", — sakė jis.

Anot jo, sankcijos įvedamos remiantis "pagrįstu pretekstu", tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip.

"Bet iš tikrųjų žala sąmoningai daroma įmonėms, piliečių gerovei, įskaitant tas šalis, kurios taiko sankcijas. Verslo kontaktai nutrūksta, kyla įtampa, didėja nestabilumas pasauliniu mastu ir panašiai", — aiškino Glazas.

Jokio efekto, tik žala

Užsienio reikalų ministerijos atstovas įsitikinęs, kad "tokie JAV žingsniai nesukels jokio kito efekto, išskyrus žalą, kaip kad įvyko praeityje".

Jis pabrėžė, kad Minskas priešinasi šiam "bendravimo" stiliui ir palaiko konstruktyvų bei abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą.

Pasak jo, tai yra svarbu, nes "šis procesas daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui mūsų regione".

Jis ypač atkreipė dėmesį į tai, kad sankcijos Rusijos Federacijai yra "ženklas dar aktyvesniam bendradarbiavimo vystymuisi, pasikliaujant mūsų pačių jėgomis EES ir kitose integracijos asociacijose".

Tegai:
Baltarusija, Rusija, JAV
vakcinavimas

Kauno vakcinavimo centras stabdo skiepijimą, nes nebeturi vakcinų

(atnaujinta 14:13 2021.04.17)
Kitą savaitę Kauną turėtų pasiekti per 8 tūkst. "Pfizer-BioNTech"  vakcinos dozių. Skiepijimas jomis prasidės nuo antradienio

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Vakcinavimo centras Kaune antrą kartą stabdo gyventojų skiepijima nuo COVID-19, šeštadienį pranešė savivaldybė.

Kaip ir praėjusią savaitę, visa miestui skirta vakcinų siunta pilnai išnaudota vos per 5 dienas.

Po savaitgalio Kauną turėtų pasiekti per 8 tūkst. "Pfizer-BioNTech" ("Comirnaty") skiepų nuo COVID-19. Jais pirmiausia vėl bus skiepijami 65 metų ir vyresni gyventojai. 

Vien per šią savaitę Kauno mieste paskiepyta apie 5 tūkst. garbaus amžiaus žmonių. Kaip pranešė Lietuvos statistikos departamentas, jau savaitės viduryje Kaune buvo paskiepyta daugiau kaip 60 proc. (virš 37 tūkst.) prioritetinės 65+ amžiaus grupės gyventojų. Vis dėlto dar apie 22 tūkst. vyresniųjų kauniečių tokia galimybe nepasinaudojo. 

"Praėjusio savaitgalio sprendimas pasiteisino, tad ir šiomis dienomis dar kartą išskyrėme registraciją vien gyventojams virš 65 metų amžiaus. Stengiamės veikti nuosekliai, nebėgdami įvykiams už akių ir nešokinėdami per prioritetines grupes. Matome, kad garbaus amžiaus kauniečiai skiepus vertina atsakingai, suprasdami, jog tai vienintelis būdas išvengti rimtų sveikatos problemų", – teigė Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 232 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Tegai:
skiepijimas, Pfizer/BioNTech, Kaunas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
Argentinos prezidentas po ligos aukštai įvertino "Sputnik V" vakciną
Vilniuje vakcinacijai kviečiami registruotis vyresni nei 55 metų gyventojai
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas