Nord Stream-2 tiesimas

Ekspertas įvertino JAV politiką dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 15:16 2021.03.24)
Vokietija bandys ieškoti kompromisų ir nusileisti amerikiečiams, kad galėtų įgyvendinti projektą, mano ekspertas Aleksandras Kamkinas

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Amerikiečiai neketina palengvinti savo spaudimo ir stengsis sustabdyti "Nord Stream-2" dujotiekio statybas, tokios politikos sustiprinimas gali sukelti kai kurių bendrovių pasitraukimą iš konsorciumo, o tai neigiamai paveiks projekto baigimo terminą, RIA Novosti pranešė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Vokietijos studijų centro tyrėjas Aleksandras Kamkinas.

JAV Valstybės departamentas trečiadienį pranešė, kad valstybės sekretorius Entonis Blinkenas susitikime su Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiku Masu paskelbė apie JAV prieštaravimus dėl "Nord Stream-2" dujotiekio. Jis pabrėžė JAV siekį bendradarbiauti su sąjungininkais ir partneriais kovojant su Rusijos bandymais pakenkti "kolektyviniam saugumui" ir šiuo atžvilgiu pažymėjo, kad JAV priešinasi projektui.

"Amerikiečiai neketina susilpninti spaudimo dėl sankcijų, ir iš tiesų projekto sustabdymas ("Nord Stream-2") yra vienas kertinių (prezidento Džo) Baideno administracijos užsienio politikos akmenų. Čia mes matome tęstinumą. Žinoma, šis klausimas yra nesutarimų ar konfliktų tarp JAV ir Vokietijos taškas. Vokietija iš visų jėgų bando apginti savo teisę įgyvendinti šį projektą... Tačiau Amerikos sankcijų pavojus — būtent ekstrateritorinio pobūdžio, todėl padidėjęs JAV spaudimas gali sukelti tam tikrų bendrovių pasitraukimą iš konsorciumo, ką pastebėjome pastaraisiais metais. Tai savo ruožtu gali neigiamai paveikti projekto baigimo laiką", — teigė ekspertas.

Šiuo atžvilgiu agentūros pašnekovas neatmetė, kad Vokietija bandys ieškoti kompromisų ir nusileisti amerikiečiams, kad galėtų įgyvendinti projektą, nes jo sustabdymas ne tik sukels rimtą finansinę žalą visiems dalyviams, tačiau tai taip pat sukels "didžiules reputacijos išlaidas" Vokietijai.

Anot eksperto, vis dar sunku nuspėti, apie kokius nuolaiiavimus ir kompromisus galima kalbėti. Kaip mano agentūros pašnekovas, galbūt Vokietija pradės finansuoti Amerikos SGD importo į Europą terminalo statybą, kaip anksčiau pranešė žiniasklaida.

JAV vėl kreipėsi į visas įmones, dalyvaujančias "Nord Stream-2" statybose. JAV valstybės sekretorius teigė, kad tokioms įmonėms gresia JAV sankcijos, ir pareikalavo, kad jos nustotų tai dirbti. Reaguodami į Blinkeno pareiškimus, "Uniper" ir "OMV" koncernai, dalyvaujantys "Nord Stream-2" projekte, palaikė dujotiekio pusę. "OMV" pabrėžė ekonominį "Nord Stream-2" projekto pobūdį, dujotiekio svarbą tiekimo saugumui ir Europos konkurencingumui, "Uniper" įsitikinęs, kad projektas bus baigtas.

Projektas apima dviejų dujotiekio, kurio bendras pajėgumas siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijų statybą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas į ES, taip pat Ukraina ir kelios Europos šalys, įskaitant Lietuvą. Valstijos 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.

Rusijos Federacija ne kartą pareiškė, kad šis projektas yra komercinis ir naudingas Europai. Vokietija pasisako už dujotiekio užbaigimą ir atmeta vienašališkas ekstrateritorines JAV sankcijas.

Tegai:
Vokietija, JAV, Nord Stream-2, Rusija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (640)
Dar šia tema
"Apmaudus projektas": Landsbergis pasiūlė užšaldyti "Nord Stream-2"
Ukrainoje įvardyta kritinė "Nord Stream-2" paleidimo pasekmė
Ekspertas: Lietuvos pareiškimai apie "Nord Stream-2" Vokietijoje prilygsta įžūlumui
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Balsavimas, archyvinė nuotrauka

Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje paskelbti prieštaraujantys Konstitucijai

(atnaujinta 16:36 2021.04.19)
Tuo tarpu Seimo pirmininkė pareiškė, kad pati tokių rinkimų idėja nėra klaidinga, todėl reikėtų susitarti dėl atitinkamos pataisos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja respublikos Konstitucijai. Tai nurodyta teismo sprendime.

Tiesioginiai Lietuvos mero rinkimai buvo įvesti 2015 metais. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Anksčiau juos rinkdavo savivaldybių tarybos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nenustebino. Tačiau ji abejoja, ar pati tiesioginių mero rinkimų idėja yra klaidinga.

Parlamento vadovė nurodė, kad tiesioginius rinkimus palaiko iki 80 procentų gyventojų, o aktyvumas padidėjo.

"Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą",— Facebook rašo Seimo pirmininkė.

Tuo pačiu Čmilytė-Nielsen pažymi, kad yra keletas "niuansų". Visų pirma, savivalda gali virsti uždara "kunigaikštyste".

"Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai", — sakė ji.

Seimo pirmininkė kviečia visas politines jėgas aptarti šį klausimą ir susitarti dėl Lietuvos Konstitucijos pataisos.

"Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio", — apibendrino ji.

Savo ruožtu "šešėlinis ministras pirmininkas", opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad "valstiečiai" palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją ir pasisako už jų įteisinimą, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Pasak Karbauskio, gebėjimas išsirinkti sau merą padidina ir pasitikėjimą vietos valdžia, didėja ir merų atsakomybė gyventojams.

"Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei", — pareiškė jis.

LVŽS lyderis pažymėjo, kad 2014 metais, Kai buvo priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų, jį palaikė maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

"Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta", sako Karbauskis.

 Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo politikas.

Tegai:
rinkimai
COVID-19, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje padvigubėjo naujų koronaviruso atvejų

(atnaujinta 09:57 2021.04.20)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 1 138 koronaviruso atvejai, tai beveik dvigubai daugiau naujų infekcijų nei buvo nustatyta vakar. Dar devyni asmenys mirė, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 235 383, 213 118 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 67 664.

Per pastarąją parą užfiksuota 9 mirčių nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 40 iki 999 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 785.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. 

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 4541 žmogus, antra skiepo doze — 820. Iš viso 210 611 žmonių šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 359 269 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudota 780 491 vakcina. 

Anksčiau Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai atrado, koks prieskonis yra gera priemonė nuo koronaviruso
Paslaptinga šunų liga pasirodo esanti žarnyno koronavirusas
Lenkijoje prasidėjo masinė vakcinacija nuo koronaviruso