Lietuvos ginkluotosios pajėgos

Lietuva padėkojo Danijai indėlį į regioninį saugumą

(atnaujinta 14:21 2021.03.24)
Lietuvos krašto apsaugos ministras nuotoliniame susitikime aptarė bendradarbiavimo klausimus su kolege iš Danijos

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas padėkojo Danijai už jos indėlį į regioninį saugumą. Apie tai pranešė KAM spaudos tarnyba.

Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas
© Sputnik / Владимир Трефилов

Pasak jo, sąjungininkų pajėgų buvimas regione yra ypač svarbus.

Kovo 23 dieną Anušauskas nuotoliniu būdu susitiko su savo kolege iš Danijos Trine Bramsen. Šalys aptarė bendradarbiavimo klausimus.

Lietuvos ministras pabrėžė, kad gynybos stiprinimas, finansavimo ir pajėgumų didinimas yra Lietuvos Vyriausybės prioritetas, ir tai, kad Lietuva vienareikšmiškai pasisako už tvirtą transatlantinį ryšį bei NATO pajėgų buvimą Lietuvoje.

"Sąjungininkų pajėgų buvimas regione yra ypatingai svarbus, todėl labai vertiname Danijos indėlį į regioninį saugumą. Didžiuojamės danų lyderyste NATO pajėgų integravimo vienete Vilniuje", — pasakė Anušauskas.

Vilniuje įsteigtam NATO pajėgų integravimo vienetui šiuo metu vadovauja būtent Danijos kariuomenės pulkininkas Jakobas Sogardas Larsenas.

Danijos Karalystė 2020 metais skyrė apie 200 karių NATO priešakinių pajėgų batalionui Estijoje, o tokia pati kontribucija planuojama ir 2022 metams.

Danija aktyviai dalyvauja ir NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse — nauja danų karių rotacija į Šiaulius atvyks rugsėjį.

Nuo pat Lietuvos kariuomenės kūrimosi pradžios Danija Lietuvai skyrė nuoseklią politinę bei praktinę paramą. Šiemet minimas Lietuvos–Danijos diplomatinių santykių 100-metis.

NATO stiprina grupuotes prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys ir Lenkija aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV didelėms sumoms, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja savo teritorijose Vakarų aljanso karinius kontingentus ir savarankiškai didina išlaidas karinei sferai.

Tuo pačiu metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, ir Šiaurės Atlanto aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
Danija, Lietuva, Krašto apsaugos ministerija (KAM)
Bratislava

Slovakija išsiunčia tris Rusijos ambasados darbuotojus

(atnaujinta 08:33 2021.04.23)
Rusijos URM pareiškė, kad ją nuvylė nedraugiški Bratislavos veiksmai, kuri nusprendė parodyti "pseudo solidarumą su Praha sufabrikuotoje byloje"

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Trys Rusijos ambasados ​​Bratislavoje darbuotojai turi per savaitę palikti Slovakijos teritoriją pagal aktualią geopolitinę situaciją, taip pat situaciją Čekijoje, ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris. Apie tai praneša RIA Novosti.

"Atsižvelgiant į aktualią geopolitinę situaciją, taip pat į situaciją Čekijoje, trys Rusijos ambasados ​​darbuotojai Bratislavoje per septynias dienas turi palikti Slovakijos teritoriją", — pasakė Hegeris, atsisakęs atsakyti į žurnalistų klausimus.

Anksčiau Slovakijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Ivanas Korchokas pareiškė, kad Slovakija imsis drastiškų veiksmų remdama Čekiją, kur 2014 metais įvyko sprogimai Vrbeticoje.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva yra nusivylusi dėl šiuo sprendimo.

"Mes esame labai nusivylę nedraugiškais Bratislavos veiksmais, kuri nusprendė parodyti pseudo solidarumą su Praha sufabrikuotoje byloje. Mūsų atsakymas neprivers savės laukti", — pasakė ji.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17 dieną pareiškė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Kremlius šiuos kaltinimus pavadino piktinančiais ir nepagrįstais, o Rusijos užsienio reikalų ministerija — "marazminiu paradu". Nepaisant to, 18 Rusijos diplomatų buvo išsiųsti iš Čekijos.

Kaip atsakomąja priemone Rusija paskelbė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų persona non grata, jie jau išvyko iš šalies. Pirmasis Čekijos vicepremjeras Janas Hamačekas pažymėjo, kad ambasados ​​darbas Maskvoje yra praktiškai paralyžiuotas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Praha sumokėjo "milžinišką" kainą už žingsnius Maskvos link, tačiau pati smogė savo diplomatinei tarnybai.

Tegai:
diplomatai, Čekija, Rusija, Slovakija
Vilnius

Ekspertas: jei JAV pasiūlys Lietuvai užpilti pasienį sieros rūgštimi ji tai padarys

(atnaujinta 18:02 2021.04.22)
Vašingtono veiksmai Minsko atžvilgiu šiuo metu atstumia net tuos, kurie norėjo užmegzti abipusiai naudingus santykius, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Tarptautinės teisės požiūriu situacija su Amerikos ambasadorės Baltarusijoje akreditavimu Vilniuje yra tiesiog neįmanoma, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Baltistikos asociacijos prezidentas, ekonomikos daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos pareiškimą apie galimą Baltarusijos vizos neturinčios JAV ambasadorės Baltarusijoje Džulės Fišer (Julie Fisher) akreditavimą Baltijos šalyje.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė gavo JAV kreipimąsi su prašymu akredituoti ambasadorę Lietuvoje. Rengiamas oficialus atsakymas. Adomėnas pareiškė, kad toks prašymas "nepaprastai džiugina".

Tuo tarpu Baltarusijos URM spaudos tarnyba teigė, kad jie neturi oficialios informacijos šiuo klausimu.

Baltarusijai neaišku, apie kokią akreditaciją gali būti kalbama, nes jei tai ambasadoriaus akreditacija Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, tai Baltijos šalyje bus du ambasadoriai iš JAV, kurie atstovaus Vašingtono interesams.

"Lietuvos noras tapti Baltarusijos opozicijos, įskaitant opoziciją, kuri sąmoningai naudoja nekonstitucinius kovos dėl valdžios metodus, dislokavimo centru — gerai žinoma situacija. Kalbant apie JAV ambasadorės Baltarusijoje akreditavimą Vilniuje, Tarptautinės teisės požiūriu tokia formuluotė yra neįmanoma. Tai blogiau nei "paistalai" ar "skritulio kvadratūra". Nes tam tikra ponia, kurią JAV valstybės departamentas rekomenduoja kaip ambasadorę, tamba ambasadore tik jai pateikus įgaliojamų raštus Baltarusijos Respublikos prezidentui. Tik jam priėmus šiuos įgaliojimų raštus, pradedama vertinti ambasadoriaus veikla. Iki to tai yra nesuprantamo statuso diplomatinis darbuotojas", — paaiškino ekspertas.

Pasak Meževičiaus, Lietuvos pusė palaikys bet kokį JAV pasiūlymą dėl Baltarusijos, nors dėl Amerikos pusės veiksmų Minske atstumiami net tie, kurie iš pradžių norėjo palaikyti abipusiai naudingus santykius.

"Gausis taip, kad Lietuvoje bus du Amerikos ambasadoriai, bet vienas logiško ir absoliučiai suprantamo statuso, kurio raštus priėmė Lietuvos prezidentas, o antrasis be įgaliojimų, tai nei ambasadorius, tai Valstybės departamento darbuotojas, turintis neaiškius įgaliojimus. Pagal tradicinę logiką JAV nieko nesitikės, nes tam paaiškinimo nėra. Tačiau šiuolaikinėje logikoje tai dar vienas konfrontacijos elementas, kuris galiausiai veiks prieš JAV. Jei JAV pasiūlys iškasti kanalą palei Lietuvos ir Baltarusijos pasienį ir užlieti jį sieros rūgštimi — Vilnius greitai tai padarys ir dar be kompromisų. Dar visai neseniai Baltarusijos URM buvo nemažai žmonių, kurie pasisakė už abipusiai naudingų dvišalių ryšių plėtrą su JAV. Bet toks chamiškumas ir godumas atbaido ne tik oponentus, bet net ir JAV šalininkus Minske. Taip, kad jei amerikiečiai norėjo to pasiekti, skaitysime, kad pasiekė", — sakė ekspertas.

Anksčiau Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus pareiškė, kad Minskas yra pasirengęs priimti JAV ambasadorę, tačiau nori turėti aiškią ir suprantamą tolesnio bendravimo visose srityse su Amerikos partneriais perspektyvą. Anot jo, stebina tai, kad paskirta ambasadorė, kelis kartus lankydamasi Vilniuje, Varšuvoje ir kai kuriose kitose šalyse, skelbia tam tikrus pareiškimus, o mūsų partneriai nepateikia aiškaus atsakymo apie tai, "kokiu statusu ponia ambasadorė ketina atvykti į Baltarusiją".

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (VRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią, Tichanovskaja yra jos figūrantė ir yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Be to, ji buvo įtraukta į asmenų ir organizacijų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje, sąrašą.

Kaip pareiškė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando valdyti opoziciją. Taip pat apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė Rusijos valdžia.

Tegai:
Baltarusija, JAV, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Žiniasklaida papasakojo, ką Trampas gali paskirti ambasadoriumi Baltarusijoje
Tichanovskaja su JAV ambasadore Minske aptarė sankcijas Baltarusijai
Vilniaus gatvėse

Lietuva atsidūrė tarp dešimties labiausiai COVID-19 paveiktų ES šalių 

(atnaujinta 09:04 2021.04.23)
Dar neseniai respublika šiame sąraše buvo tik 20-oje vietoje. Estijoje šis skaičius yra dar didesnis nei kaimyninėse Baltijos šalyse

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Remiantis Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenimis, per dvi savaites Lietuvoje koronavirusas atvejų buvo 501,77 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Vilniaus senamiestis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuva perėjo į dešimtąją vietą tarp Europos Sąjungos šalių. Lietuvos padėtis prastėjo nuo balandžio pradžios, tada ji buvo 20 vietoje. Latvijoje ir Estijoje COVID-19 atvejų per dvi savaites buvo atitinkamai 378,94 ir 602,04 atvejai 100 tūkstančių gyventojų.

Blogiausia padėtis yra Kipre, yra 962,38 atvejai.

Lietuvoje per 14 dienų milijonui žmonių mirė 55,47 asmenys. Tarp Europos Sąjungos šalių ji užima 14-ąją vietą. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis buvo atitinkamai 63,95 ir 112,87.

Didžiausias mirčių skaičius užfiksuotas Vengrijoje— per dvi savaites milijonui gyventojų teko 353,45 atvejo.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau nei 237 tūkstančiai koronaviruso atvejų. Antrasis karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio pradžios. Iki šiol apribojimai buvo pratęsti iki vasaros pradžios, nors valdžia padarė tam tikrų nuolaidų tiek gyventojams, tiek verslui.

Tegai:
Europa, Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Prezidentas: užsikrėtimų koronavirusu rodiklis kelia susirūpinimą
Anykščių rajone nustatyta dar neidentifikuota koronaviruso mutacija
Čaplinskas įvardijo koronaviruso poveikį smegenims