Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

"Nubausti Rusiją". Lavrovas pasakojo apie santykius su ES

(atnaujinta 17:12 2021.03.24)
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas mano, kad Maskvos ir Briuselio "santykių infrastruktūrą" sunaikino Europos Sąjunga

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Partneriai, pasak jo, yra tik kelios valstybės. Tačiau Rusija yra pasirengusi atkurti ryšius, jei to paties panorės ir Europa. Kaip diplomatai bando rasti bendrą kalbą, aiškinosi RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Be pokyčių

Pasak Lavrovo, pavienės ES šalys, vadovaudamosi nacionaliniais interesais, palaiko dialogą su Maskva.

Rusijos URM Sergejus Lavrovas
© Photo : Пресс-служба МИД РФ

"Kol kas "vakarų fronte be pokyčių, — pažymėjo ministras. — Rytuose mes turime labai intensyvią darbotvarkę, kuri kiekvienais metais vis turtėja."

Rusijos diplomatijos vadovas antradienį pranešė, kad Maskva yra pasirengusi atkurti ryšius, jei Europos Sąjunga pagaliau nuspręstų juos normalizuoti.

"Žinoma, mes esame pasirengę kurti šiuos santykius lygybės ir interesų pusiausvyros ieškojimo pagrindu", — pridūrė jis.

Prieš tai Lavrovas pabrėžė, kad "nubausti bet ką šiuolaikinėje tarptautinėje arenoje apskritai neteisinga, o bandyti kreiptis į Rusiją ir Kiniją su tokiu kriterijumi yra tiesiog neprotinga".

Diena anksčiau Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis kaltino Maskvą dėl išaugusios įtampos.

"Mes suprantame, kad Rusija ėmėsi konfrontacijos kurso", — pareiškė jis po ES Tarybos posėdžio. Pasak jo, "Rusija vis labiau tolsta nuo Europos Sąjungos".

Borelis pranešė, kad Europos diplomatai dar kartą patvirtino, jog santykiuose su Rusija laikosi penkių principų: Minsko susitarimų įgyvendinimas, ES ryšių su vadinamaisiais Rytų partneriais, tai yra posovietinėmis respublikomis, stiprinimas, selektyvus bendravimas su Maskva, atsižvelgiant į bendrus interesus, parama "Rusijos pilietinei visuomenei" ir Europos energetinio saugumo užtikrinimas.

Borelio pareiškimus lydėjo sankcijų įvedimas — taip pat rusams. Žiniasklaida perspėjo, kad Europos Sąjunga imsis priemonių prieš Rusijos pareigūnus dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu. Teismas panaikino jam atidėtą bausmę "Yves Rocher" byloje, pakeitęs jį pusketvirtų metų bendrojo režimo kolonijoje bausme dėl daugybės pažeidimų bandomuoju laikotarpiu.

Tiesa, ES apsiribojo asmeninėmis sankcijomis prieš saugumo pajėgų pareigūnus. Europos Sąjungos Taryba neįvedė priemonių prieš Rusijos ekonomiką.

Nepaisant to, oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova šį žingsnį pavadino praleista proga "atsisakyti aklavietės ultimatumų ir spaudimo politikos".

"Rusija nepaliks eilinės nedraugiškos Europos Sąjungos akcijos be atitinkamo atsakymo", — pabrėžė ji.

Tada Lavrovas išsamiai paaiškino, kas būtent netinka Maskvai Briuselio politikoje: ES "sąmoningai sunaikino praktiškai visą dvišalių santykių infrastruktūrą". Ministras taip pat priminė, kad Rusiją norima padaryti atsakingą už Ukrainos valdžios elgesį, ir tam pateikiami nepagrįsti kaltinimai: "Europos Sąjunga ir toliau sieja ryšių su Rusija normalizavimą su Minsko susitarimų dėl Ukrainos, kuriuos Kijevas atvirai sabotuoja, įgyvendinimu".

Rusijos pasipriešinimas ir sutramdymas

Beje, ES atstovas Maskvoje Markusas Edereris per pietus su Boreliu pažymėjo, kad ES dialoge su Rusija yra per daug sukoncentruota į Ukrainos konfliktą ir poziciją reikėtų keisti. Apie tai pranešė "Bloomberg" — Europos Komisijos spaudos tarnyba net nekomentavo susitikime iškeltų temų. Oficialiai: Europos užsienio reikalų žinybų vadovai vėl "išreiškė savo penkių pagrindinių principų laikymąsi santykiuose su Maskva". Be to, diplomatai išreiškė solidarumą "bendru pasipriešinimo, sutramdymo ir sąveikos su Rusija ten, kur reikia, požiūriu".

Žozepas Borelis
© Sputnik / Пресс-служба МИД РФ

Maskva pasisakė ir apie Europos Tarybą. Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška pareiškė, kad Kremlius vertina savo narystę Europos Taryboje, tačiau už tai nemokės "bet kokios kainos".

"Nuolatinis tarifų didinimas santykiuose su mumis yra neabejotinai prarastas kelias", — perspėjo jis ir pridūrė, kad ateina tiesos momentas.

Apskritai nesutarimas tarp Maskvos ir Briuselio įvyko po to, kai Borelis vasario pradžioje grįžo iš Rusijos sostinės. Tada jis leido sankcijų įvedimą, nes per pokalbius su Rusijos kolegomis bendravimas "pasiekė aukštą įtampą".

Iš tikrųjų, nei derybų fonas, nei jų eiga nebuvo rami. Rusija, kuriai buvo priekaištauta dėl griežtų policijos veiksmų mitinguose, pateikė Europos atstovams vaizdo įrašus apie smurtinius protestų išsklaidymus JAV ir Europoje. Per pietus su Lavrovu Borelis sužinojo, kad iš Maskvos už dalyvavimą gatvės veikloje išsiunčiami trys ES diplomatai: vokiečių, lenkų ir švedų.

Už šį vizitą Rusijos diplomatijos vadovas buvo sukritikuotas Europoje. Tradiciškai aštriai pasisakė buvusios TSRS respublikų atstovai. Taigi, europarlamentarė iš Europos liaudies partijos frakcijos, buvusi Latvijos užsienio reikalų ministrė Sandra Kalniete apkaltino Borelį tuo, kad tas nesusitiko su Navalnu, o dar dalyvavo spaudos konferencijoje su Lavrovu.

"Lavrovas žaidė pagal savo taisykles ir gavo viską, ko norėjo", — britų "The Telegraph" citavo anoniminį Europos diplomatą.

Люди в защитных масках на улице
© AFP 2021 / VINCENZO PINTO

Rusijos užsienio reikalų ministerijos Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Integracijos procesų katedros vedėjas Nikolajus Kavešnikovas konstatuoja: Rusijos ir ES santykiai yra "žemiausiame lygyje nuo 90-ųjų pradžios". "Kremliaus požiūriu atsakomybė tenka Europos Sąjungai: būtent po įvykių Kryme ir atskiruose Donecko bei Luhansko sričių rajonuose ES įvedė sankcijas ir iki šiol jas naudoja, kad išreikštų savo požiūrį į Rusijos veiksmus tarptautinėje arenoje ir šalies viduje".

Kavešnikovas pateikia ir ES požiūrį: "Jų nuomone, 2014 metais Rusija žengė prieš tarptautinės teisės normas ir tęsia "žalingą veiklą". Daugelis Kremliaus žingsnių Briuselyje laikomi įsipareigojimų pažeidimu".

Užfiksavusios skirtumus, šalys taip ir nesuartino savo pozicijų.

"ES nuomonė užsienio politikos klausimais — tai suvidurkinti valstybių požiūriai, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinių šalių įtaka yra didesnė nei kitų. Europos Sąjungoje yra jėgų, kurios yra suinteresuotos sustabdyti santykių su Rusija degradavimą, sustabdyti pablogėjimą bent jau ten, kur tai trukdo verslui. Tačiau, vienu metu sukūrusi penkis Mogerinio principus, ES pasiekė šį minimalų konsensusą. Ir kito ji negali sugalvoti", — pabrėžia Kavešnikovas.

Pasak jo, kontaktų su šalių vyriausybėmis plėtojimas — vienintelis dalykas, kurio dabar galima imtis. Tačiau daugelis ekonomikos, investicijų ir juo labiau užsienio politikos klausimų sprendžiami viršvalstybiniu lygmeniu, ir čia galimybės veikti yra apribotos.

Politologas, istorijos mokslų kandidatas Andrejus Suzdalcevas pažymi, kad ES ir apskritai Vakarų šalių konfrontacija su Rusija vystosi pagal tam tikrą algoritmą. "Praėjus tam tikram laikui, sankcijų įvedimo priežastys pamirštamos, jausmai blanksta, o tai reiškia, kad reikia rasti naują ryškią priežastį. Pavyzdžiui, du kartus kažkas buvo apnuodytas "Novičioku", bet nemirė. Viskas aišku: Maskva neva panaudojo cheminį ginklą, ir ne paprastą cheminį, o masinio naikinimo".

"Mums tai skamba beprotiškai, — tęsia politologas. — Aišku, kad nuo cheminio ginklo mirtų pusė Solsberio, tačiau Vakarų gyventojai tai suvalgys. Nes jam demonstruojama, kad "nubaudžiama neteisinga" Rusija. Dėl tos pačios priežasties mūsų atsakomosios priemonės sukelia jiems isteriją tokio tipo — "nedrįskite mums prieštarauti".

Dingsčių skaičius palaipsniui mažėja — ir tai supaprastina darbotvarkę, mano Suzdalcevas. Tam tikra prasme pusės priartėjo prie raudonų linijų, kurių negalima peržengti.

"Mes esame žemiausiame santykių taške nuo 90-ųjų metų, tačiau mes turime daug ryšių — ekonominių, socialinių, technologinių. Dialogas gali tęstis ta pačia dvasia: Rusija bus pristatyta kaip šalis, kuri dėl kažko kalta. O praktinis tikslas yra vienas: sumažinti kainą už tai, ką mes siūlome rinkai. "Mes jumis bjaurimės" pavidalu. Stabilumo ir saugumo tai neprideda", — apibendrina ekspertas.

Jo nuomone, iš tikrųjų dialogas baigėsi, paaiškėjus, kad nedaugelis žmonių Europoje domisi kaltinimų įrodymais. Maskvai lieka laukti, kol Briuselis nurims ir atvės, juolab, kad daug reikalų yra ir Rusijos viduje.

Tegai:
Sergejus Lavrovas, ES, Rusija
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Rusijos ir JAV vėliavos

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio

(atnaujinta 19:32 2021.04.16)
Minskas pasmerkė "tokį Vašingtono bendravimo stilių" ir pasisakė už "konstruktyvų ir abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą"

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Minskas palaiko konstruktyvų JAV ir Rusijos dialogą, nes tai daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui regione, sakė oficialus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas, praneša Sputnik Baltarusija.

Vašingtonas vakar paskelbė apie kito antirusiškų sankcijų paketo įvedimą. Savo ruožtu Rusija teigė, kad iš Maskvos bus "lemiamas atkirtis".

Tyčinis sabotažas

"Iš esmės mes tikime ir ne kartą apie tai esame sakę, kad sankcijos yra nenaudinga ir neproduktyvi priemonė.

Be to, iš tikrųjų tai yra sąmoningas sabotažas", — sakė jis.

Anot jo, sankcijos įvedamos remiantis "pagrįstu pretekstu", tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip.

"Bet iš tikrųjų žala sąmoningai daroma įmonėms, piliečių gerovei, įskaitant tas šalis, kurios taiko sankcijas. Verslo kontaktai nutrūksta, kyla įtampa, didėja nestabilumas pasauliniu mastu ir panašiai", — aiškino Glazas.

Jokio efekto, tik žala

Užsienio reikalų ministerijos atstovas įsitikinęs, kad "tokie JAV žingsniai nesukels jokio kito efekto, išskyrus žalą, kaip kad įvyko praeityje".

Jis pabrėžė, kad Minskas priešinasi šiam "bendravimo" stiliui ir palaiko konstruktyvų bei abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą.

Pasak jo, tai yra svarbu, nes "šis procesas daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui mūsų regione".

Jis ypač atkreipė dėmesį į tai, kad sankcijos Rusijos Federacijai yra "ženklas dar aktyvesniam bendradarbiavimo vystymuisi, pasikliaujant mūsų pačių jėgomis EES ir kitose integracijos asociacijose".

Tegai:
Baltarusija, Rusija, JAV
elnias, archyvinė nuotrauka

Aplinkos ministerija sustabdė elnių medžioklę Punios šile

(atnaujinta 13:38 2021.04.17)
Pasak Aplinkos ministro patarėjo Mariaus Čepulio, ateityje medžioklės Punios šile iš viso nebevyks

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sustabdė elninių žvėrių medžioklę Punios šile, kol nebus apsispręsta dėl rezervato statuso.  

Gentvilas pavedė Valstybinių miškų urėdijai užtikrinti, kad nuo gegužės 1 dienos profesionalios medžioklės plotuose Punios šile nebūtų planuojamos ir organizuojamos elninių žvėrių medžioklės.  

Aplinkos ministro patarėjo bioįvairovei ir gyvūnų gerovei Mariaus Čepulio teigimu, toks ribojimas padeda pasiruošti artėjančiam faktui, kad Punios šile žvėrių medžioklė anksčiau ar vėliau nebebus galima. 

"Tame miške tradiciškai organizuojamos garsios elnių medžioklės. Dabar jas sustabdome, o ateityje medžioklės ten iš viso nebevyks", – sako Marius Čepulis.  

Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė atkreipia dėmesį, kad Nemuno kilpų vieta visuomet pasižymėjo elninių žvėrių populiacijos gausa. 

"Medžioklės tradicijos Punios šile turi senas ir gilias tradicijas. Suprantame šiuolaikinės visuomenės lūkesčius: jeigu šioje vietoje norima matyti rezervatą, natūralu, kad profesionalios medžioklės veikla Punios šile neturi būti vykdoma", – sako Kaubrė.

Šiuo metu Aplinkos ministerijoje keičiama Nemuno kilpų regioninio planavimo schema, pagal kurią bus išplėstas Punios šilo rezervatas. Planuojama Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninį zoologinį draustinį sujungti į vieną ir pakeisti jo statusą į lankomo gamtinio rezervato. 

Punios šilo gamtinis rezervatas apima 457 hektarų teritoriją, o naujojo rezervato teritorija sudarytų per 2,7 tūkst. hektarų. 

Tegai:
medžioklė, Aplinkos ministerija
Dar šia tema
Lietuvoje nuteistieji gavo laiškus su galimai narkotinėmis medžiagomis
Kovą šalies gyventojai grįžo į baldų, statybinių medžiagų ir elektronikos parduotuves
Vilniaus savivaldybė vaizdo įraše parodė, kaip daromos "oro vonios" medžių šaknims