Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seime siūloma plėsti Magnickio įstatymo taikymą

(atnaujinta 22:36 2021.03.24)
Draudimas atvykti į šalį būtų taikomas ir tiems asmenims, kurie aktyviai remia, dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje "tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikloje"

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo papildyti Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintą S. Magnickio nuostatą, ją taikant platesniam asmenų ratui. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Magnickio įstatymas buvo priimtas 2017 metais ir įsigaliojo 2018 sausio 1 dieną. Pagal dokumentą į Lietuvos teritoriją iki 5 metų uždrausta atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais.

Nuo nuostatos įsigaliojimo užsienio reikalų ministro siūlymu į Lietuvą uždrausta atvykti 260 asmenims, iš jų — 224 asmenų duomenys paskelbti viešai.

Plėsti vadinamojo Magnickio įstatymo taikymą Lietuvoje pasiūlė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. 

"Matant situaciją, kuomet Lietuvos sienų (ir ne tik) erdvė yra atvira Kremliaus režimo ar kitų nedemokratinių režimų šlovintojams ir šaukliams (minkštajai galiai), siūloma nustatyti specifinį draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką asmenims, kurie aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje. Naujo pagrindo atsiradimas palengvintų institucijų darbą. Su galima pataisa kartu būtų atliepiamas ir Vyriausybės programos tikslas — vykdyti kryptingą kovos su dezinformacija politiką", — teigiama pranešime.

Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai vienbalsiai išreiškė pritarimą būsimoms pataisoms, kurios bus registruotos Seime artimiausiu metu.

Magnickio įstatymas buvo priimtas JAV 2012 metais kaip asmeninės sankcijos prieš Rusijos pareigūnus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais. Įstatymo priėmimas buvo susijęs su didelio investicinio fondo "Hermitage Capital Management" darbuotojo Sergejaus Magnickio, kuris buvo apkaltintas mokestiniu sukčiavimu Rusijoje, mirtimi. 

Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad Magnickio bylos politizavimas yra nepriimtinas.

Vėliau kai kurios šalys, tarp jų ir Lietuva, pasinaudojo "Magnickio įstatymu" ir sukūrė panašius dokumentus, kurie leistų įtraukti nepageidaujamus asmenis į "juodąjį sąrašą".

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėja savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Tegai:
Magnickio įstatymas, Sergejus Magnickis, Seimas
Dar šia tema
Čmilytė-Nielsen savijautą po vakcinos palygino su "karinėmis pratybomis"
Puolė ant ambrazūros. Lietuvos valdžia gelbsti "AstraZeneca" vakcinos reputaciją 
Lietuvos politikai pasakojo apie šalutines reakcijas po vakcinacijos
Pasisakė apie įsiskaudėjusias problemas: prie Seimo rūmų vyko protesto akcija
Lietuvos URM išreiškė protestą Kinijos ambasadoriui dėl sankcijų Seimo narei
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Rusijos ir JAV vėliavos

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio

(atnaujinta 19:32 2021.04.16)
Minskas pasmerkė "tokį Vašingtono bendravimo stilių" ir pasisakė už "konstruktyvų ir abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą"

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Minskas palaiko konstruktyvų JAV ir Rusijos dialogą, nes tai daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui regione, sakė oficialus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas, praneša Sputnik Baltarusija.

Vašingtonas vakar paskelbė apie kito antirusiškų sankcijų paketo įvedimą. Savo ruožtu Rusija teigė, kad iš Maskvos bus "lemiamas atkirtis".

Tyčinis sabotažas

"Iš esmės mes tikime ir ne kartą apie tai esame sakę, kad sankcijos yra nenaudinga ir neproduktyvi priemonė.

Be to, iš tikrųjų tai yra sąmoningas sabotažas", — sakė jis.

Anot jo, sankcijos įvedamos remiantis "pagrįstu pretekstu", tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip.

"Bet iš tikrųjų žala sąmoningai daroma įmonėms, piliečių gerovei, įskaitant tas šalis, kurios taiko sankcijas. Verslo kontaktai nutrūksta, kyla įtampa, didėja nestabilumas pasauliniu mastu ir panašiai", — aiškino Glazas.

Jokio efekto, tik žala

Užsienio reikalų ministerijos atstovas įsitikinęs, kad "tokie JAV žingsniai nesukels jokio kito efekto, išskyrus žalą, kaip kad įvyko praeityje".

Jis pabrėžė, kad Minskas priešinasi šiam "bendravimo" stiliui ir palaiko konstruktyvų bei abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą.

Pasak jo, tai yra svarbu, nes "šis procesas daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui mūsų regione".

Jis ypač atkreipė dėmesį į tai, kad sankcijos Rusijos Federacijai yra "ženklas dar aktyvesniam bendradarbiavimo vystymuisi, pasikliaujant mūsų pačių jėgomis EES ir kitose integracijos asociacijose".

Tegai:
Baltarusija, Rusija, JAV
Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Marija Liimets

pasakė ministrė: kokio paskatinimo Estija siekia Rusijos

(atnaujinta 11:33 2021.04.18)
Estija, kaip rodo patirtis, greitai pamiršta jai daromą gėrį. Tačiau tai netrukdo jai vėl ir vėl prašyti dėl paslaugų

"Mano suskambo telefonas. — Kas kalba? — Dramblys". Ši eilutė galėjo atsirasti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo galvoje, kai jis buvo informuotas apie Estijos užsienio reikalų ministrės Evos-Marijos Liimets skambutį.

Tokia fantazija turi teisę egzistuoti, nes bendravimas tarp dviejų užsienio reikalų žinybų vadovų praktiškai sumažėjo iki nulio. Pakanka pasakyti, kad paskutinį kartą Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko 2015 metais. Ir čia staiga skambutis ir net Estijos pusės iniciatyva, kaipgi neprisiminti eilutės iš Čukovskio eielėraščio, rašo Sputnik radijo autorius Nikolajus Nikolajevas.

Skaitant pranešimus spaudai, galima pastebėti, kad rezultate išėjo pokalbis, kurį kiekviena pusė suprato savaip. Rusija kaip pagrindines temas išskyrė klausimų, susijusių su masinio "pilietybės neturėjimo" konservavimu, rusakalbių gyventojų diskriminacija, rusų kalbos išstūmimu iš informacinės ir edukacinės erdvės, sistemingu rusakalbių žiniasklaidos priemonių naikinimu ir tautiečių judėjimo aktyvistų persekiojimu.

Estija apsimetė, kad šios temos net nebuvo paliestos, tačiau buvo kalbama beveik vien apie daug kentėjusius pasienio susitarimus, kurie jau kelis dešimtmečius yra pakabintoje būsenoje. Beje, Rusijos pusė apie jų ratifikavimą jau seniai ir visiškai aiškiai pareiškė, kad jis vyks dviem sąlygomis. Pirma — Talino atsisakymas teritorinių pretenzijų Rusijai, antra — normalios, nekonfliktiškos dvišalių santykių atmosferos formavimas. Ir su pirmu, ir su antru sekasi ne geriausiu būdu, todėl Estijos politikai turėtų pagalvoti apie savo elgesį ir tik tada prašyti paskatinimo pageidaujamo jiems susitarimo pavidalu.

Be to, Rusija turi ryškų pavyzdį, kaip greitai žmonės Estijoje pamiršta apie respublikai padarytą gėrį. Pavyzdžiui, po Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizito į Maskvą šalis buvo palaikyta jo ketinime gauti nenuolatinės narės vietą JT Saugumo taryboje. Ką Rusija gavo mainais? Dar vieną antirusiškų akcijų organizatorę šioje aukštoje tarptautinėje aikštelėje.

Pažymėtina, kad temų, kurių sprendimu yra suinteresuoti tiek estai, tiek rusai, ratas yra gana platus. Tačiau, ir tai dar kartą patvirtino dviejų šalių užsienio reikalų ministrų pokalbis, tam, kad išjudintų reikalą iš mirties taško, būtina valia ieškoti kompromisų ir noras padaryti santykius gerais kaimyniniais.

Beje, pokalbio pabaigoje ponia Liimets ministrui Lavrovui pasakojo apie savo šalies norą tapti stebėtoja Arkties taryboje "kad skatintų abiejų šalių bendradarbiavimą mokslo srityje ir padėti tvariam Arkties vystymuisi" ir tikriausiai paprašė pagalbos šiam klausimui spręsti.

Įdomu būtų sužinoti, ką Sergejus Lavrovas pasakė apie tai, taip sakant, ne spaudai, kai padėjo ragelį.

Tegai:
Rusija, Estija