Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos prezidentas su Tichanovskaja aptarė naujas sankcijas Minskui

(atnaujinta 13:21 2021.03.25)
Pažymima, kad abi šalys sukūrė naują nacionalinių ir regioninių ribojamųjų priemonių Baltarusijos režimui paketą

VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su buvusia kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja, pranešė prezidento rūmų spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas išreiškė viltį, kad greitai ateis diena, kai Baltarusijos žmonės galės oficialiai švęsti Nepriklausomybės dieną su "teisėtai išrinktais laisvos ir demokratinės valstybės vyriausybės atstovais".

Экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Susitikime buvo aptarta padėtis Baltarusijoje, Koordinacinės tarybos planai ir naujų sankcijų režimui įvedimas.

Prezidentas patikino, kad Lietuva kartu su Europos Sąjungos šalimis ir toliau dirbs siekdama paleisti sulaikytus politinius kalinius, nutraukti "represijas" ir "demokratinius rinkimus". Politinių kalinių paleidimas yra pagrindinis Vakarų valstybių prioritetas, kuris aktyviai įgyvendinamas taikant sankcijas režimui ir jo šalininkams.

"Baltarusių tauta pabudo ir nori kovoti už laisvą gyvenimą demokratinėje šalyje, o mes tvirtai remiame šį siekį", — sakė Nausėda.
Экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская и президент Литвы Гитанас Науседа
© Photo : LRP
Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuva, Latvija ir Estija sukūrė naują nacionalinių ir regioninių sankcijų Baltarusijos režimui paketą, o šiandien bus paskelbtas dar 118 režimo šalininkų, kuriems taikomos nacionalinės sankcijos, sąrašas.

Pokalbio pabaigoje prezidentas dar kartą patvirtino savo paramą Baltarusijos opozicijai ir Tichanovskajos sukurtai Koordinacinės tarybos veiklai ir sakė, kad Lietuva ir toliau prisidės prie šios tarybos tarptautinio autoriteto ir padėties Baltarusijoje sprendimo.

Po 2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, siekdamos juos numalšinti, saugumo pajėgos, be kita ko, naudojo specialias priemones ir specialią įrangą. Vasario 11 dieną Baltarusijos KGB paskelbė, kad padėtis šalyje stabilizavosi, protestų pikas praėjo, jų apraiškos praktiškai išnyko.

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja naujų rinkimų ir inicijuoja tarptautinių sankcijų prieš Minską, kurias anksčiau patvirtino Vakarų šalys, išplėtimą. Baltarusijoje keliems opozicijos Koordinacinės tarybos, įsteigtos Tichanovskajos iniciatyva, nariams buvo iškeltos baudžiamosios bylos už raginimus užgrobti valdžią, sukurti ekstremistinį darinį ir sąmokslą užgrobti valstybės valdžią antikonstituciniu būdu. Po rinkimų į Lietuvą išvykusią Tichanovskają Minskas įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Gitanas Nausėda
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų (593)
Lietuvos žiniasklaidos mikrofonai Seime

Žurnalistai Lietuvoje gavo nemokamą prieigą prie duomenų valstybės registrų

(atnaujinta 11:15 2021.04.18)
Už pokyčius balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo tik vienas žmogus, o trys deputatai susilaikė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, leidžiančias žurnalistams nemokamai gauti duomenis iš registrų ar valstybės informacinių sistemų, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Jie leis užtikrinti visuomenės atvirumą ir teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją.

Naujoms nuostatoms pritarė 103 deputatai, prieš pasisakė tik vienas parlamentaras, susilaikė dar trys Seimo nariai.

Žurnalistai galės gauti nemokamus duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Jie turės teisę gauti ne tik aktualius, bet ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.

Pagal priimtus pakeitimus, žurnalistas turės teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.

Šia galimybe žurnalistas galės pasinaudoti, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nebus padaręs daugiau kaip dviejų pažeidimų dėl draudžiamos informacijos skelbimo ir (ar) nebus Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Naujų taisyklių iniciatoriai mano, kad pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai, paskatins didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleis galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo .

Duomenų pateikimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Tegai:
žurnalistai, žiniasklaida, Seimas, Lietuva
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Policijos pareigūnai

Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų

(atnaujinta 11:42 2021.04.19)
Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Jau dvi savaites pareigūnai skiepijami vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos, rašo Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, jog šiuo metu paskiepyta 5 910, arba 39,4 proc. pareigūnų.

"Šiuo metu turime paskiepytų beveik 40 procentų pareigūnų. Be abejo norime, kad pareigūnams imunitetas susiformuotų kuo greičiau ir jie galėtų jaustis saugesni saugodami mūsų visuomenę. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis ir siekiame, kad paskiepytų pareigūnų dalis didėtų kiekvieną savaitę", — sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienio duomenimis, Policijos departamente šiuo metu pirmuoju skiepu vakcinuotų pareigūnų yra 3 145. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente paskiepyta 1 223 ugniagesių, Viešojo saugumo tarnyboje paskiepyta 114 pareigūnų. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje paskiepyta 1 650 asmenų, iš jų 1345 pareigūnai, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje paskiepyti 83 pareigūnai.

Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis. Statutinių tarnybų vadovai regionuose gali kreiptis į savivaldybių vakcinavimo koordinatorius ir suderinti tolimesnio vakcinavimo organizavimą sudarytoms grupėms.

Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, policija, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba
Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi iš Sveikatos ekspertų tarybos
Į Lietuvą pristatyta septintoji vakcinos nuo COVID-19 "Moderna" partija