Aleksandras Lukašenka kalba 6-ojoje Baltarusijos liaudies asamblėjoje, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys įvedė draudimą atvykti dar 118 Baltarusijos pareigūnų

(atnaujinta 15:51 2021.03.25)
Baltijos šalių nacionaliniuose sankcijų sąrašuose šiuo metu yra 274 Baltarusijos valdžios bei jėgos struktūrų pareigūnai

VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. Lietuva, Latvija ir Estija išplečia Baltarusijos pareigūnų, kuriems draudžiama atvykti į Baltijos šalių teritorijas, nacionalinius sąrašus, praneša Lietuvos URM.

Į šiuos sąrašus įtraukiama 118 naujų asmenų, kurie dirba Baltarusijos vidaus reikalų sistemos struktūrose. Kaip praneša Lietuvos URM, šie asmenys "prisidėjo prie 2020 metų rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų rezultatų klastojimo, represijų prieš demokratinę opoziciją ir pilietinę visuomenę, rimtų ir sisteminių žmogaus teisių pažeidimų".

"Lietuva kartu su Estija ir Latvija solidarizuojasi su už savo laisvę kovojančiais Baltarusijos žmonėmis. Režimo parankiniai privalo suvokti — atsakas už brutalų jėgos panaudojimą prieš taikius gyventojus bus labai griežtas ir nedviprasmis. Lietuva tikrai nestovės nuošaly", — sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis apie šiuos Baltarusijos asmenis įrašė į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. 

Bendrai Baltijos šalių nacionaliniuose sankcijų sąrašuose šiuo metu yra 274 Baltarusijos valdžios bei jėgos struktūrų pareigūnai.

"Baltarusija kovoja dėl savo šalies nepriklausomybės, tai ilgas ir sudėtingas kelias, tačiau neabejoju, kad Baltarusijos žmonės pasieks savo tikslą. Mes savo ruožtu smerkiame tų žmonių poelgius, kurie turėdami valdžią ir galią naudoja ją pieš savo bendrapiliečius", — pažymėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, pasirašiusi įsakymą dėl sprendimo, priimto pagal Užsienio reikalų ministerijos pateiktus pasiūlymus.

Po 2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Vasario 11 dieną Baltarusijos KGB paskelbė, kad padėtis šalyje stabilizavosi, protestų pikas praėjo, jų apraiškos praktiškai išnyko.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Tegai:
Baltijos šalys, Baltarusija
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų (595)
Dar šia tema
Baltijos šalių nacionalinės gvardijos perims miestus? RF ir Baltarusija jau "išsigando"
Lenkija ir Ukraina nori pritraukti Lietuvą padėčiai pasienyje su Baltarusija spręsti
Ekspertas: Lietuva aukoja piliečius, parodydama, kaip kovoja su Baltarusija
Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus
Gedimino pilis

Ekspertas: Rusijos diplomatų išsiuntimas Lietuvos padidins politinę riziką

(atnaujinta 15:39 2021.04.22)
Diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir jų tobulinimo galimybėms ateityje, mano ekspertas Andrejus Kortunovas.

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Po to, kai Lietuvos valdžia paskelbė, kad kaip solidarumo su Čekija aktą svarsto galimybę išsiųsti Rusijos ambasados ​​Vilniuje darbuotojus iš respublikos. interviu Sputnik Lietuva Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas teigė, kad ambasadų darbo nebus įmanoma pakeisti jokiomis virtualiomis sąveikos priemonėmis.

Katedros aikštė Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Turime prisiminti, kad Lietuva tradiciškai užima vieną kritiškiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu tiek ES, tiek NATO. Todėl, jei, ko gero, tokia iniciatyva turėjo iš kažkur atsirasti, tai yra visiškai logiška, kad ji kilusi iš Lietuvos, o ne iš kitos Europos valstybės. Žinoma, Lietuvai tai yra dar viena priežastis priminti apie save, paskelbti savo griežtą kelią Maskvos atžvilgiu. Sakyti, kad santykiai nutrūks, būtų perdėta, net jei vertintume kraštutinį atvejį — ambasadų uždarymą — kad net ambasadų uždarymas nebūtinai turėtų sustabdyti dialogą. Kitas klausimas yra tas, kad dialogas, žinoma, bus sunkus. Ambasadose dirbantys diplomatai yra užsienio politikos pagalvėlės. Todėl žinoma, visiškai pakeisti ambasadą kažkokiomis virtualiomis ministerijų sąveikos formomis vargu ar pavyks", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Kortunovo, ribojant diplomatų skaičių reikia sumažinti bendravimo ir santykių gerinimo būdų skaičių.

"Reikėtų nepamiršti, kad diplomatų skaičiaus sumažėjimas vienaip ar kitaip reiškia komunikacijos kanalų sumažėjimą, nes, žinoma, bendravimas su užsienio valstybės diplomatais padeda išsiaiškinti pozicijas, suprasti, kaip jie mąsto šioje situacijoje, kokios baimės, lūkesčiai, viltys ir pan. Ambasados ​​yra ne veltui. Jos atlieka svarbią funkciją, ir ši funkcija tam tikru požiūriu yra unikali. Taigi, žinoma, diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir riboja galimybės juos patobulinti ateityje. Prieš 500 metų [italų mąstytojas ir politikas] Niccolo Machiavelli sakė, kad reikia "laikyti draugus arti, o priešus — dar arčiau". Tai yra, kai santykiai yra blogi, kai yra įtampa, ypač svarbu palaikyti ryšį. Žinoma, krizės metu ambasados ​​gali atlikti ypatingą ir svarbų vaidmenį. Ir kai iš jų atimamas šis vaidmuo, automatiškai padidėja politinė rizika ir atsiskleidžia eskalacijos spiralė, kurios, ko gero, niekam nereikia. Tik nepaisant visų problemų, niekas nenori rimtos akistatos nė vienoje sostinėje", — sakė ekspertas.

Lietuvos prezidentės patarėja Asta Skaisgiryte pareiškė, kad šiuo metu klausimas svarstomas su "diplomatiniais sąjungininkais", o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda esą visiškai palaiko Čekiją.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babis balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

Tegai:
Rusija, Lietuva
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Nausėda: sąveikumas tarp NATO ir JAV dalinių Lietuvoje pasiekė integruotos veiklos piką

(atnaujinta 16:54 2021.04.22)
Prezidentas pažymėjo, jog NATO ir JAV yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Šalys aptarė NATO misijų tikslus ir rezultatus, sąveiką su Lietuvos kariuomene, civiliais ir kitomis užsienio misijų grupėmis Baltijos šalių regione.

"NATO sąjungininkų pajėgos ir JAV karinių misijų veikla Lietuvoje bei Baltijos šalių regione yra mūsų saugumo garantas. Efektyvus atgrasymas ypač svarbus, kai prie Ukrainos rytinės sienos Rusija telkia beprecedenčio dydžio karines pajėgas ir tęsia provokacijas", — pareiškė šalies vadovas.

Prezidentas pridūrė, kad NATO ir JAV veikla Lietuvoje siunčia aiškią žinią "nedraugiškoms" valstybėms, jog sąjungininkai yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą. 

Nausėda pabrėžė, kad NATO ir JAV karinių vienetų veikla demonstruoja "išskirtinį solidarumą, atsidavimą ir palaikymą" Baltijos šalių regionui. 

"Sąveikumas tarp NATO sąjungininkų ir JAV dalinių Lietuvoje bei Lietuvos kariuomenės yra ypač sklandus ir jau bene pasiekęs integruotos veiklos piką", — pabrėžė prezidentas.

Susitikime kalbėta apie dalinių organizaciją Lietuvoje, artimiausias pratybas, mokymus ir vykdomas užduotis tiek ore, tiek ant žemės.

Padėtis Donbase paaštrėjo šių metų vasarį. Nepripažintų respublikų apšaudymai iš "Minsk II" protokolu uždraustų ginklų padažnėjo. Balandį dėl Ukrainos bepiločio orlaivio puolimo nepripažintoje Donecko Liaudies Respublikoje žuvo vaikas.

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pareiškė, kad Ukrainos armijos puolimo Donbase scenarijus yra įmanomas. Jis apkaltino Rusiją kariuomenės didinimu netoli sienos su Ukraina.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad nedalyvauja Ukrainos vidaus konflikte ir nėra Minsko susitarimų subjektas. Tuo pat metu Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas pareiškė, kad Maskva bus priversta apsaugoti Donbaso gyventojus, jei Ukrainos saugumo pajėgos pradės masinį išpuolį prieš regiono gyventojus.

Tegai:
JAV, Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Čekija paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos
NATO žvalgai vis dažniau skraido prie Rusijos sienų. Kam jiems Kamčiatka ir Donbasas?
NATO viršūnių susitikime Briuselyje bus aptarta "Rusijos grėsmė"
NATO paskelbė apie Rusijos orlaivių perėmimą virš Baltijos jūros
Apleistas automobilis

Sugriežtinta atsakomybė neeksploatuojamų automobilių laikymą kiemuose

(atnaujinta 15:58 2021.04.22)
Seimas pritarė pataisoms, reglamentuodamas ne tik neeksploatuojamų, bet ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Šiuo įstatymu būtų priimtas labai svarbus sprendimas, kuris padėtų atlaisvinti kiemus, nes, kaip rodo tyrimai, kiemuose kartais būna net iki 20 proc. automobilių, kurie yra nenaudojami arba negalimi naudoti, rašoma Seimo pranešime.

"Šiuo sprendimu būtų priimta ir įtvirtina, jog bendro naudojimo vietose nebūtų laikomos neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės. Neeksploatuojama transporto priemone būtų laikoma ta, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių, nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį. Negalima eksploatuoti būtų laikoma transporto priemonė, kuriai ilgiau kaip 3 mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip 3 mėnesius neįregistruota, ar ilgiau kaip 3 mėnesius išregistruota transporto priemonė", – sakė parlamentaras Mykolas Majauskas.

Kodekse įtvirtinta, kad neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose užtraukia įspėjimą transporto priemonių savininkams .

Už pakartotinį nusižengimą bus skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų. Už pakartotinį nusižengimą galės būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.

Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta, kad asmenį galima traukti atsakomybėn už nusižengimą tik po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo. Teikiamu projektu siūloma atsisakyti rašytinio perspėjimo, keičiant jį į administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taip būtų siūloma nustatyti terminą neeksploatuojamos transporto priemonės pašalinimui.

 

Įstatymas priimtas už balsavus 118, nė vienam nebuvus prieš ir vienam Seimo nariui susilaikius.

Naujos teisės aktų nuostatos įsigalios 2022 metų sausio 1 dieną.

 

Tegai:
automobilis