JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas susitikime Briuselyje, archyvinė nuotrauka

"Mes atsakysime kartu". Ką, be Rusijos, NATO laiko grėsme?

(atnaujinta 16:42 2021.03.25)
Šiaurės Atlanto aljansas nustatė pagrindines grėsmes: kaip ir tikėtasi, tai yra Rusija ir Kinija

VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. NATO šalių užsienio reikalų ministrai sutiko dėti visas pastangas sutramdydami šias valstybes. Tarptautinis terorizmas naujojoje strategijoje "NATO-2030" nebėra pagrindinė grėsmė. Ką dar veiks Vakarų karinis-politinis blokas ateinančiais metais, aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

Vėlyvas svečias

Pirmasis Entonio Blinkeno vizitas Europoje į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą buvo pavadintas "Briuselio pažintuvės". Prieš tai dėl pandemijos JAV valstybės sekretorius bendravo internetu. Tačiau asmeninis susitikimas, pasak Europos pareigūnų, yra partnerystės tvirtumo išbandymas. Blinkenas neprieštaravo: dar žiemą planavo aplankyti "kolektyvinių Vakarų" sostinę, tačiau turas buvo atidėtas.

Pradėjęs eiti valstybės sekretoriaus pareigas, jis nedelsdamas apsilankė Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Sąjungininkai Europoje suprato, kad valdant Baidenui Azijos kryptis išliks JAV užsienio politikos prioritetu. Ir vis dėlto jie tikėjosi anksčiau pamatyti Amerikos pareigūną. Be to, naujoji administracija, vos įžengusi į Baltuosius rūmus, paskelbė transatlantinių kontaktų atkūrimo kursą. Kita vertus, Donaldas Trampas buvo nuolat kritikuojamas dėl sugadintų santykių su ES.

Генсек НАТО Йенс Столтенберг и госсекретарь США Энтони Блинкен на встрече в Брюсселе
© REUTERS / POOL
Entonis Blinkenas ir Jensas Stoltenbergas

Briuselyje valstybės sekretorius pasikalbėjo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir surengė dvišalius susitikimus su sąjungininkais. Pagrindinis darbotvarkės klausimas buvo Šiaurės Atlanto aljanso strategija iki 2030 metų. Jis buvo sukurtas 2020 metų pabaigoje, o vasarį NATO šalių gynybos departamentų vadovai ten padarė pataisą. Dabar atėjo užsienio reikalų ministrų eilė. Jei jie susitars dėl dokumento, tada metiniame aljanso viršūnių susitikime valstybių vadovai jį patvirtins ir pradės įgyvendinti.

Aukščiausiojo lygio susitikimo data dar nėra nustatyta, tačiau jie tikisi susitikti iki pavasario pabaigos.

Naujas NATO dešimtmetis

Iki šiol naujoji strategija nebuvo patvirtinta ir vadovaujamasi senąja. Ji buvo priimta 2010 metais Lisabonoje, tačiau, daugumos nuomone, "ji yra beviltiškai pasenusi". Sąjungininkų netenkina tai, kad dabartiniame dokumente Maskva vadinama strategine aljanso partnere. Geopolitinė realybė, susiklosčiusi po 2014 metų — NATO tai reiškia "neteisėtą Krymo perdavimą Rusijos jurisdikcijai" — ten taip pat neatspindi.

Strategijoje "NATO-2030" Rusija buvo priskirta prie pagrindinių karinių grėsmių. Reaguodami į "padidėjusį Rusijos karinį kontingentą Kryme", sąjungininkai ketina išplėsti savo pajėgas Juodojoje jūroje. Susitikime Briuselyje aljanso užsienio reikalų ministrai patikino, kad pastaraisiais metais jie padidino savo gynybos potencialą, kad išvengtų grėsmių iš rytų.

"Siekdama sulaikyti Rusiją, NATO įvykdė ambicingiausią kolektyvinės gynybos stiprinimą. Turime tiksliai žinoti, kad kartu reaguojame į Maskvos veiksmus", — susitikime su užsienio reikalų ministrais sakė Stoltenbergas. Jis pridūrė, kad aljansas yra atviras dialogui su Rusija, tačiau kartu su "tvirtu sutramdymu ir gynyba".

Užsienio reikalų ministrai taip pat pažymėjo, kad NATO Lisabonos strategija praktiškai nieko nepasako apie augantį Pekino karinį potencialą. Dabartinė realybė yra tokia, kad "Kinijos veiksnys yra tiesioginė grėsmė transatlantiniam solidarumui", pabrėžė jie. Naujojoje strategijoje KLR kartu su Rusija priskiriama prie pagrindinių grėsmių saugumui.

Blinkenas pripažino, kad auganti Kinija labiau jaudina JAV nei Europą. "Vašingtonas neprivers sąjungininkų pasirinkti "mus ar juos" Kinijos atžvilgiu. Šalys gali bendradarbiauti su Pekinu abipusės svarbos srityse", — Briuselyje sakė Blinkenas.

Tarptautinio terorizmo grėsmė, kuri Lisabonos strategijoje buvo įvardyta kaip svarbiausia, naujame dokumente yra po Rusijos ir Kinijos.

Baigtas reikalas

Juodosios jūros klausimai "NATO-2030" strategijoje atsispindi ne tik dėl Rusijos grėsmių. Aljansas siekia sutvarkyti ryšius su pagrindiniu sąjungininku Juodosios jūros regione — Turkija.

ES ir JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Atvykęs į Briuselį, valstybės sekretorius vienas pirmųjų susitiko su savo Turkijos kolega. Diskusija prasidėjo opiomis temomis. JAV ir sąjungininkai Europoje nepatenkinti Ankaros įsigytomis Rusijos oro gynybos sistemomis S-400. Nuo to Blinkenas pradėjo pokalbį su Mevliutu Čavušoglu.

"Valstybės sekretorius paragino Turkiją nelaikyti Rusijos oro gynybos sistemų S-400“, — po derybų sakė Nedas Price'as, JAV departamento atstovas.

Čavušoglu taip pat pateikė pastabų. Jis prisiminė, kad Ankara rusiškus kompleksus pirko tuo metu, kai to labai reikėjo. Dabar Turkijos valdžia neketina to persvarstyti.

"Mes turime sudėtingų temų su Rusija, deramės ir sprendžiame kylančius prieštaravimus. Tačiau S-400 susitarimas yra visiškai baigtas reikalas", — užbaigė Čavušoglu.

Sankcijų draugystė

NATO šalių užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė "Nord Stream-2" dujotiekio statybą. Blinkenas teigė, kad amerikiečiai nesuinteresuoti užbaigtu projektu ir grasino naujomis sankcijomis jo dalyviams.

"Mes atidžiai stebėsime bet kokią dujotiekio užbaigimo ar sertifikavimo veiklą. Jei taip nutiks, būsime pasiryžę imtis ribojamųjų priemonių", — sakė Blinkenas.

Tačiau ne visi Europos sąjungininkai sutiko su juo. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas priminė, kad Vokietijos valdžia ir verslas tikisi užbaigti statybas.

Susitikimo dalyviai neignoravo problemos, kuri Trampo laikais užtemdė santykius — NATO kolektyvinės gynybos išlaidas. JAV valstybės sekretorius neneigė, kad dabartinė Amerikos administracija taip pat tikisi iš sąjungininkų padidinti savo indėlį į bendrą reikalą. Stoltenbergas patikino, kad ES šalys palaipsniui didina atitinkamus biudžeto punktus. Tačiau jie neišplėtė diskusijos, jie priėmė vienas kito žodį.

Blinkenas taip pat palietė Afganistano temą. Jis priminė, kad Afganistano konfrontacijos šalys ignoruoja taikos planą, sudarytą tarpininkaujant Trampo administracijai. Tačiau aljanso narės dar neturi pateikti naujo veiksmų plano. Buvo susitarta tęsti diskusijas NATO viršūnių susitikime, dalyvaujant valstybių vadovams.

"Užmegzti dialogą su Bidenu"

"NATO narės tikisi, kad naujoji JAV administracija skatins konsolidaciją, ir Trampo metu kilusios problemos išnyks. Tačiau mažai tikėtina, kad naujasis Amerikos lyderis visiškai atsisakys savo pirmtako palikimo. Jis tikriausiai reikalaus, kad visi aljanso nariai turėtų įnešti po du procentus BVP į bloko gynybos taupyklę. Blinkenas užsiminė apie tai", — susitikimo Briuselyje rezultatus komentuoja Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.

Politologas nemato perspektyvų atnaujinti NATO ir Rusija dialogą. Jis mano, kad santykiai tik paaštrės. Kartu jis patikslina: "atsižvelgiant į Maskvos dalyvavimą įvairiausiose tarptautinėse problemose, aljansas negalės ignoruoti dialogo — bent jau kariniu lygmeniu".

Kortunovas mano, kad blokas skatina Juodosios jūros darbotvarkę Ukrainos kontekste. "Naujų objektų statybas Kryme Kijevas pateikia kaip dar vieną grėsmę transatlantiniam saugumui. Ukrainos valdžia atkakliai tvirtins, kad Rusijos karinių sistemų dislokavimas Kryme yra problema, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio", — neatmeta ekspertas.

Krymo klausimas yra svarbus, bet ne vienintelis NATO stiprinimo Juodojoje jūroje tikslas, mano Orchanas Gafarly, Ankaros politinių tyrimų centro ekspertas. "Aljansas turi sustiprėti Juodojoje jūroje, kad galėtų grąžinti Turkiją. Dabar NATO ir Ankara daugeliu klausimų nesutaria. Tačiau abi pusės supranta, kad būtina bendradarbiauti".

Gafarly mano, kad NATO leidžia Turkijai ir ES šalims išlyginti abipusius prieštaravimus. Tuo pat metu tai padeda Ankarai blokuoti Graikijos, Kipro ar Prancūzijos veiksmus, jei juose yra antiturkiškos potekstės.

Ekspertai sutaria, kad pagrindinis NATO tikslas dabar yra užmegzti dialogą su Baidenu. Kasmetinis aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvauja valstybių vadovai, bus pirmasis išbandymas.

Tegai:
Rusija, ES, NATO
Dar šia tema
Prieš ką nukreiptos Amerikos pratybos "DEFENDER Europe"
Borelis Rusiją pavadino pavojinga kaimyne
Prieš ES viršūnių susitikimą Nausėda priminė apie Rusiją
Gedimino pilis

Ekspertas: Rusijos diplomatų išsiuntimas Lietuvos padidins politinę riziką

(atnaujinta 15:39 2021.04.22)
Diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir jų tobulinimo galimybėms ateityje, mano ekspertas Andrejus Kortunovas.

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Po to, kai Lietuvos valdžia paskelbė, kad kaip solidarumo su Čekija aktą svarsto galimybę išsiųsti Rusijos ambasados ​​Vilniuje darbuotojus iš respublikos. interviu Sputnik Lietuva Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas teigė, kad ambasadų darbo nebus įmanoma pakeisti jokiomis virtualiomis sąveikos priemonėmis.

Katedros aikštė Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Turime prisiminti, kad Lietuva tradiciškai užima vieną kritiškiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu tiek ES, tiek NATO. Todėl, jei, ko gero, tokia iniciatyva turėjo iš kažkur atsirasti, tai yra visiškai logiška, kad ji kilusi iš Lietuvos, o ne iš kitos Europos valstybės. Žinoma, Lietuvai tai yra dar viena priežastis priminti apie save, paskelbti savo griežtą kelią Maskvos atžvilgiu. Sakyti, kad santykiai nutrūks, būtų perdėta, net jei vertintume kraštutinį atvejį — ambasadų uždarymą — kad net ambasadų uždarymas nebūtinai turėtų sustabdyti dialogą. Kitas klausimas yra tas, kad dialogas, žinoma, bus sunkus. Ambasadose dirbantys diplomatai yra užsienio politikos pagalvėlės. Todėl žinoma, visiškai pakeisti ambasadą kažkokiomis virtualiomis ministerijų sąveikos formomis vargu ar pavyks", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Kortunovo, ribojant diplomatų skaičių reikia sumažinti bendravimo ir santykių gerinimo būdų skaičių.

"Reikėtų nepamiršti, kad diplomatų skaičiaus sumažėjimas vienaip ar kitaip reiškia komunikacijos kanalų sumažėjimą, nes, žinoma, bendravimas su užsienio valstybės diplomatais padeda išsiaiškinti pozicijas, suprasti, kaip jie mąsto šioje situacijoje, kokios baimės, lūkesčiai, viltys ir pan. Ambasados ​​yra ne veltui. Jos atlieka svarbią funkciją, ir ši funkcija tam tikru požiūriu yra unikali. Taigi, žinoma, diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir riboja galimybės juos patobulinti ateityje. Prieš 500 metų [italų mąstytojas ir politikas] Niccolo Machiavelli sakė, kad reikia "laikyti draugus arti, o priešus — dar arčiau". Tai yra, kai santykiai yra blogi, kai yra įtampa, ypač svarbu palaikyti ryšį. Žinoma, krizės metu ambasados ​​gali atlikti ypatingą ir svarbų vaidmenį. Ir kai iš jų atimamas šis vaidmuo, automatiškai padidėja politinė rizika ir atsiskleidžia eskalacijos spiralė, kurios, ko gero, niekam nereikia. Tik nepaisant visų problemų, niekas nenori rimtos akistatos nė vienoje sostinėje", — sakė ekspertas.

Lietuvos prezidentės patarėja Asta Skaisgiryte pareiškė, kad šiuo metu klausimas svarstomas su "diplomatiniais sąjungininkais", o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda esą visiškai palaiko Čekiją.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babis balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

Tegai:
Rusija, Lietuva
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Nausėda: sąveikumas tarp NATO ir JAV dalinių Lietuvoje pasiekė integruotos veiklos piką

(atnaujinta 16:54 2021.04.22)
Prezidentas pažymėjo, jog NATO ir JAV yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Šalys aptarė NATO misijų tikslus ir rezultatus, sąveiką su Lietuvos kariuomene, civiliais ir kitomis užsienio misijų grupėmis Baltijos šalių regione.

"NATO sąjungininkų pajėgos ir JAV karinių misijų veikla Lietuvoje bei Baltijos šalių regione yra mūsų saugumo garantas. Efektyvus atgrasymas ypač svarbus, kai prie Ukrainos rytinės sienos Rusija telkia beprecedenčio dydžio karines pajėgas ir tęsia provokacijas", — pareiškė šalies vadovas.

Prezidentas pridūrė, kad NATO ir JAV veikla Lietuvoje siunčia aiškią žinią "nedraugiškoms" valstybėms, jog sąjungininkai yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą. 

Nausėda pabrėžė, kad NATO ir JAV karinių vienetų veikla demonstruoja "išskirtinį solidarumą, atsidavimą ir palaikymą" Baltijos šalių regionui. 

"Sąveikumas tarp NATO sąjungininkų ir JAV dalinių Lietuvoje bei Lietuvos kariuomenės yra ypač sklandus ir jau bene pasiekęs integruotos veiklos piką", — pabrėžė prezidentas.

Susitikime kalbėta apie dalinių organizaciją Lietuvoje, artimiausias pratybas, mokymus ir vykdomas užduotis tiek ore, tiek ant žemės.

Padėtis Donbase paaštrėjo šių metų vasarį. Nepripažintų respublikų apšaudymai iš "Minsk II" protokolu uždraustų ginklų padažnėjo. Balandį dėl Ukrainos bepiločio orlaivio puolimo nepripažintoje Donecko Liaudies Respublikoje žuvo vaikas.

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pareiškė, kad Ukrainos armijos puolimo Donbase scenarijus yra įmanomas. Jis apkaltino Rusiją kariuomenės didinimu netoli sienos su Ukraina.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad nedalyvauja Ukrainos vidaus konflikte ir nėra Minsko susitarimų subjektas. Tuo pat metu Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas pareiškė, kad Maskva bus priversta apsaugoti Donbaso gyventojus, jei Ukrainos saugumo pajėgos pradės masinį išpuolį prieš regiono gyventojus.

Tegai:
JAV, Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Čekija paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos
NATO žvalgai vis dažniau skraido prie Rusijos sienų. Kam jiems Kamčiatka ir Donbasas?
NATO viršūnių susitikime Briuselyje bus aptarta "Rusijos grėsmė"
NATO paskelbė apie Rusijos orlaivių perėmimą virš Baltijos jūros
Apleistas automobilis

Sugriežtinta atsakomybė neeksploatuojamų automobilių laikymą kiemuose

(atnaujinta 15:58 2021.04.22)
Seimas pritarė pataisoms, reglamentuodamas ne tik neeksploatuojamų, bet ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Šiuo įstatymu būtų priimtas labai svarbus sprendimas, kuris padėtų atlaisvinti kiemus, nes, kaip rodo tyrimai, kiemuose kartais būna net iki 20 proc. automobilių, kurie yra nenaudojami arba negalimi naudoti, rašoma Seimo pranešime.

"Šiuo sprendimu būtų priimta ir įtvirtina, jog bendro naudojimo vietose nebūtų laikomos neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės. Neeksploatuojama transporto priemone būtų laikoma ta, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių, nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį. Negalima eksploatuoti būtų laikoma transporto priemonė, kuriai ilgiau kaip 3 mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip 3 mėnesius neįregistruota, ar ilgiau kaip 3 mėnesius išregistruota transporto priemonė", – sakė parlamentaras Mykolas Majauskas.

Kodekse įtvirtinta, kad neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose užtraukia įspėjimą transporto priemonių savininkams .

Už pakartotinį nusižengimą bus skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų. Už pakartotinį nusižengimą galės būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.

Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta, kad asmenį galima traukti atsakomybėn už nusižengimą tik po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo. Teikiamu projektu siūloma atsisakyti rašytinio perspėjimo, keičiant jį į administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taip būtų siūloma nustatyti terminą neeksploatuojamos transporto priemonės pašalinimui.

 

Įstatymas priimtas už balsavus 118, nė vienam nebuvus prieš ir vienam Seimo nariui susilaikius.

Naujos teisės aktų nuostatos įsigalios 2022 metų sausio 1 dieną.

 

Tegai:
automobilis