Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė dalyvavo pasirengimo EVT susitikime

(atnaujinta 15:29 2021.03.25)
Nuotoliniame susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta vakcinavimo Europos Sąjungoje procesams ir spartinimo būdams aptarti

VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį dalyvavo nuotoliniame susitikime su Europos Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos liaudies partijai priklausančiais Europos Sąjungos vyriausybių vadovais, skirtame pasirengti  Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijai, praneša premjerės spaudos tarnyba.

Susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta vakcinavimo Europos Sąjungoje procesams ir spartinimo būdams aptarti. Lyderiai išreiškė paramą EK tvirtai pozicijai derybose su vakcinų tiekėjais, siekiant kontraktinių įsipareigojimų laikymosi, patikimo ir skaidraus tiekimo. 

Premjerė pabrėžė patikimo vakcinų tiekimo poreikį, kuris būtų grindžiamas prisiimtais įsipareigojimais, ir paragino ES valstybes nares koordinuoti komunikaciją dėl vakcinų saugumo, remiantis Europos vaistų agentūros ekspertize. 

Šimonytė pažymėjo, kad Lietuva remia solidarumu grindžiamas pastangas laikinai sustiprinti vakcinų tiekimą į labiausiai COVID-19 paveiktas valstybes nares, panaudojant vakcinų rezervus, sukauptus lėčiau skiepijančiose šalyse.

"Remiame  Europos Sąjungos apsirūpinimo vakcinomis mechanizmą ir Europos Komisijos pastangas sustiprinti tiekimą. Būtina laikytis sutartinių įsipareigojimų su valstybėmis narėmis ir atkurti piliečių pasitikėjimą Europos Sąjungoje patvirtintomis vakcinomis", – pažymėjo premjerė.

Europos Komisijos Pirmininkė pristatė "žaliojo sertifikato" sistemos įgyvendinimo eigą ir Komisijos siūlymus dėl vakcinų tiekimo antrajame ketvirtyje. Susitikime buvo palankiai įvertintas planuojamas JAV prezidento Džo Baideno dalyvavimas nuotoliniame EVT susitikime ir pasikeista nuomonėmis dėl santykių su Turkija.  

Susitikime dalyvavo EK vadovė Ursula von der Leyen, didžiausios Europos Parlamento frakcijos pirmininkas Manfredas Weberis, tarp dalyvaujančių – Slovėnijos, Latvijos, Kroatijos, Bulgarijos premjerai, Austrijos kancleris bei Airijos vicepremjeras.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) nuotolinis susitikimas vyks kovo 25-26 dienomis. Planuojama, kad ES vadovai susitiks vaizdo konferencijoje, kurioje įvertins COVID-19 epidemiologinę padėtį. Be to, su JAV prezidentu Džo Baidenu jie aptars transatlantinius santykius. Į darbotvarkę taip pat įtraukti šie klausimai: bendroji rinka, skaitmeninė transformacija, padėtis rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, santykiai su Rusija ir tarptautinis euro vaidmuo.

Tegai:
Europos Vadovų Taryba, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Seimo pirmininkė pasisakė apie Lietuvos vadovo ir premjerės ginčą dėl susitikimų ES
Lietuvoje nustatyta apie 770 naujų COVID-19 atvejų
Šimonytė pareiškė, kad apie prekybos centrų atidarymą bus galima kalbėti tik po Velykų
Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?
Lietuvos ambasados JAV pastatas

Paaiškėjo, kas gali vadovauti Lietuvos ambasadai JAV

(atnaujinta 14:27 2021.04.12)
Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos. Kandidatą turi patvirtinti Seimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvos ambasadore Jungtinėse Amerikos Valstijose siūloma skirti  Audrą Plepytę, Vokietijoje – Ramūną Misiulį. Apie tai rašoma Seimo interneto svetainėje paskelbtuose dokumentuose.

Plepytė naujas pareigas turėtų pradėti eiti nuo gegužės 18 dienos, Misiulis — nuo gegužės 10 dienos, rodo Vyriausybės nutarimų projektai.

Taip pat siūloma Andrių Namavičių skirti Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos Tarybos, o Rytį Paulauską — ambasadoriumi Jungtinėse Tautose.

Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos, Vokietijoje — nuo pernai spalio.

Amerikos prekybos rūmai Lietuvoje paprašė Lietuvos vadovo užtikrinti ilgalaikės Lietuvos ir JAV partnerystės tęstinumą sausio pabaigoje, tačiau derybų procesas užtruko.

Dar šia tema
Nausėda paragino savivaldybes spartinti senjorų vakcinaciją
VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų
Balsavimas

Radviliškyje vyksta mero rinkimai anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų

(atnaujinta 12:09 2021.04.12)
Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną — Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per keturias išankstinio balsavimo dienas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimuose balsavo 3 251 rinkėjas arba 10,53 procento nuo visų į šios savivaldybės rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

VRK duomenimis, 1 042 rinkėjai pasinaudojo balsavimo iš anksto teise Radviliškio miesto kultūros centre balandžio 7-8 dienomis.

"Balandžio 7-9 dienomis buvo organizuojamas balsavimas specialiuose punktuose. Jo metu rinkimų komisijų nariai važiavo į sveikatos priežiūros įstaigas, globos namus, įkalinimo įstaigas, kuriose yra šios savivaldybės rinkėjų, ir sudarė jiems galimybę išreikšti savo politinę valią renkant Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį — merą. Specialiuose punktuose iš viso balsavo 68 rinkėjai", — rašoma pranešime.

Balandžio 9-10 dienomis buvo organizuojamas balsavimas namuose. Šiomis dienomis balsavo neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose. Balsavimo namuose galimybe pasinaudojo 2 141 Radviliškio rajono savivaldybės gyventojas.

Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną — Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse.

Iš viso Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimuose balsavimo teisę turi 30 858 rinkėjai.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, rinkimai, Radviliškio rajonas
Maskvos kremlius, archyvinė nuotrauka

Vakarų pareiškimai apie "Rusijos agresiją" jau devalvavo, pareiškė Kremliuje

(atnaujinta 14:58 2021.04.12)
Anksčiau Vašingtonas pareiškė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas JAV valstybės sekretoriaus Entonio Blinkeno žodžius apie Rusijos "agresyvių veiksmų" pasekmes, teigė, kad kuo daugiau apie tai pareiškiama, tuo labiau tai devalvuoja.

Kaliningradas
© Sputnik / Константин Чалабов

Anksčiau Blinkenas interviu NBC televizijai, kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje, pasakė apie galimas "pasekmes" Rusijai iš Vašingtono pusės, jei ji ir toliau "elgsis agresyviai".

"Vyksta tam tikra tokių frazių devalvacija. Šie raginimai atsisakyti kai kurių trumpalaikių ir agresyvių veiksmų, grasinimai priversti už tai susimokėti — kuo daugiau tokių frazių išsakys, tuo labiau jos devalvuos", — atsakė Peskovas į žurnalistų prašymą pakomentuoti Blinkeno pareiškimą.

"Rusija, dar kartą pakartoju, kad niekada niekam neatstovavo ir neatstovaus agresijos ir niekada nesiėmė agresyvių veiksmų", — pridūrė jis.

Anksčiau Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. JAV paragino Rusiją paaiškinti šiuos perkėlimus ir paskelbė apie savo pasirengimą bendrauti. Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Rjabkovas RIA Novosti sakė, kad paaiškinimai Amerikos pusei buvo pateikti praėjusią savaitę. Jis pažymėjo, kad pagal JAV pasiūlytą "tonaciją ir perspektyvą" Rusija nevykdys dialogo, o Vašingtonas turės būti patenkintas jau gautais paaiškinimais.

Kovo pabaigoje Ukrainos "silovikai" pareiškė, kad keturi kareiviai žuvo ir dar du buvo sužeisti per apšaudymą netoli Donecko srities Šumio kaimo. Kijevas pradėjo skelbti apie padėties Donbase pablogėjimą. Savo ruožtu pasiskelbusios Donecko ir Lugansko liaudies respublikos apkaltino Kijevą paūmėjimu — pagal jų pareiškimus yra saugumo pajėgų provokacijos, o apsauginiai atkuria ugnį. Taip pat DNR ir LNR paskelbė, kad gyvenvietėse aptikta dešimtys Ukrainos karinės technikos vienetų. Be to, Luhanskas apkaltino Kijevą dėl netvarkingo teritorijų minavimo.

Nuo 2014 metų Kijevas ne kartą skleidė prognozes dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų, įskaitant tariamai planuojamas atakas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau pareiškė, kad Rusijos Federacija neketina nieko pulti. Pasak jo, Rusijos grėsmė — "išgalvojimas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų bonusų ir preferencijų". Peskovas teigė, kad Rusija kariuomenę perkelia savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam nekelia pavojaus ir neturėtų nieko jaudinti.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Rusija
Dar šia tema
Gincburgas paaiškino, kodėl Europos Sąjunga neskuba įsileisti "Sputnik V" į savo rinką
Ruošiantis "Baltijos mūšiui". Lietuva "lenda" ten, kur nereikia
Peskovas pareiškė, kad Rusija nekelia grėsmės nė vienai pasaulio valstybei