Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva politikoje puola Rusiją, bet pinigų neatsisako

(atnaujinta 18:08 2021.03.25)
Vilniui reikia tik informacinių priežasčių, kad galėtų pasisakyti ir parodyti savo antirusišką orientaciją, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. Komentuodamas Seimo užsienio reikalų komiteto pasiūlymą išplečiant "Magnickio įstatymą" platesniam žmonių ratui, Rusijos šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas ironizavo, kad Vilnius turėtų ne tik uždrausti atvykti Rusijos piliečiams, bet ir atsisakyti Rusijos investicijų, prekybos santykių su Maskva ir nepriimti iš jos pinigų.

"O jie, iš tikrųjų, kažkokius neišbaigtus sprendimus priima. Bus smagu rodyti pavyzdį visai Europai. Tiesą sakant, kodėl taip vyksta? Šioje situacijoje kiekvienas sprendimas yra informacinė priežastis pasisakyti, pakalbėti. Vieną kartą priėmė sprendimą, jis veikia, gera proga kalbėti, mušti kumščiu į krūtinę ir nepraleisti progos parodyti savo antirusišką patriotinę orientaciją. Ir taip kiekvieną kartą — tą įnešė, tą įnešė, pasakė gražių kalbų, pasiskelbė žiniasklaidoje, padarė įtaką savo elektoratui, parodė, kokie didvyriai čia visi, kaip jie pasirengę ginti tėvynę Lietuvą", — sakė jis interviu Sputnik Lietuva.

Plėsti vadinamojo Magnickio įstatymo taikymą Lietuvoje pasiūlė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. 

Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai vienbalsiai išreiškė pritarimą būsimoms pataisoms, kurios bus registruotos Seime artimiausiu metu.

"Magnickio įstatymas" buvo priimtas JAV 2012 metais kaip asmeninės sankcijos prieš Rusijos pareigūnus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais. Įstatymo priėmimas buvo susijęs su didelio investicinio fondo "Hermitage Capital Management" darbuotojo Sergejaus Magnickio, kuris buvo apkaltintas mokestiniu sukčiavimu Rusijoje, mirtimi. 

Lietuvoje "Magnickio įstatymas" buvo priimtas 2017 metų lapkričio 15 dieną. Jis apima užsienio asmenis, kaltus dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų, didelio masto korupcijos ir pinigų plovimo nusikaltimų. Jiems draudžiama atvykti į Lietuvos teritoriją iki penkerių metų, tuo tarpu draudimo trukmė kiekvienu atveju nustatoma atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad Magnickio bylos politizavimas yra nepriimtinas.

Vėliau kai kurios šalys, tarp jų ir Lietuva, pasinaudojo "Magnickio įstatymu" ir sukūrė panašius dokumentus, kurie leistų įtraukti nepageidaujamus asmenis į "juodąjį sąrašą".

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėja savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Tegai:
Magnickio įstatymas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Baltijos šalių nacionalinės gvardijos perims miestus? RF ir Baltarusija jau "išsigando"
"Linava": dėl ydingos tvarkos Lietuvos vežėjai praranda milijonus
Baidenas iškrėtė diplomatinį triuką: ką tai reiškia lietuviams
NATO laivai Juodojoje jūroje, archyvinė nuotrauka

Rusijos saugumo taryba aprašė, kaip Ukraina gali pradėti karinius veiksmus prieš Krymą

(atnaujinta 18:23 2021.04.14)
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas mano, kad Ukraina gali organizuoti provokacijas, norėdama pradėti karinius veiksmus prieš Krymą

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Ukraina gali surengti provokaciją pradėti karines operacijas prieš Krymą, sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.

Kalbėdamas Sevastopolyje susitikime dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo pusiasalyje, jis priminė, kad naujojoje Ukrainos karinėje strategijoje Rusija tiesiogiai apibrėžiama kaip priešė.

"Flirtuodamas su naująja JAV administracija, Kijevas yra pasirengęs pasinerti į karinius nuotykius, nepaisant tolesnio ekonominės padėties šalyje blogėjimo. <...> Karo pradžios priežastis gali būti provokacijos, kurias surengė Ukraina, remiama JAV, žuvus kariams ir praradus karinę įrangą", — cituoja Saugumo tarybos sekretorių RIA Novosti.

Anot jo, "nedraugiški ir destruktyvūs veiksmai, susiję su Rusija, turi būti griežtai nuslopinti, o kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn".

Patruševas pažymėjo, kad Ukrainoje, remiant Vakarų šalims, atsirado sabotažo ir žvalgybos grupių rengimo centrai, kurie, galbūt, rengs teroro išpuolius Rusijoje ir kitose šalyse.

Saugumo tarybos sekretorius taip pat sakė, kad JAV pastarosiomis dienomis į Ukrainą išsiuntė mažiausiai penkis karinius transportinius lėktuvus.

"Jie žodžiu pareiškia, kad nėra suinteresuoti kurstyti konfliktą, tačiau iš tikrųjų skiria lėšų Ukrainos kariuomenei apginkluoti, padidina laivų pajėgas Juodojoje jūroje ir planuoja keletą bendrų pratybų", — pridūrė jis.

Patruševas pabrėžė, kad JAV tiekia Ukrainai mirtinus ginklus, apmoko kariškius, "intensyvindama žvalgybinę veiklą Krymo kryptimi, naudodama lėktuvus ir radioelektronines priemones".

Saugumo tarybos sekretoriaus pareiškimai buvo pateikti prieš prasidedant plataus masto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinėms pratyboms netoli sienos su Krymu. Pagal legendą, sąlyginio priešo tankų dalinys, remiamas pėstininkų, bandė pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos liniją. Norint tai neutralizuoti, į mūšį buvo įvestas tankų rezervas ir prieštankinė artilerija, įskaitant 100 mm patrankų "MT-12 Rapier" bateriją.

Tegai:
Krymas, Ukraina, Rusija
Певец Филипп Киркоров

Vilniaus teismas paskyrė posėdžio dėl Kirkorovo ieškinio datą

(atnaujinta 19:30 2021.04.14)
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir saugumo tarnybos turės paaiškinti, kaip, jų nuomone, atlikėjo dainos gali "kelti grėsmę šaliai"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Vilniaus apygardos administracinis teismas paskyrė pirmojo posėdžio dėl Rusijos dainininko Filipo Kirkorovo ieškinio, kuriame ginčijamas jo draudimas atvykti į Lietuvą, datą, praneša RIA Novosti

Pasak advokato, "Dobrovinskij i partnery" vadovo Aleksandro Dobrovinskio, pirmasis susitikimas vyks gegužės 17 dieną.

"Be URM, aš pasiūliau išklausyti Lietuvos saugumo tarnybos nuomonę. Teismas sutiko su mūsų argumentais, o saugumo tarnybos atstovai turės teismui paaiškinti, kaip Filipo Kirkorovo dainos kelia grėsmę šalies saugumui", - teigė Dobrovinskis.

Menininko skunde reikalaujama panaikinti Migracijos departamento sprendimą po Užsienio reikalų ministerijos kreipimosi, kuriuo jam uždrausta penkeriems metams atvykti į Lietuvą.

Anksčiau Migracijos departamentas savo sprendimą pagrindė tuo, kad dainininkas, lankydamasis Kryme, "sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą".

Dainininko atstovai pateikę skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jis buvo atmestas, nes prašymas neva buvo "nemotyvuotas", o "atsakymo į Migracijos departamento sprendimą pateikimo terminas dar nėra pasibaigęs". 

Tačiau vėliau gynyba vis tiek gavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sprendimą, kurį buvo galima ginčyti teisme.

Kirkorovas savo ruožtu pareiškė, kad valdžios sprendimas Lietuvai kainuos "labai brangiai".

Pasak oficialios Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zakharovos, priežastys, kodėl Vilnius Kirkorovą įtraukia į "juodąjį sąrašą", yra akivaizdžiai kvailos.

Tegai:
Vilnius, teismas, Filipas Kirkorovas
Dar šia tema
Lietuvos URM išdavė Kirkorovo gynybai dokumentą, kurį galima apskųsti teisme
Vilniaus teismas pradėjo nagrinėti Kirkorovo skundą dėl draudimo atvykti į Lietuvą
Teismas priėmė Kirkorovo skundą dėl draudimo atvykti į šalį
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda paragino sekti Izraelio pavyzdžiu kovoje su COVID-19

(atnaujinta 20:50 2021.04.14)
Izraelio vyriausybė jau planuoja naujų vakcinų įsigijimą, jei kiltų epidemiologinė pandemijos banga ateinantį pusmetį

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Izraelis vakcinacijos nuo COVID-19 klausimais rodo pavyzdį Lietuvai ir visam pasauliui, po telefoninio pokalbio su Izraelio Prezidentu Reuvenu Rivlinu sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Valstybės vadovas pasidžiaugė, kad Izraeliui pavyko vakcinuoti didžiąją dalį šalies gyventojų ir sėkmingai suvaldyti pandemiją.

"Izraelis rodo sektiną pavyzdį visam pasauliui, kuriuo norėtų pasinaudoti ir Lietuva, siekdama atverti ekonomiką ir sugrįžti prie įprasto gyvenimo", — šalies vadovą cituoja spaudos tarnyba..

Taip pat pranešama, kad Izraelio vyriausybė jau planuoja naujų vakcinų įsigijimą, jei kiltų epidemiologinė pandemijos banga ateinantį pusmetį. 

Taip pat pokalbio metu Nausėda pasveikino Izraelio vadovą su šalies Nepriklausomybės diena, palinkėjo sklandaus naujos vyriausybės formavimo ir pakvietė apsilankyti Lietuvoje.

Izraelyje daugiau nei penki milijonai žmonių yra visiškai paskiepyti nuo COVID-19, tai yra daugiau nei 50 procentų gyventojų.

Plečiant vakcinacijos kampaniją, Izraelis pradėjo palaipsniui palengvinti atvykimo į šalį apribojimus. Taip pat panaikinta daugybė apribojimų šalies viduje. Tačiau nešioti kaukes vis tiek būtina, o į daugelį viešų vietų gali patekti tik tie, kurie yra paskiepyti.

Lietuvoje pirmąją vakcinos dozę gavo daugiau nei 508 tūkstančiai žmonių, daugiau nei 193 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Tegai:
COVID-19, Gitanas Nausėda
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje