Rusijos Gynybos ministerija pranešė, kad JAV pradėjo mentalinį karą prieš Rusiją
(atnaujinta 17:41 2021.03.25)
Rusijos Gynybos ministro patarėjas mano, kad Jungtinės Valstijos rengia"mentalinį karą" prieš Rusiją, kurio tikslas yra "sunaikinti rusų savimonę"VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. JAV vadovaujami Vakarai pradėjo naują karo prieš Rusiją tipą — mentalinį, kurio pasekmės pasirodys ne iš karto, sakė Rusijos gynybos ministro patarėjas, trečios klasės valstybės patarėjas Andrejus Ilnickis interviu žurnalui "Arsenal Otečestva".
Pasak jo, Vakarų šalys vengia tiesioginio karinio susidūrimo su Rusija, nes ji sugeba padaryti nepriimtiną žalą savo branduoliniais ginklais ir šiuolaikine kariuomene, o tokio konflikto tikimybė ateinančius dešimt metų atmetama. Todėl, pažymi patarėjas, Vakarai, vadovaujami JAV, pradėjo informacinį-hibridinį karą prieš Rusiją.
"Visa tai lemia naujo tipo karo atsiradimą. Jei klasikinių karų metu siekiama sunaikinti priešo jėgą, šiuolaikiniuose kibernetiniuose karuose — sunaikinti priešo infrastruktūrą, tai naujo karo tikslas yra sunaikinti sąmonę, pakeiskite mentalinį — civilizacinį — priešo visuomenės pagrindą. Aš šį karo tipą pavadinčiau mentaliniu", — sakė Ilnickis.
Kaip pastebėjo patarėjas, jei galima atkurti darbo jėgą ir infrastruktūrą, tai "sąmonės evoliucijos eiga neįmanoma pakeisti, juolab kad šio "mentalinio" karo pasekmės pasireiškia ne iškart, o tik praėjus bent kartai, kai kažką pakeisti bus tiesiog neįmanoma".
Gynybos ministro patarėjas išvardijo prioritetines kovos su mentaliniu karu priemones. Jo nuomone, tai yra interneto suverenitetas, personalo mokymas informuoti apie galios ir pilietines sritis, atnaujinti jaunimo politiką, atnaujinti aktyvų ir platų dialogą su konservatyvia dauguma — dabartinės valdžios elektoratu.
Komentuodamas Gynybos ministerijos pareiškimą apie mentalinį karą prieš Rusiją Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Vakarų šalys laikosi Rusijos tramdymo ir slopinimo politikos.
"Bandymai beveik per prievartą demokratizuoti buvo gerai jaučiami nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų. Visi juos stebėjome, visi prisimename", — sakė jis.
Pasak jo, šie bandymai laikui bėgant yra tobulinami, naudojamos naujos technologijos. Kartais vadinamoji švelnioji jėga "kelia sau ne visai trivialius sunkius tikslus".
Peskovas pabrėžė, kad Rusija nesikiša į kitų šalių reikalus ir nepriima tokių žingsnių iš kitų šalių. Atstovas pažymėjo, kad kištis galima ir įvedant svetimas vertybes.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau pareiškė, kad užsienyje vykdoma tikslinė informacinė kampanija prieš Rusijos pasiekimus. Valstybės vadovė pridūrė, kad Rusija susiduria su nuoseklia ir agresyvia politika, kuria siekiama sutrikdyti šalies vystymąsi ir sukelti problemų per jos perimetrą. Kaip pažymėjo prezidentas, tai daroma siekiant "galiausiai susilpninti Rusiją ir kontroliuoti ją iš išorės".
VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms
(atnaujinta 00:11 2021.04.11)
Finansavimas partijoms paskirstomas pagal praėjusiuose rinkimuose gautą balsų skaičių VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė iš valstybės biudžeto politinėms partijoms skirti 2 751 000 eurų, praneša VRK spaudos tarnyba.
©
Photo : Пресс-служба президента Украины
2 751 000 eurų asignavimų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija gavo rinkėjų balsų per praėjusius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. I pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai.
Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų.
2020 metų spalį vyko rinkimai į Lietuvos Seimą. "Valstiečiai" Lietuvos vyriausybei vadovavo nuo 2016 iki 2020 metų. Parlamento rinkimuose jie pralaimėjo konservatorių partijai. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.
Tegai:
Ekspertas: kokį bepaimtum Lietuvos "nacionalinį didvyrį" — rankos iki alkūnių kraujyje
(atnaujinta 00:18 2021.04.10)
Net didieji Lietuvos kunigaikščiai nėra tinkami tokių herojų vaidmeniui, nes juos sunku pavadinti "lietuviais" šiuolaikine šio žodžio prasme, mano ekspertas Nikolajus MeževičiusVILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Lietuvos Seimas, matyt, neturi ką veikti, todėl užsiima "nacionalinių didvyrių" paieška, taip interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras Nikolajus Meževičius pakomentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje iškilusią idėją sukurti lietuvišką kompiuterinį žaidimą apie "karį-didvyrį".
Pasak Meževičiaus, "nacionalinių didvyrių" paieškose Lietuvos Seimo nariai susiduria su problemomis.
"Tas herojus, kas pasirašė įsakymus likviduoti žydų getus. Tas, kas nužudė savo tautiečius, nes jie nuėjo dirbti į kolūkį. Galbūt tai yra didvyris. Galbūt herojus yra tas, kas tarnavo Vokietijos pagalbinėse policijos formuotėse ir apiplėšė Didįjį Naugardą, — herojus. Galima pasiūlyti mažiausiai tris variantus", — pasakė ekspertas.
Jo manymu, Seimas Lietuvoje — grynai dekoratyvinis organas ir neišsprendžia jokių realių problemų, nes šalies biudžetas formuojamas Briuselyje.
"Lietuvos užsienio politika formuojama Vašingtone ir Monte. Bet kadangi Europos tradicija reikalauja kažkokio parlamento buvimo, tai mes stebime tokį parlamentą Lietuvos Respublikoje. Na, o kai nėra realių darbų, galima, pavyzdžiui, paieškoti herojų. Tiesa, yra problema — kokį herojų bepaimtum — rankos iki alkūnių kraujyje", — teigia Meževičius.
Anot jo, didvyriu galėtų tapti kas nors iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių, tačiau juos sunku pavadinti "lietuviais" dabartine šio žodžio prasme.
"O paprastai viduramžių didieji kunigaikščiai — tai labai įdomūs žmonės, tačiau jie ne visada tinka Lietuvos didvyrio vaidmeniui, nes didžiulis klausimas, ar jie yra lietuviai. Jie nėra lenkai, jie nėra lietuviai, jie nėra baltarusiai, jie nėra rusai. <...> Matome mechaniško šiuolaikinio valstybės ar tautos pavadinimo pritempimo senovės protėviams problemą. Šia prasme visi turi problemą, tik Lietuvoje ši problema yra akivaizdžiausia", — pareiškė ekspertas.
Trečiadienį, balandžio 8 dieną, NSGK vykusio posėdžio metu buvo iškeltas klausimas, kodėl ne visose šalies mokyklose yra pasirenkamas dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba", kuris buvo įvestas dar 2017 metais. Tai turėjo būti švietimo programose tarp 9–11 klasių mokinių, tačiau šiuo metu yra tik 38 mokyklose.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šį klausimą pavadino "nepaprastai svarbiu", nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla. Posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas sukurti kompiuterinį žaidimą. Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius paragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak jo, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį "karžygį-herojų".
Baltijos šalių valdžia reguliariai kalba apie augančią "Rusijos grėsmę", sudaro gynybos sutartis su JAV ir ragina didinti NATO kariuomenės buvimą regione.
Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.
Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti NATO pajėgas regione, tai pateisindama neva didėjančia "Rusijos grėsme".
"Forbes" paskelbė turtingiausių žmonių planetoje reitingą
(atnaujinta 18:28 2021.04.10)
Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metaisVILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Elonas Muskas, kuriam priklauso akcijų paketai bendrovėse "SpaceX" ir "Tesla", pakilo į antrąją vietą kasmetiniame "Forbes" turtingiausių žmonių pasaulyje reitinge su 151 milijardo dolerių turtu, per metus padidinęs savo turtą šešis kartus, rodo reitingo duomenys.
Tai yra 126,4 milijardo dolerių daugiau nei prieš metus, kai jis buvo 31 vietoje, o turtas siekė 24,6 milijardo dolerių. Pagrindinė priežastis, kaip nurodo "Forbes", tai "Tesla" akcijų kotiruočių augimas aštuonis kartus nuo praėjusių metų reitingo paskelbimo.
Tuo pačiu metu "Amazon" įkūrėjas Džefas Bezosas išlieka reitingo lyderiu ketvirtus metus iš eilės. Jo turtas išaugo 64 milijardais dolerių iki 177 milijardų dolerių, sakoma žurnalo 35-ajame kasmetiniame turtingiausių žmonių pasaulноу reitinge.
Trečią vietą reitinge užėmė grupės "Louis Vuitton Moët Hennessy" prezidentas Bernaras Arno su 150 milijardų dolerių turtu. Žurnalas pažymi, kad per metus jo turtas beveik padvigubėjo.
Ketvirtoje vietoje yra "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas, jo turtas išaugo 26 mlrd. dolerių per metus iki 124 mlrd.
Penktoje vietoje yra "Facebook" vadovas Markas Zukerbergas — jo turtas vertinamas 97 mlrd. dolerių, tai yra 42,3 mlrd. daugiau nei prieš metus.
Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais. Jų bendras turtas pasiekė rekordinius 13,08 trln. dolerių, tai yra 5,08 trln. daugiau nei pernai. Sąraše yra daugiau nei 100 dalyvių iš Rusijos. Naujokų reitinge yra 493. Iš sąrašo iškrito 84 žmonės, iš jų 23 — dėl mirties.